Kelių įmonių auditas: piktnaudžiavimo schemos, masinės komandiruotės į užsienį

Kelių įmonių auditas: piktnaudžiavimo schemos, masinės komandiruotės į užsienį

Susisiekimo ministerija, kartu su VĮ „Kelių priežiūra“ tęsdama buvusių regioninių kelių įmonių auditą, atskleidė tipinius pasikartojančius pažeidimus ir lėšų švaistymo atvejus. Piktnaudžiavimo schemos klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos – tokie faktai paaiškėjo tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012–2017 m. laikotarpiu.

„Kelininkai regionuose buvo įpratę tvarkytis kaip savo tėvonijose. Nustatyti pažeidimai – panašūs visose trijose tirtose įmonėse. Atskleistos tipinės piktnaudžiavimo schemos, todėl būtina tokius atvejus tirti visos Lietuvos mastu, įvertinti žalą ir imtis teisinių veiksmų padarytiems nuostoliams atlyginti“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Darbus atliko, pinigų neprašė

Audito metu pasirinktinai patikrinti 25 objektai, kuriuose regioninės Kauno, Panevėžio ir Šiaulių kelių įmonės buvo atlikusios asfaltavimo darbus įmonėms, ūkininkams ar privatiems asmenims. Visų šių objektų atvejais aptikta klaidinga rangos darbų apskaita, dėl kurios įmonės patyrė nuostolių. Auditas atskleidė dvi piktnaudžiavimo schemas: pirmoji – kai dokumentuose būdavo užfiksuojamas ir apskaitomas mažesnis asfalto dangos plotas nei faktiškai išasfaltuotas, antroji – kai asfaltavimo darbai buvo vykdomi nesudarius sutarčių, po to užsakovai atsisakė už juos sumokėti.

Neatitikimai tarp faktiškai atliktų ir oficialiai apskaitytų darbų buvo nustatyti visuose 25-iuose vietoje patikrintuose objektuose. Kai kur tokie neatitikimai viršija 40 proc., pvz., Kauno įmonės objektuose neapskaityta iki 42 proc. paklotos asfalto dangos, Panevėžio – iki 30 proc., Šiaulių – iki 10 proc. Be to, Kauno ir Panevėžio įmonėse aptikta po 2 atvejus, kai asfaltavimo darbai buvo atlikti be sutarčių, o užsakovai už juos nesumokėjo.

Nustatyti pažeidimai rodo, kad įmonės negavo dalies turėtų gauti pajamų, patyrė žalą, galimai tai buvo naudinga kažkam iš atsakingų asmenų.

Pažymėtina, kad dar 24 pasirinktų objektų nebuvo įmanoma patikrinti vietoje, nes objektų savininkai auditorių neįsileido, nebendradarbiavo, neteikė informacijos, arba savininkų nepavyko rasti. Trukdymas atlikti auditą leidžia numanyti, kad šiuose objektuose taip pat būtų aptiktos panašios pažeidimų tendencijos.

Į vieną komandiruotę – iki 20 žmonių

Keliones į užsienį valstybės sąskaita buvo pamėgę visos audituotos regioninių kelių priežiūros įmonės. Keliavo direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių ir kelių tarnybų viršininkai, inžinieriai, mechanikai, vairuotojai ir vadybininkai, vyriausieji buhalteriai ir viešųjų pirkimų organizatoriai – dažnai ir į tokias komandiruotes, kurios nesisiejo su jų einamomis pareigomis.

Nustatyta, kad 2012–2017 m. vien komandiruotėms į užsienyje vykusias parodas ir konferencijas Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninės įmonės kartu išleido beveik 80 tūkst. eurų, iš jų apie pusę (39,2 tūkst. eurų) – VĮ „Šiaulių regiono keliai“.

Kelionių geografija buvo plati: įvairios Europos šalys, taip pat Izraelis, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, o į tą pačią parodą ar konferenciją galėjo vykti iki 20 vienos įmonės darbuotojų. Pavyzdžiui, 12 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ darbuotojų vyko į tarptautinę parodą Miunchene 2013 m., dar 16 darbuotojų – į tokią pat parodą 2016 m., 20 darbuotojų dalyvavo konferencijoje Taline 2017 m. Auditoriams abejonių sukėlė tokių komandiruočių reikalingumas, trukmė, siunčiamų darbuotojų skaičius bei sąsaja su jų atliekamomis pareigomis, todėl nemaža dalis išlaidų komandiruotėms traktuotinos kaip žala.

Kvalifikacijos kelti – į šiltus kraštus

Visų trijų audituotų įmonių administracija savo kvalifikaciją kasmet kėlė užsienio šalyse. Mokytis ir stažuotis buvo vykstama į įvairias Europos šalis, iš jų dažniausiai į Ispaniją, Maltą ir Kiprą, taip pat į Gruziją, Izraelį, Turkiją. Į tokias keliones dažniausiai vyko vyriausieji buhalteriai ir vidaus audito skyrių vadovai, taip pat personalo ir viešųjų pirkimų specialistai. Kiekvieni tokie mokymai kelininkų įmonėms kainuodavo tūkstančius eurų. Audituotu laikotarpiu Kauno, Panevėžio ir Šiaulių įmonės mokymams užsienyje iš viso išleido 64,4 tūkst. eurų, iš jų vien VĮ „Panevėžio regiono keliai“ – 24,8 tūkst. eurų.

Auditoriai nustatė, kad gana dažnai užsienyje įgytų žinių nebuvo galima pritaikyti Lietuvoje, taip pat buvo keliauta į mokymus užsienyje, nors panašūs vyko ir Lietuvoje, tik kelis kartus pigiau. Darytina išvada, kad lėšos mokymams panaudotos neefektyviai.

Nepagrįsti priedai, priemokos ir pašalpos

Be kelionių į užsienį, regioninių kelių įmonių darbuotojai galėjo naudotis priedais, priemokomis, piniginėmis dovanomis ir pašalpomis. Auditorių nuomone, įmonių lėšos šiam tikslui ne visada naudotos teisėtai, ekonomiškai ir efektyviai. Pavyzdžiui, VĮ „Kauno regiono keliai“ priemokos darbuotojams buvo skiriamos kaip motyvavimo ir skatinimo priemonė už darbus, kuriuos jie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. 2016 m. šioje įmonėje užfiksuotas masinis vienkartinių pašalpų skyrimas, taip galimai įforminant papildomą apmokėjimą už darbą. Buvo skiriamos ir piniginės dovanos. Kauno įmonėje, nors tai ir nebuvo oficialiai numatyta, 2012–2017 m. Buhalterių ir auditorių dienos proga piniginės dovanos buvo skiriamos 14–16 darbuotojų, iš viso išmokėta 12,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu kelininkams jų profesinės šventės proga tokių dovanų nebuvo skirta.

Viešųjų pirkimų pažeidimai

Nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimų atvejai – panašūs visose trijose audituotose įmonėse. Dominavo pirkimai, vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, buvo nuolat kreipiamasi į tuos pačius tiekėjus, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei dirbtinai ribojant konkurenciją. Įtarimų dėl pirkimų skaidrumo auditoriams sukėlė tai, kad tam tikros įmonės dažnai laimėdavo mažos vertės pirkimų konkursus, vykdytus pagal mažiausios kainos kriterijų. Rinkos tyrimai nebuvo dokumentuojami, todėl neaišku, ar tinkamai buvo išanalizuota rinka ir kreiptasi į tuos tiekėjus, kurie galėjo pasiūlyti mažiausią kainą ir užtikrinti ekonomišką prekių ar paslaugų įsigijimą. Be to, vykdant pirkimus ne visada buvo atliekamos viešųjų pirkimų procedūros, lėšos naudotos neracionaliai.

Neracionalus turto naudojimas

Teisėtų pajamų įmonėms nereikėjo ne tik už atliekamus asfaltavimo darbus, bet ir valdant savo turtą. Pvz., VĮ „Kauno regiono keliai“ daugiau nei 10 metų vienai bendrovei neatlygintinai teikė žemės subnuomos paslaugas, dėl ko neuždirbo pajamų ir dar savo sąskaita mokėjo subnuomai tenkantį žemės nuomos mokestį.

Vertinant turto naudojimą auditoriams abejonių taip pat kėlė įmonių technikos naudojimo efektyvumas ir turėjimo būtinumas, taikyti skirtingi transporto ir mechanizmų paslaugų įkainiai, neišsamūs turto nurašymo ir likvidavimo aktai bei turto likvidavimo procesai.

Laukia nauji audito etapai

Atliktas Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninių kelių įmonių tyrimas – pirmasis iš šiemet numatytų 3 audito etapų. Antrame etape bus tiriama buvusių Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus įmonių veikla, trečiame – Marijampolės, Telšių ir Tauragės įmonių veikla.

Iki 2017 m. lapkričio 1 d., kai buvo įsteigta VĮ „Kelių priežiūra“, Lietuvos valstybinės reikšmės kelius prižiūrėjo 11 valstybės įmonių – 10 regioninių kelių priežiūros įmonių ir VĮ „Automagistralė“. Įkūrus VĮ „Kelių priežiūra“, buvusios regioninės kelių priežiūros įmonės tapo naujosios įmonės padaliniais.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva VĮ „Automagistralė“ ir VĮ „Utenos regiono keliai“ auditai buvo atlikti dar praėjusiais metais. Šiemet auditai tęsiami ministerijai bendradarbiaujant su VĮ „Kelių priežiūra“.

Komentarai

  • Kam reali atsakomybė teks ? Niekam??

  • Klausimas – ???
    Atsakymas -…

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų