Valdžią domintų ir jūsų papuošalai

Valdžią domintų ir jūsų papuošalai

Įvedus visuotinį deklaravimą, gyventojai privalėtų pateikti informaciją ne tik apie turimą registruotą turtą, bet ir apie meno kūrinius ir vertingesnius papuošalus.

Seime skinantis kelią siūlymui įteisinti visuotinį turto deklaravimą, abejojama, ar tai būtų naudinga ir pasiektų norimą tikslą. Ekspertai siūlo pirma įvertinti jau turimus duomenis ir tik tada svarstyti, ar reikalingos tokios naujovės.

Kelia daug klausimų

Seime svarstoma pataisa, kurią priėmus visi 18 metų sulaukę šalies piliečiai turėtų deklaruoti turimą turtą. Tad daugiau nei du milijonai šalies gyventojų privalėtų kasmet deklaruoti neregistruotą nekilnojamąjį turtą, turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, pasiskolintas, paskolintas lėšas, vertybinius popierius, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų, ir brangesnius nei 1 500 eurų meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus. Tiesa, kol kas paprašyta Vyriausybės išvados. Kol ji nepateiks išvados, nebus galimas paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė sako, kad institutas kritiškai vertina siūlomą prievolę. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad gyventojai privalo pateikti vis daugiau duomenų apie turimas pajamas ir turtą. Pavyzdžiui, mokesčių administratoriui institucijos jau teikia informaciją apie gyventojų sąskaitų apyvartas ir likučius. Nuo pernai privaloma deklaruoti per pastaruosius trylika metų gautas dovanas ar grynaisiais gautas paskolas ir pan.

Pasak I. Valeškaitės, žmonėms sudėtinga pateikti informaciją apie senesnius laikotarpius. Priėmus visuotinio deklaravimo nuostatą, taip ir nutiktų – reikėtų pateikti informaciją apie galbūt jau labai seniai įsigytą turtą. Kilus įtarimų, iš kur turtas, reikėtų pagrįsti jo įsigijimą, o neteisingai užpildžius deklaraciją ar jos nepateikus, grėstų atsakomybė.

„Turi žmogus kokį servizą ar paveikslą. Dabar jis vertinamas rinkos verte. Neatsiminsi, už kiek jį pirkai, o gal to paveikslo vertė dabar išaugusi. Taip galima įsivelti į begalinius ginčus su mokesčių administratoriumi“, – pavojų įžvelgia analitikė.

Ji neatmeta galimybės, kad žmonės deklaruos turtą, nors neprivalės to daryti, nes reali vertė maža, o jam atrodo – didelė. Be to, žmogui tektų sukti galvą, ar turtas peržengia 1 500 eurų ribą, ar ne. O ir nedeklaravus vėliau gali paaiškėti, kad vertė – daug didesnė.

„Metinis gyventojų pajamų deklaravimas atskleidžia, kad tai nėra paprasta padaryti. Kiekvienais metais prieš deklaravimo termino pabaigą prie VMI nusidriekia eilės. Nors galima deklaruoti ir internetu, bet žmonės dažnai nesupranta nei kaip, nei ką į kokį laukelį įrašyti. Linijos kaista, sistemos lūžta“, – kad visuotinis turto deklaravimas nebūtų paprastesnis procesas, mano I. Valeškaitė.

Be to, jos manymu, pensinio amžiaus žmonės kažin ar naudosis internetu, o nuvykti į VMI jiems ir gali būti per sunku.

Ekspertai pranašauja, kad nauja tvarka dar pailgintų kasmet Mokesčių inspekcijos skyriuose nusidriekiančias eiles. BNS nuotr.

Ir patys nežino

Pasak I. Valeškaitės, reikėtų klausti ir kiek tai tikslinga, nes ir dabar mokesčių administratorius turi krūvą duomenų. Dar 2003 metais didelė dalis gyventojų deklaravo turtą vienkartinio turto deklaravimo metu.

„Vadinasi, didžioji dalis turto yra suregistruota, be to, turime duomenis apie pajamas, gaunami duomenys iš Registrų centro apie turimą nekilnojamąjį turtą. Dabar tik norima susirinkti, suraišioti galus. Tik klausimas, ar verta?“ – sako analitikė.

I. Valeškaitė prisipažįsta, kad jai artimas Estijos mokesčių administratoriaus, kuris sakosi turintis labai daug duomenų apie mokesčių mokėtojus, požiūris.

„Jų pozicija, kad pirma patys susitvarkykime su tuo, ką turime, o tada jau klauskime gyventojų ir padarykime tą procesą kaip įmanoma paprastesnį“, – kalba apie estų požiūrį ji.

Analitikės teigimu, labiausiai liūdina faktas, kad iš žmonių būtų reikalaujama pateikti labai daug duomenų, įrodyti, iš kur gavo turtą, o pati valstybė iki šiol negali pasakyti, kiek ir kokio turto ji turi. Apie tai, pasak jos, metai iš metų kalba ir valstybės kontrolė.

„Apie 30 procentų turimo laisvos žemės ploto net nėra užregistruota apskaitoje. Nors iš žmonių reikalaus pateikti informaciją apie turimus meno kūrinius, Kultūros ministerija 2,8 mln. vertybių yra užregistravusi simboliškai vieno euro verte. Nuo 2010 metų yra įvertinta tik 17 procentų neįvertintų vertybių. Valdžia pati nežino, kiek valstybė turi turto, o iš mokesčių mokėtojų reikalautų pateikti tą informaciją“, – sako ji.

Pasak analitikės, reikia įvertinti, kad toks deklaravimas kainuoja – tai ir mokesčių mokėtojų, ir mokesčių administratoriaus laikas ir resursai.

„Mes turime krūvą prievolių deklaruoti, bet labai retai išgirstame, kokia šio proceso nauda. Pavyzdžiui, kiek išaiškinama neteisėto praturtėjimo atvejų, žmonėms net nėra atsakoma. Tai tada atrodo, kad ir visas žmonių ir mokesčių administratoriaus darbas pusiau tuščiai nueina“, – svarsto ji.

Analitikės manymu, pirmiausia reikėtų įsivertinti tai, ką turima, ir tik tada prašyti naujų duomenų. Be to, jos manymu, žmogus dabar pastatomas į tokią padėtį, kad pats turi visą laiką gintis, įrodinėti, o tai nėra normali praktika. Turėtų būti taikoma nekaltumo prezumpcija.

„Mokesčių administratorius turėtų įrodyti kažkokį nusikaltimą, o ne priversti žmogų kaskart aiškintis „aš nepadariau nusikaltimo, aš tikrai sutaupiau žvakidei ar kilimui, ar paveikslui“, – sako ji.

Patikrina tik dalį

Transparency International Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas džiaugiasi, kad sprendimų priėmėjai ieško naujų būdų, kaip kovoti su neteisėtu praturtėjimu. Vis dėlto jis mano, kad reikėtų kritiškai įvertinti jau turimas priemones. Pasak projektų koordinatoriaus, nesinorėtų kalbėti apie visiems piliečiams taikomą pareigą, kol nežinomi tikslūs atsakymai, ar veikia dabar turimos priemonės.

„Jau šiuo metu įstatymai numato gana platų ir išsamų tikslinių grupių deklaravimą. Prieš porą metų ir valstybės kontrolė yra minėjusi, kad iš tikrųjų su tomis deklaracijomis nėra iki galo išsamiai susipažįstama, nėra galimybių patikrinti, ar jos iš tikrųjų atitinka realybę. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas tai, kad visuotinis deklaravimas vargu ar geriausias būdas kovoti su neteisėtu praturtėjimu, nes neteisėtas praturtėjimas savo esme visgi yra nusikaltimas“, – sako jis.

Įrodinėjimo procesas nelengvas. Pasak P. Murausko, iš viešai prieinamos informacijos matoma, kad, pavyzdžiui, pernai iš 38 ikiteisminių tyrimų tik penki buvo perduoti teismams ir dar neaišku, ar teismai juos nagrinės iš esmės.

„Kitaip tariant, neteisėtas praturtėjimas yra labiau iššūkis teisėsaugai negu klausimas visiems piliečiams kaip visuomenei“, – sako jis.

Projektų koordinatoriaus teigimu, smagu, kad daromi žingsniai ir kitiems inovatyviems būdams kovoti su pajamų neapskaitymu. VMI šiemet planuoja pradėti kvitų loteriją.

Ievos Valeškaitės teigimu, Lietuvos laisvosios rinkos institutas kritiškai vertina siūlomą viso turto deklaravimo prievolę. LLRI nuotr.

Jis pastebi, kad siūlant projektą šalia jo trūksta išsamaus aiškinamojo rašto, paaiškinančio, kokie tikslai keliami visuotiniam deklaravimui – stabdyti šešėlį, išaiškinti neteisėto praturtėjimo atvejus ar panašiai.

„Jie, kiek suprantame, gimė iš pasiūlymų įtraukti dar kelias grupes į asmenų, kuriems privaloma deklaruoti, ratą. Su ta iniciatyva kartu gimė ir iniciatyva visiems gyventojams deklaruoti savo turtą ir pajamas. Dabar, kaip suprantame, šis pasiūlymas pateikiamas kaip būdas kovoti su neteisėtu praturtėjimu ir kaip bendras piliečių indėlis į bendrą neteisėtų pajamų apskaitymo veiksmą“, – sako P. Murauskas.

Atsiskleistų ryšiai?

Tarp parlamentarų pasigirsta nuomonių, kad įteisinus visuotinį turto deklaravimą, neteisėtai įgyto turto, ypač tų, kurie ir dabar privalo deklaruoti, nebūtų galima užrašyti kito artimo asmens vardu. Visa ši informacija atsiskleistų deklaracijose.

„Didžioji dauguma tų tikslinių grupių, kurioms taikomas deklaravimas turi prierašus, kad ir jų šeimos nariai turi deklaruoti. Kitas dalykas, kaip tai atliekama praktikoje. Pavyzdžiui, jeigu kalbant apie politikus, ypač savivaldybių tarybų narius ir jų šeimų narius, tai dar klausimas, kiek dažnai tos deklaracijos yra atnaujinamos. Iš praktikos matome, kad pateikiamos tik pradėjus eiti pareigas, o vėliau nėra aišku, kaip dažnai jos atnaujinamos. Tai duomenų atvirumo klausimas. Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija mums leidžia ieškoti pavienių deklaracijų, bet nėra galimybės jų parsisiųsti vienoje vietoje ir palyginti, koks yra bendras vaizdas, tikrinti, kokios galimos tendencijos, kokios sąsajos tarp tų asmenų, kurie deklaruoja. Tas iššūkis irgi yra. Būtent duomenų atvirumas, galimybė juos tikslinti, peržiūrėti mums leistų geriau pažiūrėti, ar yra bandymų perrašyti tretiesiems asmenims ir kokia apimtimi tai taikoma“, – sako jis.

Komentarai

  • Užtektų nekilnojamojo turto deklaravimo. O karoliai…juos galima ir pamesti.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų