Tymų ir skiepų baubai: kuris baisesnis?

Tymų ir skiepų baubai: kuris baisesnis?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šių metų sausį Europoje registruota 18 112 susirgimų tymais, daugiausia – Ukrainoje. Pernai Europos valstybėse sirgo 82 596 asmenys.

Tos pačios organizacijos duomenimis, iki 1980 metų, prieš pradedant pasaulinę vakcinaciją, kasmet nuo tymų mirdavo 2,6 mln. žmonių. 2017-aisiais tokių tragiškų atvejų buvo 110 000 ir didžiausias mirtingumas registruotas jaunesnių nei 5 metų vaikų grupėje.

Praėjusiais metais Lietuvoje tymais sirgo 30 žmonių, šiemet per kelis mėnesius – daugiau nei pusė tūkstančio. Ir viruso aukų tebedaugėja.

Lietuvoje fiksuojant dar neregėtą tymų protrūkį, vis dažniau prabylama ir apie kitų pavojingų, skiepais valdomų, ligų grėsmę. Juolab kad dalis visuomenės lieka nusistačiusi prieš vakcinas.

Apie skiepus, jų naudą ir nepageidaujamas reakcijas, kylančias grėsmes sveikatai kalbėjomės su Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva RAZMUVIENE.

Kokia dabar skiepų situacija Lietuvoje ? Ir kur ta riba, kai ligos dar jais suvaldomos?

– Pagal profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų. Visų 14 pozicijų skiepijimo apimtys, palyginti praėjusius metus su 2017-aisiais, sumažėjo nuo procento iki beveik dviejų procentų.

Dabartinis tymų protrūkio pavyzdys labai vaizdžiai rodo, kad sumažėjus skiepijimo apimtims – tam tikro amžiaus grupėje sumažėjus skiepijamų asmenų – prasideda protrūkiai. Kalbant apie kitas infekcijas – kokliušą, difteriją, stabligę, poliomielitą ir kitas, sumažėjus skiepijimo apimtims, žmonės irgi tampa joms imlesni. Jiems galimybė užsikrėsti yra tikrai nemaža. Gal tėvams, globėjams, kurie kažkada atsisakė skiepyti savo vaikus pagal skiepų kalendorių ir dabar mato šį tymų protrūkį, reikėtų susirūpinti? Juolab kad tymais serga ir vienerių metų dar nesulaukę kūdikiai, kurių motinos neturėjo antikūnų – nebuvo skiepytos arba anksčiau sirgusios tymais.

Tėvai, globėjai galėtų kreiptis į savo gydymo įstaigas ir medikai sudarytų jiems individualius skiepijimo kalendorius, kad tie vaikai būtų apsaugoti ir nesusirgtų bet kuria skiepais valdoma užkrečiamąja liga.

Pagal vakcinos aprašą tymų vakcina galima skiepyti nuo 9 mėnesių, tačiau pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami 15–16 mėnesių. Jei vaikas iki metų turėjo kontaktą su sergančiuoju, yra skiepijamas skubos tvarka. Tai kiekvienu atveju nusprendžia gydantis gydytojas.

Kol kas, be skiepų, kuriais galėtume apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, kitos priemonės nėra. Suleidus vakciną, mūsų imuninė sistema gauna informaciją, kad į organizmą pateko antigenas ir turi gaminti antikūnus – kad galėtų apsisaugoti nuo ligos ateityje. Tam reikalingos tam tikros skiepijimo apimtys, o jos skirtingos. Pavyzdžiui, tymus galima suvaldyti, kai yra 95 procentai pasiskiepijusių asmenų. Kokliušui išvengti užtenka, kad pasiskietytų iki 95 procentų. Kiekviena liga turi savo vadinamąjį visuomeninio imuniteto lygį, kai žmonės yra saugūs. Nukritus tam visuomeniniam lygiui, prasideda ligos protrūkis.

„Lietuvoje tiek suaugusiesiems, tiek vaikams būna nuo 600 000 iki 700 000 skiepijimo dūrių. Iš šio skaičiaus tik 80 atvejų yra nepageidaujamų reakcijų. Išreiškus procentais, tai labai nedaug“, – sako D. Razmuvienė

Kiek laiko jau pastebite besiskiepijančiųjų mažėjimą?

– Jų mažėti pradėjo maždaug nuo 2009–2010 metų. Tuomet Lietuvoje ir visame pasaulyje siautė pandeminis gripas. Buvo skleidžiama labai daug negatyvios informacijos, kalbėta, kad vakcinose yra įvairiausių kitų, nei privalėtų būti, medžiagų.

Dabar tos kalbos, kad vakcinose yra visko, ko nereikia, ir, matyt, nėra to, ko reikia, vėl atgijo. Todėl žmonės nueina paprasčiausiu keliu.

Iš kitos pusės, medikai tikriausiai ne per daug skiria dėmesio, kad tėvams, globėjams išaiškintų skiepų naudą. Tėvai pernelyg nerimauja, kad gali būti povakcininė reakcija, bet neįvertina pačios ligos grėsmės, kuri yra gerokai didesnė. Medikų pareiga tėvams, globėjams tai išaiškinti suprantamai. Matyt, to labai trūko, ir žmonės rėmėsi ne mokslu pagrįsta informacija.

Tokia situacija susiklostė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Ten taip pat kyla ligų protrūkiai. Kartais žmonės tiesiog patiki negatyvia nuomone ir nepagalvoja, kad vengdami skiepijimosi elgiasi neteisingai.

Ar vakcinavimo apimtis mažėja ne vien Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje?

– Taip ir yra. Bet nevadinčiau to tendencija, nuo vienų užkrečiamųjų ligų skiepijamasi mažiau, nuo kitų daugiau.

Kai kurių vaikų negalima skiepyti dėl jų sveikatos būklės. Bet kurių dabar yra daugiau – tų, kurių negalima skiepyti, ar tų, kurių neskiepijo tėvai?

– Yra vaikų, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų įgimtų, įgytų imuninės sistemos ypatumų. Tiesiog jų organizmas negeba pagaminti antikūnų – nereaguoja į jokį antigeną. Kitos vaikų grupės negalima skiepyti – nuo nieko – dėl tam tikrų rimtų ligų, pavyzdžiui, imunosupresinės būklės. Bet tai kiekvienu atveju turi nuspręsti gydytojas.

Aišku, dalis tėvų, globėjų savanoriškai atsisako vaikus skiepyti. Tačiau kai nutinka tokia bėda, kaip dabar su tymais, būtent jie pirmieji ir atbėga pas gydytojus. Mano nuomone, kaip jau minėjau, tai ne jų vienų kaltė. Jei tėvai kuriuo nors metu atsisakė skiepyti vaikus, tai galbūt medikai ar kita visuomenės dalis nesugebėjo jiems suteikti teisingos informacijos. Arba jie tos informacijos tiesiog nepriėmė.

Dabar labai sunku spręsti, kas kaltas, bet pasekmės akivaizdžios. Dėl tymų skiepijamų 15–16 mėnesių ir 6–7 metų vaikų grupėse kasmet lieka apie 5 000 beveik nepaskiepytų vaikų. Jeigu jie ir vėliau neskiepijami, tokių vaikų daugėja ir, aišku, skaičiai susikaupia labai dideli.

Būtent ta, nepaskiepytų vaikų, grupė yra imliausia. Jie dar neturi gyvenime įgyto imuniteto, nėra susidūrę su sergančiaisiais, tad rizika jiems užsikrėsti didžiulė.

Tokios statistikos, kiek tarp neskiepytųjų yra tokių, kurių savanoriškai neskiepijo tėvai, mes neturime, bet aš tikrai esu įsitikinusi, kad daugiau būtent tų, kuriuos atsisakė skiepyti tėvai. Dabar jie ypačdažnai skambina, konsultuojasi dėl skiepų.

Gana dažnas įsitikinęs, kad tokios ligos kaip tymai yra „vaikiškos“. Esą visi sirgo, persirgs ir jie – nieko čia baisaus. Ką galėtumėte pasakyti taip manantiesiems?

– Tymai yra rimta liga vien dėl to, kad ją sukelia virusas. Tymai – virusinė infekcija. Jokių virusinių infekcijų, išskyrus gripą, gydymo nėra – tik simptominis. Kaip mes, medikai, sakome, padėti asmeniui lengviau sirgti. Bet sunaikinti virusą neįmanoma. Jeigu tymų virusas patenka į plaučius, sukelia plaučių uždegimą. Jei patenka į smegenis, sukelia smegenų uždegimą, o gydymo nėra. Tokiu atveju komplikacijos ir mirties atvejai yra absoliučiai įmanomi. Apie tai net kalbėti nereikėtų suprantant, kad tai – virusas. Ir pats lakiausias virusas. O mes labai imlūs.

Kol nebuvo skiepų, nuo tymų infekcijos pasaulyje mirdavo daugiausia žmonių. Dabar – lygiai taip pat. Pasauliniu mastu kasmet miršta apie 110 000 žmonių, nors tymai yra skiepais valdoma infekcija. Ukrainoje, pernai Europos šalyse vėl registruoti mirties atvejai nuo ligos, kuri gali būti suvaldyta. Dėl atsisakymo skiepytis įvyksta grėsmingos komplikacijos ir mirties atvejai tampa tiesiog statistika.

Kokia dabar situacija Lietuvoje? Ar mažėja naujų susirgimų tymais atvejų?

– Šios dienos (trečiadienio) duomenimis, tymų atvejų padaugėjo. Ypač Vilniaus apskrityje, Vilniaus mieste. Per pastarąsias dvi savaites būdavo iki dešimties naujų atvejų, tai šiandien – jau 23.

Tai būdinga tymų viruso plitimui. Niekada tymų protrūkiai nesibaigia viena pakilimo banga. Visada būna kelios šios ligos bangos. Sausį buvo mažiau sergančiųjų, vasarį daugiau, kovą – dar daugiau, buvo pikas. Balandžio pradžios būta truputį ramesnės, bet dabar vėl matome kilimą.

Kokios dar skiepais valdomos ligos, be tymų, vėl pasirodo?

– Tymai dabar yra pagrindinė liga. Kitų skiepais valdomų ligų atvejai pavieniai.

Tymai jau grėsmingi ir labai išsivysčiusiose šalyse bet kuriame žemyne. Visur stebimi tymų protrūkiai: ir Šveicarijoje, ir Skandinavijos šalyse, ir JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje, ir kitur. Jeigu pradeda daugėti kitų ligų atvejų – tarkime, difterijos, reaguojama iš karto, perduodama informacija per skubaus įspėjimo sistemą: kokia situacija, kas daroma, dalijamasi patirtimi.

Lenkai dabar kovoja su raudonuke. Jie vienais metais prieš kokį dešimtmetį buvo nutraukę skiepijimus ir dabar išlindo pasekmės. Tai vienintelė šalis Europoje, kur registruojama nemažai raudonukės atvejų. Kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, jų yra, bet ne tiek daug.

Žinoma, kad gripo epidemijos nuslopinimui įtakos turi ir orai. O kaip dėl tymų?

– Virusas, aišku, bijo didesnės temperatūros, saulės spindulių. Bet tai yra infekcija, kuri plinta uždarose patalpose – ne lauke. Kai ateis vasara, vaikai daugiau laiko leis gryname ore, o ne darželiuose, mokyklose. Suaugusieji atostogaus. Be abejonės, tymų plitimas gali kiek aprimti. Bet tai sunku tiksliau numatyti, nes visuomenėje yra labai daug ligai imlių žmonių. Jie lankysis parduotuvėse, kino teatruose – nebus visą laiką lauke. Tad rizika užsikrėsti išliks.

Sakoma, kad sovietmečiu žmonės tymų vakcina daugiausia buvo skiepijami tik kartą. Kokių dar ligų situacija yra panaši – kai trūksta dar vieno skiepo arba jo galiojimas galbūt pasibaigęs?

– Nuo tymų Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 metais viena doze, nuo 1988 metų – dviem, bet europinė vakcina į mūsų šalį atvežta tik 1993-iaisiais, ir nuo tų metų skiepų kalendorius sudarytas dviem dozėms.

Ta iš Rusijos iki nepriklausomybės atvežta vakcina buvo daugiadozė ir buvo reikalingas šalčio grandinės išlaikymas. Kaip tą pavyko padaryti – kokios buvo sąlygos, kokie skiepijimai, dabar labai sunku pasakyti. Jei asmuo teigia, kad buvo skiepytas, turi būti įrašas skiepų kortelėje. Tada galima tikėti.

Kalbant apie riziką susirgti, jeigu žmogus persirgo tymais, imunitetą turi visam gyvenimui. Bet jei persergama, pavyzdžiui, kokliušu, imuniteto visam gyvenimui neįgyjama. Vakcinuotis nuo difterijos, kokliušo, stabligės reikia kas dešimt metų. Šiuo skiepu galima pasiskiepyti valstybės lėšomis.

Jei vykstama į šalį, kur yra laukinio poliomielito atvejų, reikėtų pasiskiepyti, tačiau tai – individualūs atvejais.

Nuo pasiutligės reikia skiepytis po sužalojimo.

Yra ligų, nuo kurių suaugęs žmogus gali pasiskiepyti savanoriškai. Tai hepatitas A, vėjaraupiai, pneumokokinės infekcijos ir kitos. Bet kiekviena vakcina turi tam tikrą laiką, kiek ji apsaugo asmenį. Tą pasakys gydytojas. Nėra bendros rekomendacijos, kad reikėtų skiepytis, pavyzdžiui, kas dešimt metų. Kiekviena vakcina turi savo individualų skiepijimo laiką, kursą, kada reikia pakartoti skiepus.

Prieštaraujantys skiepijimuisi arba dar abejojantys jo veiksmingumu paprastai kaip motyvą nurodo nepageidaujamas reakcijas. Ar jų dažnai pasitaiko?

– Kasmet Lietuvoje registruojama apie 80 nepageidaujamų reakcijų pasiskiepijus. Taip nutinka dėl tam tikrų pačios vakcinos ypatumų, kartais dėl suleidimo technikos klaidų. Pavyzdžiui, naujagimiui vakciną reikia suleisti po oda ir ne visada pavyksta. Tada gali būti vietinės reakcijos, limfadenitas. Tai įvardijama kaip nesunkios reakcijos. Pavyzdžiui, nuo tymų, raudonukės, parotito skiepų pernai buvo registruotos trys reakcijos, nuo kitų – po vieną dvi.

Lietuvoje tiek suaugusiesiems, tiek vaikams būna nuo 600 000 iki 700 000 skiepijimo dūrių. Iš šio skaičiaus tik 80 atvejų yra nepageidaujamų reakcijų. Išreiškus procentais, tai labai nedaug.

Registruojant nepageidaujamas reakcijas taikoma dviguba kontrolė, tai yra privalomai registruojama tiek ULAC, tiek Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Tai vadinamasis farmakologinis budrumas, kai nutikus taip, jog po kokios nors vakcinos serijos pradėtų reikštis dažnesnės reakcijos, nepageidaujamų reakcijų protokolai būtų pildomi ir perduodami Europos ligų prevencijos kontrolės centro registrui. Tada būtų visur stebima situacija ir vakcina išimama iš rinkos. Tokių dalykų per mano darbo praktiką tikrai nėra buvę. Kol vakcinos patenka į rinką, būna labai ilgas klinikinių tyrimų laikotarpis – nuo 5 iki 15 metų. Neregistruotos, nekokybiškos vakcinos į Lietuvos rinką nepatenka, kaip ir kitose Europos šalyse.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų