Asmeninio albumo nuotr.

Trijų jėga keičia gyvenimus

Trijų jėga keičia gyvenimus

 

Su viena iš savo augintinių 24-erių Agneta Milikauskaitė susipažino prieš aštuonerius metus šunų prieglaudoje, kita gi į merginos gyvenimą atkeliavo bemaž prieš dvejus metus. Dabar jos neišskiriamos draugės, gyvenimo kompanionės ir gražiausias akimirkas kartu skaičiuojanti ir įprasminanti trijulė: stebuklus tarsi burtu lazdele daranti šeimininkė ir dvi žavios, neįprastai gabumais pasižyminčios jos augintinės Nova ir Hulu.

Abipusė simpatija

Ar esate matę šunį, tarsi katiną laipiojantį medžiais, mikliai susisukantį į antklodę, o prieš einant miegoti užgesinantį šviesą? O gal trūksta papildomų rankų atliekant namų ruošos darbus? Taip, socialinių tinklų žvaigždės, pasislėpusios po pavadinimu „Super Katašuniai“, maždaug 9-erių metų buvusi prieglaudos globotinė Nova ir kilmingoji jos kompanionė, dar nė dvejų nesulaukusi bordekolė Hulu – išdarinėja neįtikėtinus dalykus. Ir visa tai jos daro dėl savo gyvenimo vedlės, šeimininkės kaunietės Agnetos Milikauskaitė kantrybės ir gebėjimo prisibelsti kone į kiekvieno šuns širdį.

Agneta dar ir šiandien puikiai mena laiką, kuomet į jos namus atkeliavo, gyvenimą tarsi iš pagrindų pakeitusi žavioji Nova. Tiesa, prieš tai šioji juodukė toli gražu nepriminė tokio šuns, kuriuo virto mylinčiose Agnetos rankose.

„Su Nova susipažinau prieglaudoje „Penkta koja“, kai pradėjau ten savanoriauti. Maždaug prieš aštuonerius metus, žiemą. Nuvykau ten neturėdama planų pasiimti šunį, tačiau pradėjus savanoriauti anksčiau ar vėliau koks nors keturkojis vis tiek atkeliauja į namus ar „netyčia“ užsilieka laikinoje globoje. Tai tarsi nerašyta taisyklė“, – šypteli A. Milikauskaitė.

Superkatašuniais dabar visiems savo augintines pristatanti Agneta pasakoja, jog pirmoji tokią pravardę gavo Nova. O kai paaiškėjo, jog jaunėlė Hulu ne ką prasčiau karstosi medžiais, tai jau buvo tarsi likimo skirta. Asmeninio albumo nuotraukos

Pašnekovė sako, jog tada nė neplanavo kalytės pasilikti sau, tačiau net iš didžiausio būrio žaviausių pamestinukų Nova sugebėdavo išsiskirti ir Agnetos širdį kaipmat pavergė savo ramumu.

„Kai prieglaudoje pamatydavo žmogų, artėjantį prie jos būdos, ji ne šokinėdavo, o ramiai tupėdama laukdavo, kol prieisi. Taip pat mėgdavo užlipti ant būdos stogo ir nuo jo šokti tiesiai žmogui į rankas“, – prisimena Agneta.

Visai netrukus mergina kur kas dažniau su kalyte Nova pradėjo užsiiminėti po prieglaudoje atliktų kasdienių darbų. Ryšys stiprėjo, o mergina sako jutusi, jog Nova jau rado raktą į jos širdį.

„Pradėjau mokyti ją įvairių dresūros komandų, važinėtis dviračiu su ja. Po kurio laiko tiesiog nusprendžiau, kad noriu šitą šunį pasilikti sau visam laikui“, – šypteli.

Iš kitų savanorių apie ankstesnį Novos gyvenimą Agneta sužinojo tik tiek, kad Nova į prieglaudą buvo atiduota, nes atsivedė šuniukų. Šuniukai greitai rado naujus namus, o kalytė užsiliko. Nova prieglaudoje gyveno ilgiau nei metus, nes atvykdavę sau naujo draugo ieškotis žmonės į ją tiesiog nekreipdavo dėmesio.

Gebėjimas gydyti

Kartu su Agneta pradėjusi demonstruoti neįtikėtinus triukus, Nova merginos namuose tarsi atgijo antram gyvenimui.

„Svarbiausia, kad šuo būtų pakankamai motyvuotas ir norėtų bendradarbiauti. Jei žmogus yra pasiryžęs dirbti su šunimi ir turi kantrybės, tada viskas įmanoma. Dresūra tiek šuniui, tiek jo šeimininkui turi būti smagus laiko praleidimas“, – aiškina Agneta.

Puikiais rezultatais išlaikiusi specialųjį testą, Nova netgi tapo Kaniterapinės pagalbos centro visateise nare ir turi tai įrodantį sertifikatą. Nedrąsūs, sutrikę, liūdintys, sunkiai bendraujantys ar judantys, sergantys ir sveikstantys – visi šie žmonės gali būti abejingi aplinkai, bet dauguma jų negali atsispirti gyvūnų skleidžiamai šilumai ir teigiamoms emocijoms.

Agneta Milikauskaitė prisipažįsta, jog su Novos (nuotraukoje dešinėje) ir Hulu atsiradimu jos gyvenime atėjo ir supratimas, kad eina tuo keliu, kuriuo ir privalo eiti. Asmeninio albumo nuotraukos

Bendravimas su keturkoju padeda vaikams ir suaugusiesiems sveikti, bendrauti, reikšti jausmus. Būtent šis alternatyvus terapijos, edukacijos būdas, kurio vienas pagrindinių veikėjų yra šuo, vadinamas kaniterapija.

A. Milikauskaitė sako, jog savybės, reikalingos šuniui „gydytojui“, išryškėjo Novai dar būnant prieglaudoje, kai savanoriai gavo kvietimą su keliais šuniukais atvykti pas aklus ir silpnaregius vaikus.

„Važiavome su trimis šunimis, vienas iš jų buvo Nova“, – pasakoja Agneta. „Mačiau, kad jai ši veikla patinka, taip pat kaip vaikams patinka šunys.“

Po poros metų Kaniterapinės pagalbos centras paskelbė apie būsimą testavimą, tad Agneta nė nemirktelėjusi Novą užregistravo naujam iššūkiui. Nuo tada tokia veikla šis darnus duetas užsiima jau kone ketverius metus.

„Dažnai lankydami žmones girdime sakant: „Ateina šuniukai gydytojai“. Visgi mes sakome, jog patys šunys negydo, jie padeda sveikti“, – sako Agneta.

A. Milikauskaitė tikina, jog bet koks šuo tikrai negalėtų tapti kaniterapijos šunimi – ypač svarbu, kad jis būtų lengvai valdomas, galėtų bendrauti su žmonėmis, bet ir klausytų savo vedlio. Pasak jos, šuo, kuris galėtų padėti kitiems, turi būti stabilios psichikos, nebijoti nei įvairių garsų, nei kvapų, nei objektų.

„Šuo turi nebijoti įvairių staigių, neprognozuojamų judesių. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais, nes jie mėgta bėgioti, lįsti po šunimis, o kartais dėl sveikatos sutrikimų tiesiog nesugeba kontroliuoti savo kūno“, – paaiškina A. Milikauskaitė.

Kaniterapijai skirti šunys, anot Agnetos, tiesiog turi būti universalūs – priklausomai nuo situacijos, aktyvūs arba ramūs. Tad kiekvienas apsilankymas pas ligoniukus yra vis kitoks, priklausomai nuo to, kokie žmonės tą dieną lankomi.

Agneta įsitikinusi, jog norint su šunimi užsiimti kaniterapija labai svarbu atsižvelgti į patį gyvūną – ar jis tikrai bus laimingas užsiimdamas šia veikla. Mergina skuba patikinti, jog vos į rankas paėmus petnešas ir po kaklu parišus Novai jau gerai pažįstamą skarelę su kaniterapijos šuns ženklu, ji jau žino, kad eis ten, kur gaus daug dėmesio, krūvą skanėstų ir kad bus labai smagu.

Agneta džiaugiasi, jog kaniterapija turi ir grįžtamąjį ryšį. „Puikiai žinome posakį „Gera daryti gera“, – šypteli Agneta. „Nova, žinoma, pavargsta, tačiau man smagu matyti, kad ši veikla jai labai patinka.“

Ir į filmavimo aikštelę, ir į paskaitas

Jeigu galvojate, jog tai viskas, ką daro šis nuostabus šuo, – labai klystate. Kažkada senųjų šeimininkų lengva ranka nurašyta, dabar triukų ase tapusi Nova jau spėjo pasisukioti filmavimo aikštelėje ir netgi tapo kino filmo žvaigžde. Agneta juokiasi, jog nusifilmavusi kino juostoje „Dzeuso sūnus“ ir populiariajame, minias žiūrovų sutraukusiame filme „Pasmerkti. Kauno romanas“ Nova jau galėtų lipti ir ant raudonojo kilimo.

Dažniausiai filmuotis A. Milikauskaitė su Nova iš Kauno į Vilnių keliauja traukiniu, tad tokia merginos kompanionė, žaviai susirangiusi kelioninėje rankinėje, tikrai traukia pakeleivių dėmesį.

„Kartą, kai Nova filmavosi filme ir buvo naktinė pamaina, man tą pačią dieną reikėjo būtinai grįžti į egzaminą universitete. Nė kiek nemiegojus ryte traukiniu teko važiuoti atgal į Kauną. Per kelionę traukinyje netyčia užmigau ir atsibudau tik netoli Kauno. Visos sėdynės mūsų vagone buvo užimtos. Išskyrus kelias, kurios buvo aplink mane. Matyt, žmonės bijojo sėsti, nes ant žemės sau ramiai po naktinio filmavimo miegojo Nova, o manęs pažadinti taip pat neišdrįso“, – prisiminusi kelionę traukiniu dabar juokiasi Agneta.

Šiais metais A. Milikauskaitė baigė veterinarinės medicinos studijas LSMU Veterinarijos akademijoje. O šalia jos per paskaitas auditorijoje kantriai lūkuriuodavo ne kas kitas, o jos ištikimoji palydovė Nova.

„Dauguma studentų ją jau pažinojo, o dėstytojai juokaudavo, kad šitaip Nova kompensuoja patingėjusių ateiti į paskaitas studentų skaičių“, – šypsosi Agneta.

„Puikiai žinome posakį „Gera daryti gera“. Nova, žinoma, pavargsta, tačiau man smagu matyti, kad ši veikla jai labai patinka“, – sako kaniterapija su savo augintine užsiimanti Agneta.

Trečias šeimos narys

Agneta pasakoja ryšį su šunimis jutusi nuo mažų dienų. Mergina juokiasi: kadangi vaikystėje savo šuns neturėjo, knietėjo išdresuoti visus kaimynų šunis.

Pašnekovė dar ir dabar puikiai prisimena savo pirmąjį išsvajotą augintinį – mišrūnę kalytę Niką, su kuria irgi pavyko pasiekti puikių dresūros rezultatų.

A. Milikauskaitė sako, jog dar prieš jos namuose atsirandant dabar triukais visus aplinkui stebinančiai Novai, merginos mintis ilgą laiką buvo užvaldžiusi bordekolių šunų veislė. Tad visai nenuostabu, jog susipažinus su Nova, vėliau merginų kompaniją papildė ir žavioji bordekolė Hulu.

„Tai buvo ilgai lauktas ir išsvajotas šuo. Tačiau džiaugiuosi, kad nepriėmiau skuboto sprendimo, nes ši veislė yra tikrai ne visiems. Yra daug veislės niuansų, apie kuriuos turi žinoti kiekvienas, norintis įsigyti tokios veislės šunį“, – sako dresuotoja, o dabar ir diplomuota veterinarijos gydytoja.

Sunku nepastebėti, jog tiek Nova, tiek Hulu yra itin panašios – juodukės, stačiomis ausytėmis, baltomis dėmėmis išmargintu kūnu. Visgi Agneta tikina, jog toks Novos ir Hulu panašumas yra visiškai atsitiktinis. „Nors iš išvaizdos jos gana panašios, tačiau charakteriai labai skirtingi“, – juokiasi A. Milikauskaitė ir priduria, jog į jos ir Novos gyvenimą vietoje nenustygstanti Hulu tikrai įnešė daugybę naujų spalvų ir netgi šiek tiek chaoso.

Šimtas procentų dėmesio

Superkatašuniais dabar visiems savo augintines pristatanti Agneta pasakoja, jog toks abiejų kalyčių apibūdinimas jai kilo spontaniškai. Tiesa, pradžią tam davė vyresnėlė Nova.

„Iš pradžių tai buvo Novos pravardė, nes ji puikiai karstosi medžiais, medžioja parke peliukus, mėgsta gulėti ant palangių ir šiaip yra labai katiniško charakterio. Vėliau prie mūsų prisijungus Hulu norėjau tokio pavadinimo, kad tiktų abiem. Pasirodo, Hulu ne ką prasčiau karstosi medžiais negu Nova“, – juokiasi šeimininkė.

Sunku suprasti, kaip veikliajai Agnetai ir jos augintinėms viskam užtenka laiko – rodos, jog trijulė kone 24 valandas per parą sukasi įvairiuose seminaruose, užsiėmimuose, varžybose, pasirodymuose. Kol Nova filmuojasi filmuose, Hulu save išbando kaip reklamų aktorė arba nenuilsdama triūsia šunų sporto aikštelėje.

A. Milikauskaitė patikina, jog spėja visur ir vadovaujasi šventa taisykle: namai – vieta poilsiui. Tad būdamos namuose Nova su Hulu ilsisi, nes niekada nežino, kas šiandien jų gali laukti.

„Galbūt visą dieną miegos, o galbūt reikės nubėgti dešimt kilometrų“, – šypteli Agneta. „Kadangi visai neseniai baigiau universitetą, tad naujos nusistovėjusios rutinos neturime. Tačiau dažnai ne tik darbo dienos, bet ir savaitgaliai būna pažadėti šunims.“

Pati Agneta ir įprastą darbo dieną savęs neįsivaizduoja be šunų draugijos, tad kol jos ištikimosios draugės ilsisi namuose, ši dirba trenere šunų sporto klube „CRAZYfoxes“. Ar Novą ir Hulu taip pat galima vadinti trenerėmis?

„Kartais su savimi pasiimu Hulu, kuri prireikus padeda vesti treniruotes ir pabūna parodomuoju šunimi. Kad Hulu dirba trenere , juokaujame per agility šunų sporto treniruotes. Kartu su savo pussesere Uma jos laukdamos savo eilės bėgti trasa prižiūri, kaip bėga kiti sportininkai, tad tuomet tikrai atrodo kaip tikros trenerės“, – šypsosi Agneta.

Mergina dabar drąsiai prisipažįsta, jog su katašuniais į jos gyvenimą atėjo supratimas, jog eina tuo keliu, kuriuo ir privalo eiti.

„Tik jų dėka esu ten, kur esu dabar. Tai mano hobis, mano gyvenimo būdas. Dabar kitaip nė įsivaizduoti savęs negalėčiau“, – sako A. Milikauskaitė.

Visur kartu su savo augintinėmis keliaujanti ir praktiškai nesiskirianti Agneta šiek tiek apgailestauja, jog lietuviai dar nėra tokie pribrendę šunims kavinėse, prekybos centruose, viešajame transporte. Tad ir pakantumo keturkojams aplink save jiems vis dar trūksta.

„Manau, kad Lietuvai šioje srityje dar reikėtų smarkiai tobulėti“, – sako Agneta. Anot jos, viešuoju transportu su didesniu šuniu patogiai važiuoti pagal taisykles kol kas galima tik Vilniuje, o kituose miestuose šunys privalo būti ne itin patogiuose krepšiuose.

Visgi A. Milikauskaitė džiaugiasi, jog pamažu atsiranda ir tokių viešųjų vietų, kurios yra draugiškos šunims. „Smagu, kad po truputį judame į priekį ir šiandien jau yra tokių vietų, į kurias galima patekti ir su mylimais augintiniais“, – baigdama pokalbį šypteli pašnekovė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų