Valgyti ar nevalgyti: iš kur tie kaprizai?!

Valgyti ar nevalgyti: iš kur tie kaprizai?!

Kiekvienas turime savų silpnybių maistui, bet kartais imame ir mirtinai užsigeidžiame kažko labai specifiško. Kodėl?

Kad ir kaip būtų keista, tokių kaprizų tikrais kaprizais net nederėtų vadinti, įspėja specialistai. Anot jų, labai dažnai žmonių įgeidžiai maistui ne prasčiau už tyrimus pasufleruoja, kokių medžiagų stokoja organizmas.

Norisi pienuko?

Jus nuolat traukia prie pieno produktų: sūrio, kefyro, varškės – net nesvarbu, nes tinka viskas? O kartais dar ir atrodo, kad dantimis galėtumėte tinką nuo sienos nugraužti? Tokiais atvejais diagnozė būna aiški: jūsų organizmui trūksta kalcio. Arba dar, tikėtina, tokių nepakeičiamų aminorūgščių, kaip lizinas, leucinas ir triptofanas.

Trokštate saldumynų?

Pastebėta, kad juos mėgsta žmonės, kuriems tenka daug dirbti (ypač protinį darbą) arba kurie turi bėdų dėl nervų. Kodėl, paaiškinti labai paprasta: gliukozė dalyvauja streso hormono adrenalino gamyboje, taigi nervindamiesi labai greitai išeikvojame organizmo cukraus atsargas. O tada nesąmoningai skubame šią netektį kompensuoti gabalėliu torto, pora saldainių ar pyragaičiu.

Gal šokolado?

Beje, toks įgeidis visai nereiškia, jog esate priklausomi nuo saldumynų. Tiesiog šokolade gausu naudingų medžiagų, kurių dauguma palaiko smegenų veiklą.

Šokoladą valgo tie, kam stinga energijos, žvalumo, sunku susikaupti ar ištverti stresą.

Kad taip silkutės…

Jeigu moteris nori sūraus ar aštraus maisto, tai dar nebūtinai nėštumo ženklas. Aistra raugintiems agurkėliams bei marinuotiems pomidorams gali byloti apie organizme įsiplieskusį uždegimo arba infekcijos židinį.

Neretai potraukį sūriam maistui sukelia šlapimo šalinimo organų sistemos bėdos: cistitai, prostatitai, kiaušidžių uždegimai. Arba jūsų organizmui tiesiog trūksta chloridų.

Na, o jeigu norisi konkrečiai silkės ir nieko kita, gali būti, jog dar stokojate ir naudingųjų aminorūgščių, tokių, kaip omega-6.

Ech, rūgštelė!

Patinka viskas, kas rūgštu? Galite graužti citrinas it obuolius ir kabliuoti šaukštais spanguoles be cukraus, o patiekalus mielai gardinate actu? Tai ženklas, kad gali būti sutrikusi organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Dar galite turėti bėdų su kepenimis ir tulžies pūsle. Tačiau pasitaiko ir taip, jog organizmui trūksta elementaraus dalyko – vitamino C. Šitaip neretai nutinka peršalimo ligų dažnai kamuojamiems žmonėms.

Nėra tokio žodžio „kartu“

Potraukis karčiam maistui daug kam gali pasirodyti egzotiškas, nors jis tikrai nėra retas. Paprastai kartumas traukia žmones, neseniai persirgusius kokia nors su organizmo intoksikacija susijusia liga. Arba tai ženklas, jog virškinimo traktas užterštas šlakais.

Kai kas mėgsta aštriau

Burną deginantys skanėstai – pipirai, aitriosios paprikos, krienai, garstyčios – jūsų valgiaraštyje gali reikšti, jog jūsiškis skrandis pernelyg tingus. Mat bet koks aštrus maistas ar prieskoniai pirmiausia stimuliuoja virškinimo procesą.

Bet aistra aštresniems patiekalams kartais būna sutrikusios lipidų apykaitos ir dėl to susikaupusio „blogojo“ cholesterolio ženklas. Aštrumas padeda valyti kraujagysles, bet nereikia pamiršti, jog jis taip pat dirgina skrandžio gleivinę.

Duokite ką nors pagraužti!

Užsinorėję riešutų, žirnelių arba pupelių, galite būti beveik tikri, jog jūsų organizmui staiga labai prireikė B grupės vitaminų. Tokie įgeidžiai paprastai kamuoja žmones, patiriančius nuolatinius stresus, taip pat mėgėjus piktnaudžiauti alkoholiu.

Na, o nenumaldomas noras pagraužti saulėgrąžų – ryškus vitamino E deficito požymis. Tokie įgeidžiai neretai lanko užkietėjusius rūkalius.

Jei ne bulvės, tai bananai

Įsigeidę bulvių su lupenomis, pomidorų ar bananų, nenustebkite – organizmas prašo kalio. Jo paprastai sumažėja išgyvenant stresą arba vartojant diuretikus (šlapimą varančius vaistus). Apie kalio trūkumą taip pat įspėja suprastėjęs apetitas, mieguistumas, apatija.

Kiškių maistas

Švieži baltagūžiai kopūstai patrauklūs turintiesiems virškinimo trakto problemų. Kartais organizmas pats galvoja už mus ir pasiūlo sprendimą, nors iš kur jam žinoti, kad kopūstuose yra daug žarnyno darbą normalizuojančios ląstelienos, tai jau kitas klausimas.

Silpnybė jūros gėrybėms

Ją turintiems žmonėms seilė nutįsta ne tik pagalvojus apie austres ir krevetes, bet ir pamačius jūros kopūstus. Tokiu atveju neblogai būtų išsitirti, nes tokie specifiniai pomėgiai gali byloti apie jodo trūkumą organizme. Potraukis alyvuogėms, beje, taip pat.

Jodo deficitas gali būti rimtos skydliaukės ligos simptomas, taigi svarbu kuo skubiau išsiaiškinti.

Vienas obuolys – ne išeitis

Galite obuolius valgyti kilogramais? Šie vaisiai, teigiama, traukia žmones, kurių organizmas stokoja geležies. Kita vertus, toks „simptomas“ gali byloti ir apie padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje: obuoliuose esama medžiagų – kalio, fosforo, magnio – padedančių kovoti su šia blogybe. Dėl to obuoliai labai naudingi sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis.

Meilė ar neapykanta – irgi ženklas

Jeigu jus staiga ėmė traukti koks nors produktas, kurio anksčiau pakęsti negalėjote arba buvote abejingi, tai jau priežastis sunerimti ir galbūt pasitikrinti sveikatą.

Kad ir kaip taisyklingai maitintumėmės, anaiptol ne visada organizmui būtinų medžiagų galime gauti tik iš maisto – kartais būtina vartoti specialius papildus. Gydytojas skirs reikiamus tyrimus ir padės nustatyti, kokių elementų jums trūksta. Na, o jeigu paaiškės, kad jūsų prieraišumą ar neapykantą kažkokiam maistui kursto liga, kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo geriau.

Dėl tos pačios priežasties atkreipkite dėmesį į tai, ką valgo jūsų vaikai. Jie ne visada gali paaiškinti, kad kažkas yra negerai, taigi jei atžala staiga prisiriša prie kažkokių maisto produktų, bus ramiau, jei jį apžiūrės gydytojas.

Taip pat negalima versti vaiko valgyti tai, ko jis nenori. Gali būti, jog to konkretaus produkto šiuo metu jo organizmui nereikia, o gali būti, kad jis net yra ir kenksmingas. Neabejokite: jeigu vaikui ko nors pritrūks, jis būtinai to pats paprašys. Suprantama, tai nereiškia, jog turite leisti jam misti vienais saldainiais, ledais ir traškučiais. Maistas privalo būti sveikas, kuo įvairesnis, bet ne prievartinis.

Įdomus faktas

Pomėgis valgyti tam tikras daržoves gresia dantų ėduonimi. Taigi nors medikai primygtinai prašo mūsų į valgiaraštį įtraukti jų kuo daugiau, neseniai atlikti tyrimai atskleidė priežastis tą daryti labai atsargiai. Tarp tokių daržovių, galinčių rimtai pakenkti dantims, atsidūrė aguročiai, cukinijos, baklažanai, šparagai, patisonai ir paprikos. Jeigu žmogaus valgiaraštyje šių daržovių labai daug, dantų ir dantenų ligų rizika didėja.

To kaltininkės – dantų emaliui pavojingos rūgštys. Dėl jų minėtų daržovių vartojimą būtina riboti, o ir pavalgius išsivalyti dantis ar bent praskalauti burną.

Jogurtas – dar vienas iš sveikuoliškų produktų, galinčių pridaryti žalos. Smaguriaujamas tarp pagrindinių valgių, jis irgi didina dantų ėduonies riziką. Šiuo atžvilgiu mokslininkai jogurtą prilygina saldiems gazuotiems gėrimams, saldainiams ir šokoladui.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų