M. GARUCKO nuotr.

Panevėžio Joninės – su pyragais ir žolelių kerais

Panevėžio Joninės – su pyragais ir žolelių kerais

Joninių išvakarėse Skaistakalnio parkas trumpam vėl buvo virtęs miesto sodu, kuriame panevėžiečiai ieškojo stebuklingojo paparčio žiedo.

Čia ir tarpukariu rinkdavosi ponios ir ponai – į kitus pažiūrėti, save parodyti, Skaistakalnyje daug kartų liepsnojo ir Joninių laužai.

Kvietė linksmintis

„Joninės – labai tradicinė šventė, tad kažko kitokio, išskirtinio renginyje nėra. Svarbiausia išlaikyti tradicijas, kad žmonės jas žinotų, prisimintų“, – „Sekundei“ aiškino šventės organizatoriaus Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė.

Jos teigimu, šįkart švęstos ne vien Joninės, bet ir Vasarvidžio šventė. Pasak etnologės, saulė sustoja birželio 21-ąją ir vienodas dienos ilgumas lieka keletui dieną, tad švęsti galima praktiškai visą savaitę.

Šiemet Vasarvidžio šventėje šėlo ne tik mugė: panevėžiečių laukė amatų kiemelis, smalsuolius žolinčius, kur buvo galima susipažinti su įvairiais žolynais, paskanauti jų arbatos, nusipinti vainiką. Ten šeimininkavusios Trakiškio žolininkės skelbėsi aprūkančios žolelėmis – nuo įvairių negandų, ligų, kad „velniai atstotų, piktos dvasios nesikerotų“. Pasak raganomis save vadinančių trakiškiečių, jų paslaugos sulaukė tikrai nemenko susidomėjimo.

„Joninės – labai tradicinė šventė, tad kažko kitokio, išskirtinio renginyje nėra. Svarbiausia išlaikyti tradicijas, kad žmonės jas žinotų, prisimintų.“

L. Vilienė

Vaikams irgi buvo ką veikti – jiems buvo įrengtas specialus kiemelis. Varduvininkus kvietė Jonų sporto varžytuvių kiemas, moteris – „Ponių salionas“.

Šventę atidarė ponu Moigiu persirengęs Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, kvietęs visus linksmintis, gerai praleisti laiką.

Netrūko ir sveikinimų Jonams, Jonėms ir Janinoms.

Kas pramogų, o kas ir žmonos dairėsi

Šventės vedėjai Violeta Mičiulienė ir Viktoras Stanislovaitis gausiai susirinkusiems dalyviams neleido dykai žioplinėti – visus kvietė daugiau sužinoti apie tradicinius amatus, išmėginti jėgas sporto varžybose ar bent jau ateitį išsiburti.

„Jei turite kumialy, galite nusikalt pasagą!“ – tarmiškai ragino dar dvejojančiuosius bei visaip kaip viliojo užsukti į mugę: „Navatnių, gerų, fainių dalykėlių yr, už pinigs ar be pinig!“

V. Stanislovaitis tikino iš Joniškėlio atvykęs į Panevėžį, nes mama liepusi susirasti žmoną.

„Sakė, „Aik žianytis – plaukai baigia iškristi, a moters nėr ir nėr!“ – atviravo vienas šventės dirigentų ir vis dairėsi į moteriškes – gal atsiras ta, vienintelė, mokanti „ir kojines adyti, ir virtienius raityt“.

Ponas Antanas Radėnas mena ir kaip anksčiau buvo švenčiamos Joninės. M. GARUCKO nuotr.

Ponas Antanas Radėnas mena ir kaip anksčiau buvo švenčiamos Joninės. M. GARUCKO nuotr.

Gausiai susirinkę panevėžiečiai neliūdėjo: kas klausėsi koncertų, kas kitaip pramogavo. Ponas Antanas Radėnas „Sekundei“ sakė ir neseniai šventęs vardadienį, tačiau nei Jonų, nei Janinų giminėje, deja, nebelikę. Vis tik vyras prisimena, kaip smagiai Jonines švęsdavo – laikydamiesi visų tradicijų.

„Anksčiau linksmiau būdavo – gal kad jauni buvome“, – svarstė jis.

Vainiką iš ąžuolo lapų ir gėlių pynusi ponia Žydrūnė sakė, kad jis skirtas mamai.

„Mama Janina, todėl pagalvojau nupinsiu vainiką. Visada tik iš gėlių piname, o iš ąžuolo šakelių kažkaip niekas dar nenupynė“, – kalbėjo moteris, kurios teigimu Joninės jų namuose – didelė šventė.

Pyragus kaštavojo, apie silkę svajojo…

Vasarvidžio šventėje vėl tradiciškai rinktas pyragų pyragas. Įmonės, įstaigos, organizacijos, miesto ir rajono bendruomenių atstovai, pavieniai asmenys demonstravo konditerinę išmonę ir sugebėjimus – kas Gedimino pilį sulipdė, kas pristatė duoną, kitokių formų ir skonių pyragų.

Komisijos, kuriai vadovavo pati Stefutė – Violeta Mičiulienė, nariai, „pakaštavoję“ net 18 pyragų, sakė jautęsi atlikę tikrą žygdarbį – ne kiekvienas tiek įveiktų. Ir juokavo, kad po tokių gardumynų jau norėtųsi ir silkutės.

Šiemet „Pyragų pyrago“ titulą pelnė Liekupio bendruomenės pristatyti bent trys pyragai su braškėmis ir be jų. Šios bendruomenės narė Kritina Daraškevičienė pasakojo, kad pyragus kepė ir suaugusieji, ir vaikai. Pastarieji iškepė bent du.

„Suaugusieji kepė tradicinį lietuvišką pyragą iš senos „Šeimininkės knygos“ – tokį labai paprastą, bet ne prastą! Vaikai, surinkę namines uogytes, kepė braškių pyragus“, – neslėpė pasididžiavimo „Sekundės“ pašnekovė.

Pasak K. Daraškevičienės, Liekupio bendruomenė labai draugiška, tad susiburti ir iškepti pyragus nebuvo sunku.

Pyragų konkurse liekupiečiai dalyvauja jau ne pirmus metus, jų kepiniai laimėdavo kitose kategorijose.

Šiemet kategorijoje „Vasarvidžio pyragas“ nugalėtoju buvo paskelbtas pokylių namų „Vasaris“ pyragas. Kategorijoje „Emigranto svajonė“ triumfavo Panevėžio neįgaliųjų draugijos narių keptas gardumynas. O tikru lietuvišku pyragu pripažinta Sigitos Rudienės rankomis užmaišyta duona.

Ponios Žydrūnės nupintas vainikas tapo dovana mamai Janinai. M. GARUCKO nuotr.

Ponios Žydrūnės nupintas vainikas tapo dovana mamai Janinai. M. GARUCKO nuotr.

Senosios tradicijos

Saulei leidžiantis už parko, buvo prisimintos ir senosios pagoniškos apeigos: žynys ant alkakalnio pagarbino ugnį, buvo uždegtas laužas, plukdomi vainikėliai.

„Garbiname saulę, kad kuo ilgiau būtų mūsų padangėje, šviestų ir pasitiktų mus ryte“, – apeigų prasmę priminė etnologė L. Vilienė.

Susirinkusiems koncertavo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, Simonas Donskovas, modernaus folkloro grupė „Kūjeliai“. Šiemet į Panevėžį atvyko folkroko grupė „Auli“ iš Latvijos, kuri skambiais dūdmaišių ir būgnų garsais kvietė saulę vis dar užsibūti danguje.

Buvo galima išvysti ir įspūdingą „Ugnies valdovų“ surengtą ugnies šou bei kitų atlikėjų pasirodymus.

Šventę Skaistakalnyje užbaigė ugnies ir lazerių šou.

„Tai diena, kai mes praktiškai neturime leisti saulei nusileisti. Visais įmanomais būdais ir dauginame – tiek laužu, tiek įvairiais žibintais, tiek ugnies šou“, – šypsojosi L. Vilienė.

Galerija

 

Komentarai

  • Sugalvokit,kad autobusai nors keletą , švenčių metą važiuotų iki pat parko,o dabar gatvėse 21 val.jie baigia darbą ir nebevažinėja.Aikštė į kurią buvo kviečiama šokti po lietaus stovėjo klanai vandens, o privalėjot nušluoti nors valytojos vaikštinėjo,Virš laiptų padarykit stogą,čia Lietuva, čia lietus lija,O idėjos, mintys buvo geros. O giros kainos aiškiai per aukštos.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų