HARMONINGAI. Kiekvienas miesto mikrorajonas išsiskiria savu stiliumi ir charakteriu, tad renovuojami namai turi įsilieti į tą aplinką – derėti prie viso kvartalo architektūrinių sprendimų. V. Bulaičio nuotr.

Renovacija – miesto įvaizdžio dalis

Renovacija – miesto įvaizdžio dalis

Miesto veidą keičia ne tik gražėjančios viešosios erdvės ar pastatai, bet ir vienas po kito savo drabužį keičiantys daugiabučiai.

Natūraliai įsilieti į aplinką

Kokiomis spalvomis atnaujinti beveidžius pilkus daugiabučius, sprendžia patys gyventojai, tačiau galutinį žodį taria savivaldybės – namo vaizdas turi derėti ne tik prie bendro kvartalo ir aplinkos įvaizdžio, bet ir išlaikyti architektūrinį miesto vientisumą.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, kiekvienas miesto kvartalas turi savo stilių ir charakterį, tad renovuojami namai turi natūraliai įsilieti į aplinką – derėti prie jau atnaujintų daugiabučių ir viso kvartalo architektūrinių sprendimų. Kokie turėtų būti spalviniai ir medžiaginiai sprendimai, yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, tačiau dominuoja pastelinės, prigesintos spalvos.

Renovacijos metu investicinių planų rengėjai gyventojams pateikia net kelis variantus, kaip po atnaujinimo atrodys jų namas. Tuomet spalvinius sprendimus projektuotojai derina su miesto vyriausiuoju architektu.

Džiugu, kad šis procesas iki šiol vyksta labai sklandžiai. Paprastai spalvas pagal katalogus išsirenka patys gyventojai, nors ir aš pati turiu daug spalvinės gamos variantų. Tiesa, buvo situacijų, kai teko keisti gyventojų nuomonę dėl spalvos, bet jie labai geranoriškai sutiko. Iš praktikos pastebiu, kad geriausia, kai nedideliame plote pasirinktomis spalvomis nudažomos sienos ir gyventojai patys pamato, koks variantas jiems priimtiniausias“, – teigė D. Gasiūnienė.

Lygiai taip pat yra ir su išorinėmis namo konstrukcijomis, pavyzdžiui, balkonų atitvarais. Paprastai jau namo gyventojų susirinkime yra išsirenkami keli labiausiai patikę sprendimai, belieka išsirinkti patį geriausią. Tiesa, kartais tenka ieškoti ir kompromisų. Pavyzdžiui, vieno namo gyventojai nutarė išvis nestiklinti balkonų, tačiau atsirado tokių, kurie primygtinai pageidavo turėti įstiklintą balkoną.

Bet ir čia radome sprendimą – berėmį stiklą, kuris vizualiai gerai atrodo, bet neskaido ir nedarko bendro namo vaizdo. Tariantis visuomet galima rasti visiems tinkamą sprendimą“, – sakė vyriausioji miesto architektė.

Gerieji pavyzdžiai užkrečiami

Pagreitį įgavusi daugiabučių renovacija keičia ir gražina ne tik atskirų mikrorajonų, bet ir miesto veidą – suteikia šviežumo, atsinaujinimo įspūdį. Pagaliau tai prisideda ir prie kiekvieno panevėžiečio kokybiškesnio gyvenimo. Pasak D. Gasiūnienės, kai gyventojai renovuoja savo namus, dažniausiai netrukus pradeda gražinti ir aplinką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles ar statyti žaidimų aikšteles vaikams.

Kai namai gražūs, norisi ir savo vaikus išleisti į estetiškai sutvarkytą ir jaukią aplinką, o ne purvyną. Pagaliau žmonės save pradeda matyti kaip šio miesto dalį, o tai yra labai svarbu“, – pabrėžė vyriausioji architektė.

Džiugu, kad gerieji pavyzdžiai yra užkrečiami – matydami besitvarkančius kaimynus, jų pavyzdžiu paseka ir kiti. Jeigu savo namo ir nerenovuoja, bent jau keičia fasadus – užtaiso siūles ir perdažo bei keičia balkonų atitvarus. Taip pat gražina aplinką. Savivaldybė savo ruožtu palaiko gyventojų iniciatyvas – finansiškai prisideda prie automobilių aikštelių plėtros ar kitų infrastruktūros pokyčių.

Renovacija inicijavo geruosius pokyčius mieste. Tai yra užkrečiama – vienas pradeda puoselėti prie namų esantį darželį, žiūrėk, po kiek laiko jau ir visa gatvelė skendi gėlėse. Negali būti vienas apsileidęs. Lygiai tas pats ir su namų atnaujinimu“, – pažymėjo D. Gasiūnienė.

Dermė su aplinka

Panevėžio rajone atnaujinamų daugiabučių spalvų gama taip pat yra daugiau rekomendacinio pobūdžio, tačiau spalvas privalu derinti su vyriausiuoju rajono architektu. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio, nors spalvas renkasi patys gyventojai, svarbu suderinti, kad spalvų paletė derėtų ne tik tarpusavyje, bet ir su visa aplinka. Reikia atsižvelgti į konkrečios vietos ir objekto ypatumus. Pavyzdžiui, Krekenavoje buvo renovuotas namas, kuris patenka į Krekenavos regioninio parko teritoriją, tad šio namo spalvas bei architektūrinius sprendinius teko derinti ir su regioniniu parku. Lygiai tas pats ir su į kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą įtrauktais daugiabučiais – reikia paveldosaugininkų suderinimo.

Nors spalvų paletė itin didelė, renovuojamų namų spalvų pasirinkimas nėra labai platus. Jeigu gyventojai fasadui renkasi keramikos ar akmens masės plyteles, paprastai būna nuo šviesios smėlinės, kakavos iki šokolado spalvos. Tinkuojamų fasadų spalvos gali varijuoti daugiau, tačiau dažniausiai vyrauja pastelinių spalvų įvairūs atspalviai.

Leidžiame patiems gyventojams pasirinkti spalvas, ir tik tokiu atveju, kai matome, kad spalvos nedera, siūlome savo sprendimą. Bet tokių atvejų pasitaiko labai retai, nes paprastai patys gyventojai siekia, kad jų daugiabutis natūraliai įsilietų į gyvenamąją aplinką“, – sakė S. Glinskis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų