Skundų statistika tikrosios padėties neatspindi

Skundų statistika tikrosios padėties neatspindi

Praėjusieji metai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pasižymėjo išaugusiu besikreipiančių asmenų skaičiumi, tarp jų buvo ir Panevėžio regiono žmonių. Tiesa, pastariesiems patariama aktyviau ginti savo teises – atsiliekame ir nuo mažesnių regionų.

Pernai visoje šalyje į šią tarnybą dėl galbūt pažeistų lygių galimybių ir pasikonsultuoti žmogaus teisių klausimais kreiptasi net 607 kartus, o 2015 metais tokių kreipimųsi buvo 495.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mintautė Jurkutė sako, kad šiek tiek skiriasi sritys. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo daug kreipimųsi dėl valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos, o pernai daugiau kreiptasi dėl vartotojų teisių apsaugos (162 kreipimaisi), darbo santykių (155 kreipimaisi). Be to, 2015 metais kreipėsi daugiau moterų, o 2016 metais tiek vyrai, tiek moterys kreipėsi panašiai – atitinkamai 39 ir 41 procentas.

Daugiausia kreipėsi dėl lyties

„Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia kreipėsi dėl lyties. Mes spėjame, kad ši diskriminacijos forma lengviausiai identifikuojama, bet 2016 metai išsiskyrė paklausimų ir skundų dėl moteris žeminančių reklamų skaičiumi“, – M. Jurkutė sako, kad dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu gauta 202 skundai.

Taip pat kreiptasi dėl galbūt žeminančių darbo skelbimų, kai numatomi reikalavimai, teikiantys privilegijas kandidatams dėl jų lyties, amžiaus. Jos teigimu, tarnybos darbuotojai vykdė sąmoningumo didinimo akciją „Už kompetenciją“, skirtą skatinti darbdavius rinktis darbuotojus tik pagal jų turimą kompetenciją, o visuomenę atkreipti dėmesį į diskriminuojančius darbo skelbimus ir apie juos pranešti.

M. Jurkutės teigimu, labai daug bendrauta su darbdaviais ir sužinojus informaciją bandyta su jais susitarti, kad iš karto pataisytų skelbimus.

Pernai paklausimų ir kreipimųsi dėl negalios padidėjo beveik tris kartus. Dėl diskriminacijos dėl amžiaus kreiptasi 81 kartą. Kitais pagrindais kreiptasi mažiau: dėl socialinės padėties – 25, dėl tautybės – 22, dėl kalbos – 16, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 12, dėl lytinės orientacijos – 10, dėl etninės priklausomybės – 9, dėl rasės ir dėl religijos – po 5, dėl kilmės – 4 kartus. Mažiausiai skundų – vieno – sulaukta dėl tikėjimo. Daugėjo kreipimųsi dėl daugialypės diskriminacijos, kai situacija, dėl kurios kreipiamasi, apėmė daugiau nei vieną diskriminacijos pagrindą – net 30 procentų visų skundų dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu apėmė ir lyties pagrindą.

Dėl lytinės orientacijos gaunama labai mažai paklausimų, nors tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai tyrimai rodo problemą ir kad visuomenė yra homofobiška, bet žmonės nesikreipia.

„Mes suprantame, kad skundų  ir visų kreipimųsi statistika tikrosios padėties visuomenėje neparodo“, – mano kontrolierė.

Nustačius lygių galimybių pažeidimą, 60 kartų dėl padaryto pažeidimo skirtas įspėjimas, 3 kartus tyrimo medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui ir 28 kartus siūlyta nutraukti diskriminacinius veiksmus bei rekomenduota pakeisti ar panaikinti teisės aktą. Iš jų 16 rekomendacijų jau įvykdytos, 11 yra vykdomos šiuo metu, o 1 vykdyti atsisakyta.

Panevėžiečiai skundžiasi, bet…

Pasak M. Jurkutės, vis dėlto Panevėžio regionui ginant savo teises reikėtų šiek tiek pasitempti. Apskaičiuota, kad Panevėžio regione 100 tūkst. gyventojų tenka 8 kreipimaisi – aštuoni žmonės linkę kreiptis dėl pažeidimų. Tuo metu Vilniaus regione – 30, Alytaus – 17, Marijampolės – 15, Kauno – 13. Mažiausias rodiklis yra Telšiuose – 2.

Ji apgailestauja, kad dar mažai žmonių gina savo teises ir tam gali būti keli paaiškinimai. Visų pirma, tarnybos žinomumas.

„Kaip rodo tyrimai, ir patys žmonės nepasitiki ir nėra optimistiškai nusiteikę, kad jiems padės, tad nesikreipia ne tik į mus, bet ir į kitas institucijas, ginančias pažeistas teises“, – pažymi ji.

M.Jurkutė sako, kad pernai Panevėžio regiono gyventojai pateikė 11 skundų – 10 iš Panevėžio, vienas iš Rokiškio. Šeši iš šių skundų buvo nepriskirti kontrolieriaus kompetencijai – kreipėsi dėl situacijos, kurios Lygių galimybių teisės aktai nereglamentuoja.

Penki iš vienuolikos skundų buvo dėl vartotojų teisių, trys – dėl darbo santykių, du – dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, o viena sritis nebuvo identifikuota. Du skundai buvo dėl lyties ir susiję su apsinuoginusias moteris vaizduojančia reklama.

Vienas skundas buvo dėl įsitikinimų ir pažiūrų iš Rokiškio. Skundas buvo vieno Rokiškio psichiatrinės ligoninės paciento, kad neturi galimybės naudotis kompiuteriu. Kadangi tai – ne tarnybos kompetencija, skundą atsisakyta nagrinėti.

Dėl amžiaus gauti 4 skundai. Vienas toks skundas buvo dėl darbo skelbimų. Kitu atveju moteris skundėsi dėl nuolaidos, taikomos parduotuvėse konkretaus amžiaus kūdikių pieno mišiniui. Skirtiems iki 6 mėnesių kūdikiams nuolaidos nebuvo, o vyresniems – buvo. Šis skundas taip pat nenagrinėtas dėl kompetencijos.

Dar vienas skundas buvo dėl paramos ūkininkams. Pasak M. Jurkutės, skųstasi dėl Žemės ūkio ministerijos programos, kur konkursinis balas skaičiuotas atsižvelgiant į amžių – jaunesniems buvo skiriama papildomų balų.

„Matematiškai suskaičiavus pasimatė, kad jaunesniems žmonėms konkursą laimėti lengviau. Buvo pripažinta diskriminacija. Ministerijai liepta keisti sąlygas. Į šią rekomendaciją atsižvelgta ir šiuo metu ji vykdoma“, – sako ji.

Dar viena moteris skundėsi dėl to, kad vaikas nepatenka į ikimokyklinio ugdymo grupę – priimant skaičiuojama pagal gimimo metus, o ne pagal kalendorinius.

„Panagrinėjus situaciją detaliau, paaiškėjo, kad šiokie tokie apribojimai yra“, – sakė ji.

Tačiau dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų – mama, kaip reikalaujama, nebuvo pateikusi prašymo – pažeidimas nepasitvirtino.

Iš Panevėžio gauti ir keli skundai dėl negalios. Panevėžietė kreipėsi dėl situacijos Vilniuje, kad ieškant gestų kalbos vertėjo esą nurodoma, jog tai turi būti klausos negalią turintis asmuo. Pasak M. Jurkutės, skundas nepasitvirtino, nes tokio reikalavimo nebuvo – reikalauta tik mokėti gestų kalbą.

Kita su klausos negalia susijusi situacija buvo dėl klausos aparatų vaikams kompensavimo tvarkos.

Komentarai

  • Jūsų pagalba mažiau verta nei mirusiam žvakė!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų