"Sekundės" nuotr.

Panevėžiui skyrė lėšų sodybai Skaistakalnio parke tvarkyti

Panevėžiui skyrė lėšų sodybai Skaistakalnio parke tvarkyti

Skaistakalnio parke laiko ir vandalų nuniokota, tarpukariu Panevėžio inteligentų traukos vieta buvusi poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba jau kitąmet turėtų sulaukti statybininkų.

„Pragiedrulių“ vardu vadintos sodybos raudonų plytų pastatui sutvarkyti Kultūros ministerija šią savaitę Panevėžiui paskyrė 246 tūkst. 642 eurus.

Savivaldybės projektų vadovės Linos Blažytės teigimu, po Naujųjų bus skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams atlikti. Rekonstrukcijos techninis projektas jau yra parengtas.

Sodybą numatyta rekonstruoti per kelis etapus. Pirmuoju, pasinaudojus ministerijos skirtomis lėšomis, bus sutvarkytas dabar parko skauduliu virtęs sodybos namas. Jį rekonstravus, tikimasi šiai vietai sugrąžinti kadaise turėtą kultūros židinio aurą. Name būtų rengiami kūrybiniai susitikimai, vykdomos meno edukacijos, ypatingą dėmesį skiriant vaikų edukacijai.

L. Blažytės teigimu, šiame pastate taip pat numatyta įrengti ir jo šeimininko J. Čerkeso-Besparnio asmenybei skirtą ekspoziciją.

Nors senųjų sodybos nuotraukų likę nedaug, tačiau to pakanka, kad būtų atkurtas toks vaizdas, koks ir buvo tuomet, kai čia šeimininkavo pats J. Čerkesas-Besparnis, vyko menininkų susibūrimai, skambėjo muzika, dainos ir eilės.

Numatyta išsaugoti ne tik pagrindinį namą, bet ir likusias ūkinio pastato dalis, senuosius saugotinus medžius.

Išsaugos autentiškumą

Restauravus seną pastatą išlaikant jo autentiškumą, kitu etapu planuojama šalia įrengti priestatą – naują stiklinę erdvę su apželdintu stogu, kuris tarsi susilietų su aplinka.

„Senoji sodyba įvairioms numatytoms erdvėms kiek per maža, dėl to nuspręsta ją gerokai praplėsti, įrengiant modernų priestatą, kurio pagrindinė dalis bus po žeme. Norisi, kad naujasis pastatas nebūtų dominuojantis. Šio projekto koncepcija – sujungti seną su nauju“, – „Sekundei“ yra kalbėjusi L. Blažytė.

Senasis pastatas bus 160, o naujai statomas – apie 500 kvadratinių metrų, kurie būtų išsidėstę po žeme ir „išeitų“ prie Žagienio upelio į terasą. Naujasis statinys bus savotiška menininkų kalvė – čia veiks įvairios dirbtuvės, rezidentų erdvės, galerija, konferencijų salė bei daugybė erdvių bendruomeniniams ir edukaciniams projektams.

Skaistakalnio parke stūksančią J. Čerkeso-Besparnio sodybą praeitų metų rugsėjį Panevėžio savivaldybė paskelbė saugomu kultūros paveldo objektu.  J. Čerkesas-Besparnis modernų, būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelį pasistatė 1920 m. Jo užveistas didelis sodas, medžių alėjos, moderni terasa ir romantiška aplinka traukė ne tik smalsuolius, bet ir to meto šviesuomenę. Tačiau sovietmečiu dvarelis nacionalizuotas ir čia apgyvendinus kariškių šeimas pamažu sunyko.

Šiuo metu avarinės būklės pastatas yra užkonservuotas, o 1,23 ha užimanti jo teritorija apleista.

Istorinės sodybos rekonstrukcijos ir plėtros projektas yra didžiausia viso Skaistakalnio parko sutvarkymo plano dalis.

Parkas atgims

Panevėžio savivaldybei jau skirtos lėšos – apie 2 mln. eurų – ir seniausiam mieste parkui bei jo prieigoms atnaujinti.

Už šias lėšas numatyta Skaistakalnio parke  įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, iškirsti menkavertę augaliją, išlyginti veją, atkurti želdynus, pasodinti dekoratyvių krūmų, suformuoti jų masyvus, sutvarkyti tvenkinių pakrantes, Žagienio upelio slėnį. Planuojama įrengti priėjimus prie Nevėžio, atverti šios upės pakrantę, atnaujinti ir neįgaliesiems pritaikyti pėsčiųjų tiltą, įrengti naujus tiltelius per upelį ir tvenkinius, rekonstruoti esamus ir įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybės teigimu, bus įrengtos naujos sporto ir žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės, į renginių zoną bus pertvarkyta estrados teritorija, pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, bus visiškai atnaujinta apšvietimo sistema, suformuoti įėjimai į parką, o lankytojų saugumą užtikrins vaizdo kameros.

Šiuo metu paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams atlikti. Planuojama, kad Skaistakalnio parko sutvarkymo darbai turėtų būti baigti 2020 m. pavasarį.

Galerija

 

 

Komentarai

  • Puiki naujiena. Turėsime dar vieną kultūrinės traukos židinį.

    • Tingiu ieškoti nuorodų, bet ir prieš tris ir prieš du, ir prieš metus tapati rašė, apie mistinius parkų sutvarkymus .Vien norų matyt neužtenka, reikia ir kompetencijos. Tikėkimės po rinkimų gudresni valdantieji ateis ir įgyvendins tas idėjas.

      • Atsakyti
      • Taigi skaitykite, kas rašoma – SKYRĖ FINANSAVIMĄ. Tikiuosi nesate toks nesuvokiantis, kad niekada niekam jokua ministerija neduos pinigų vos paprašius. Tam reikia parengti projektą ir praeiti daugybę biurokratinių procedūrų, kas užtrunka tkkrai ilgiau nei metus. Lėšų skyrimas yra to didelio ir ilgo darbo rezultatas.

  • Miestas akivaizdžiai pradeda keistis, ko nėra buvę nuo Cido arenos pastatymo. Liuks!

  • O umbrasas nebuvo pries? Ir konservai neapskundė, kad tvarko? Štai ką reiškia Kalėdos 😉

    • O siaube, tik garsiai apie tai nekalbėkit. Būtų žiauriai liūdna, jei dėl politinių ambicijų būtų žlugdomas dar vienas projektas.

  • Pasiseke visai atsitiktinai. Umbrasas neuzmate netycia.

  • Sitai valdziai tai ne kaledinis stebuklas,tik maloni zinia,kad sio projekto neuzstabde visokie Umbrasai,Urbsiai,koncervai, ir ministerija skyre pinigu.O visa kita tai normalus miesto vadovu ir projekto rengeju darbas.Kas sake,kad meras ir jo komanda nedirba miesto labui??????

    • Atsakyti
  • Kas galite paaiskinti,tai nejaugi visi tie stabdytojai jungiaisi kartu prie Rackausko NESTABDOM? Tai nejaugi jie nutare netrukdyti dirbti miesto labui? gal jie atetyje ir patys nores dirbti miestui ????Negi tikrai per Kaledas buna stebuklu?

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų