pirotechnika sprogdina petardos tortas gimtadienis sampanas

Žaidimai su ugnimi – tik gavus leidimą

Žaidimai su ugnimi – tik gavus leidimą

Į dangų kylantis grožis gali greitai virsti pavojumi ir dar uždirbti baudą.

Iki švenčių dar buvo likusios kelios savaitės, o kiemuose jau pokšėjo petardos. Ką jau kalbėti apie fejerverkus, tampančius savaitgalio tradicija – daugelis panevėžiečių be jų nebeįsivaizduoja savo švenčių.
Tokios pramogos gali būti ne tik pavojingos, bet ir nelegalios. Pagal Panevėžyje galiojančias taisykles, fejerverkus be leidimo galima šaudyti tik dvi dienas per metus – Naujųjų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną.

Keliami griežti reikalavimai

Fejerverkai, priklausomai nuo galingumo, skirstomi į keturias kategorijas. Pirmajai ir antrajai priskiriami mažiausiai pavojingi, trečiajai – vidutinio pavojingumo, o ketvirtajai – patys pavojingiausi fejerverkai. Pastaruosius įsigyti ir šaudyti gali tik pirotechnikai – specialiai išmokyti asmenys.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Jevgenijus Piskunovas sako, kad mūsų mieste įmonės, turinčios teisę prekiauti pirmosios, antrosios, trečiosios, ketvirtosios kategorijos fejerverkais, privalo turėti licenciją. Tokių Panevėžyje yra šešios.
Prekybos vietos, prieš šventes atsirandančios prekybos centruose, gauna leidimus prekiauti. Čia parduodami nedidelio galingumo pirotechnikos gaminiai.
Galingesniems gaminiams keliami gerokai griežtesni reikalavimai. Jiems reikia specialių patalpų sandėliuoti, turi būti apskaitos žurnalai ir panašiai.

J. Piskunovo aiškinimu, yra numatyta, kokio galingumo pirotechnikos gaminius nuo kokio amžiaus galima įsigyti. Nepaisant to, mieste nereta pamatyti juos šaudant ir mažamečius. Viršininko manymu, tėvai, norėdami pradžiuginti atžalas ar patenkinti jų norus, patys nuperka fejerverkų vaikams. Ir daro didžiulę klaidą – vis dėlto tai prekė su sprogstamąja medžiaga.
Pareigūnas teigė negalintis garantuoti, kad jų neįsigyja ir patys nepilnamečiai. Tokiu atveju įmonės rizikuoja prarasti licenciją ar leidimą prekiauti.
J. Piskunovo teigimu, policija tiria visus atvejus, apklausia vaikus, iš kur jie įsigijo fejerverkų. Užtektų jiems tik nusipirkti tokių dalykų iš juridinio asmens, o pareigūnams – apie tai sužinoti, ir lauktų atitinkamos pasekmės.

2013-01-01 Vilnius Lietuva. Naujøjø Metø fejerverkai.

O štai Vilniaus gyventojams šiemet iškilo grėsmė išvis likti be tradicinių naujamečių fejerverkų. Sostinės savivaldybei šiemet tenka ieškoti vietos, iš kur jie galėtų būti šaudomi, mat dėl prastos Gedimino kalno būklės baiminamasi, jog saliutai gali sukelti dar vieną nuošliaužą. BNS nuotr.

Ir prieš šventes įvairios tarnybos tikrins fejerverkų prekiautojus – žadama tose pačiose prekybos vietose ne sykį apsilankyti.
„Mes matome, kad tokia prevencija veikia“, – sako J. Piskunovas. Jis pasidžiaugė, kad jau ne vienerius metus randama tik nedidelių pažeidimų.
Viršininkas vardija fejerverkų pardavėjams keliamus tiek priešgaisrinius, tiek kitus reikalavimus. Produkcija turi būti sertifikuota, netrūkti instrukcijų lietuvių kalbą su išsamiais nurodymais, kaip turi būti naudojama pirotechnika.
„Iš pradžių perskaitykite, susipažinkite, o paskui naudokitės. Yra net tokie reikalavimai“, – pabrėžia J. Piskunovas.

Patikrinimų, suprantama, neišvengia ir turgavietės – kad tenykščiams pirkėjams nekiltų pagunda nelegaliai prekiauti pirotechnika. Praeityje tokių atvejų, kai Lenkijoje įsigyti fejerverkai buvo perparduodami miesto turguose, pasitaikė ne sykį. Už leidimų tokiai prekybai neturėjimą buvo surašyti protokolai.

Šaudyti galima, tačiau ne bet kada

Pasak J. Piskunovo, kiekvienas šalies miestas turi nusistatęs taisykles, kada galima naudoti pirotechnikos priemones. Panevėžyje jau keliolika metų toks leidimas galioja tik gruodžio 31-ąją ir sausio 1 dieną. Prieš kokius šešerius septynerius metus, prisiminė viršininkas, fejerverkais dar buvo leidžiama pasitikti ir Kalėdas, tačiau nuspręsta to atsisakyti.
Norint ugnies šou danguje pasidžiaugti kitu metų laiku, reikia gauti leidimą. Nepaisant to, praktiškai kiekvieną savaitgalį mieste pokši fejerverkai, juos leidžia įvairias asmenines šventes švenčiantys miestelėnai. J. Piskunovas spėja, kad veikiausiai tai daroma neturint leidimo, tačiau pričiupti tokius pažeidėjus nėra lengva. Fejerverkai greitai iššaudomi, o nustatyti, iš kur jie buvo paleisti ir kas tai darė, gana sudėtinga.
Pareigūnas neatmeta, kad kai kurie gyventojai gal ir nežino, jog tokiai pramogai būtinas leidimas. „Nors primename kasmet“, – skėstelėja rankomis J. Piskunovas.

„Gal ne tik prevencija pagelbėjo, bet ir žmonės suprato, kad pasekmės gali būti liūdnos.“
J. Piskunovas, Licencijavimo skyriaus viršininkas

Pasekmės gali būti liūdnos

Licencijavimo skyriaus viršininko teigimu, aktyviausiai fejerverkai šaudomi gruodžio 20 – sausio 2 dienomis. Pernai apskrityje fejerverkai sužalojo aštuonis žmones. Vienam sužalota akis, šešiems – rankos, kitam – kitos kūno dalys. Iš aštuonių susižalojusiųjų du buvo nepilnamečiai, vienas iš jų – iki 12 metų.
2014-aisiais sužaloti šeši žmones – trys pilnamečiai ir trys nepilnamečiai. 2013 metais per fejerverkus nukentėjo trys asmenys. Nors nemažai pirotechnikos mėgėjų susižaloja, statistika, anot J. Piskunovo, byloja, kad jų kasmet mažėja. Prieš gerą dešimtmetį situacija būdavo gerokai liūdnesnė.
„Gal ne tik prevencija pagelbėjo, bet ir žmonės suprato, kad pasekmės gali būti liūdnos“, – viliasi jis.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė „Panevėžio balsui“ pasidžiaugė, kad per Naujuosius kokius dvejus trejus metus gaisrų nuo fejerverkų nekilo, tačiau tokia tikimybė visada yra. Patariama jų nenaudoti minioje, statyti atokiau ir taip, kad šautų į viršų.

„Iš balkonų rekomenduojama išsinešti degias medžiagas. Kad nebūtų taip, jog, pataikius petardai, pradeda degti“, – įspėja specialistė.
Mieste yra buvę atvejų, kai nelaimę sukėlė ne fejerverkai, bet šventinį stalą puošiančios žvakės. Pasak V. Vaiginytės, žmonės, vidurnaktį išeidami į lauką pasitikti Naujųjų, dažnai jas palieka ant stalo neužpūstas. Vienais metais dėl to kilo gaisras.
Vis dėlto itin atsargiai ji pataria elgtis su neiššovusiais fejerverkais, keliančiais ne ką mažesnę grėsmę. „Nereikia bandyti žiūrėti, kodėl neveikė, nekrapštyti“, – primena apie pavojus V. Vaiginytė.

 

Faktas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės teigimu, pavieniai asmenys į Savivaldybę leidimų šaudyti fejerverkus asmeninių švenčių metu tikrai nesikreipia. Savivaldybės žiniomis, šiemet tik prašė tokio leidimo vienas kavos ir kokteilių baras ir per abiturientų išleistuves – viena miesto gimnazija.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų