Žoliavimas – šventas ritualas

Žoliavimas – šventas ritualas

Kiekvienuose namuose yra daugybė vaistų nuo visų ligų, tačiau ar visi turime vaistažolių? Lektoriaus, vaistininko, žolininko, Žolinčių akademijos viceprezidento Mariaus Lasinsko paskaita „Vaistažolių pagalba vyresnio amžiaus žmonėms“  sulaukė Parko bibliotekos lankytojų dėmesio.

Prisistatydamas M. Lasinskas papasakojo, kad 2008 m. įgijo farmacijos magistro laipsnį, dirbo vaistinėje, vėliau – farmacijos kompanijoje, tačiau pasirinko širdžiai mielesnę profesiją – tapo žolininku.

Žoliavimas jam – šventas ritualas, rinkdamas augalus jis vadovaujasi trimis žolininkų taisyklėmis: geras nusiteikimas, padėka augalui ir saikas – renka tik mažesnę dalį augalų, kitą, didžiąją, dalį palieka gamtai.

Žolininkas papasakojo, kaip teisingai atpažinti, rinkti, džiovinti ir vartoti maistinius ir vaistinius augalus. Mokė arbatos plikymo būdų, supažindino su knygomis, kuriose – patikima informacija apie augalų savybes.

Anot M. Lasinsko, savo sveikata reikia rūpintis visada, o ne kai susergame. Kiekvieną rytą reikia pirmiausia nugrandyti liežuvį, vieną šaukštą aliejaus palaikyti burnoje, po to išspjauti, praskalauti burną pasūdytu vandeniu ir išgerti vieną stiklinę vandens ar arbatos. Tam reikia ryte nepagailėti laiko ir tai daryti kasdien.

Lektorius parodė skaidrėse ir papasakojo apie tris spygliuočių rūšis: paprastąją eglę, pušį ir kadagį. Paprastosios eglės spyglių ar jaunų šakelių nuoviru gydomos kvėpavimo takų ligos, gleivinės ar dantenų uždegimai, sakais gydomos votys, pūliniai.

Vaistą nuo peršalimo „Theraflu“ galime pakeisti žiemos arbata: 10 metų senumo eglės vieną saują spyglių užplikyti vienu litru 90 ̊C laipsnių temperatūros vandeniu į termosą ir palaikyti 3–4 valandas. Gerti su medumi, nes tai vaistas ir maistas, be to, medus padeda arbatą geriau pasisavinti.

Vonios su pušų spyglių ekstraktu mažina nuovargio sukeltus negalavimus, ramina nervų sistemą, naudojamos sergant reumatiniu poliartritu, odos ligomis. Eteriniais aliejais gydoma astma, bronchitas ir kitos infekcinės kvėpavimo ligos. Pušų pumpurų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, padeda nuo artrito, šiuo nuoviru skalaujama burnos ertmė. Rekomenduojama kuo ilgiau pabūti pušyne. Šis spygliuotis išskiria į orą baktericidinių savybių turinčių fitoncidų.

Žolininkas minėjo, kad gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė daug rašė ir pasakojo apie kadagį. Paprastuoju kadagiu dažniausiai gydomi virškinimo sistemos sutrikimai ir šlapimo pūslės ligos. Naudojami tiek kankorėžiai (kadagio uogos), tiek ir kadagių šakelės. Keturios šio augalo uogos per dieną labai naudingos akims. Tačiau kadagį reikia naudoti saikingai, nes galima pakenkti inkstams.

Daug vertingos informacijos gavome ir apie kiaulpienę. Gydomųjų savybių turi visos jos dalys – šaknys, lapai, žiedai. Tai pirmas pagal svarbumą augalas. Kiaulpienės šaknis, panašiai kaip ir ženšenio, yra vaistažolių vaistažolė.

Paragauti džiovintų šaknų gavo visi bibliotekos lankytojai (skonis kaip riešuto). Užsirašėme, kaip pasigaminti kiaulpienių kavą: šaknis švariai nuplauti, nudžiovinti, supjaustyti ir išdžiovinti. Išdžiovintas prieš vartojimą lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti taip, kaip ir kavą. O kvepės visi namai…

Plačiau buvo papasakota apie vaistinę svilarožę, labai naudingą augalą mūsų sveikatai. Augale esančios gleivės ramina sudirgintas gleivines, slopina uždegimus, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, skatina šlapimo skyrimąsi, naudojama tulžies pūslės uždegimui gydyti.

Vyrų vaistas – paprastasis varputis. Naudojamas prostatos ligoms gydyti, vyrų potencijai palaikyti.

Žolininkas papasakojo ir apie siauralapį gaurometį (antras pagal svarbumą augalas) – natūralų antidepresantą ir labai vertingą augalą, turintį daug kraują stiprinančių mikroelementų, juoduogį šeivamedį – nuo gripo ir peršalimo (naudojamos tik sunokusios uogos), paprastąją sukatžolę („liūto uodegą“) – ji labiausiai vertinama dėl širdies veiklą reguliuojančių savybių, triskiautį lakišių – alergijai ir odos ligoms gydyti, paprastąją jonažolę – antidepresantas (ją reikia sukramtyti, nes arbatoje viskas neištirpsta).

Žolininkas Marius papasakojo ir apie nuodingus augalus. Vienas iš jų – didžioji ugniažolė, kuri vartojama tik išoriškai (odos ligoms gydyti). Prie nuodingų augalų priskiriama ir mėlynoji kurpelė.

Dilgėlė – unikalus, trečias pagal svarbumą augalas. Daug vaistinių savybių turi dilgėlių lapai, šaknys ir sėklos. Įvairių šalių medicinoje ji užima garbingiausią vietą ir išgydo net sunkiausius ligonius. Dilgėlių sėklose daug riebalų ir angliavandenių, todėl žolininkas rekomendavo sėklytes sumalti ir jomis barstyti maistą.

Ketvirtas pagal svarbumą augalas – gyslotis. Gysločiai padeda nuo daugelio ligų ir negalavimų, o jų sėklytės greitina žarnyno peristaltiką.

Penktas pagal svarbumą yra nemirtingumo augalas – šlamutis. Žolininkas šį augalą, kaip ir daugelį geltonai žydinčių vaistažolių, rekomenduoja vartoti kepenų veiklai gerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti. Visas vaistažoles svečias patarė gerti 21 dieną pagal mėnulio fazes (jaunatis, priešpilnis, pilnatis), o delčioje daryti pertrauką.

Lektorius atsakė į susirinkusiųjų klausimus, pavaišino kvapia žolelių arbata, priminė, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl nėra visiems vienodų receptų. Linkėjo pažinti ir vertinti šalia mūsų esančius, o ne atvežtinius augalus. Charizmatiškas žolininkas renginį pradėjo ir baigė melodingu kankliavimu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų