Šventinei euforijai nuslūgus

Šventinei euforijai nuslūgus

Nemokėjimas planuoti finansų po švenčių ne vieno piniginei skaudžiai sugrįžta bumerangu.

Ilgos šventės, metų pabaigoje paprastai gaunamos didesnės pajamos ne vienam susuka galvą. Dalis žmonių, mažai svarstydami apie ateitį, atleidžia diržus, kad vėliau ne vieną mėnesį gyventų vėl susivaržę.

Išlaidūs metai

Kalėdinių išlaidų tyrimas rodo, kad kas ketvirtas lietuvis dovanoms planavo išleisti 101–200 eurų. Tokių gyventojų dalis, palyginti su pernai, išaugo dešimčia procentų – iki 24 proc. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad šiemet sumažėjo dalis iš anksto planuojančiųjų dovanų biudžetą – skrupulingai skaičiuojantys savo išlaidas nurodė tik 8 proc. apklaustųjų. Nors gyventojų pajamos pernai augo ir, kaip manoma, greičiausiai didesnė jų dalis gali įsigyti dovanas iš anksto joms per daug netaupydami, tačiau po švenčių atsiras nemažai pajutusiųjų skausmingas finansines pagirias.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad sprendžiant pagal tai, kiek žmonės planavo išleisti prieš šventes, tokių sočių ir išlaidžių metų jau seniai Lietuva nematė. Pirkimo tendencija smarkiai auga nuo 2015 metų.

„Žmonės vidutiniškai šventėms planavo išleisti apie 300 eurų, tai yra apie pusę vidutinio atlyginimo. Stebint, kas vyko parduotuvėse, atrodė, kad išlaidavimas buvo dar net didesnis. Kai prasidėjo pirkimai po „juodojo penktadienio“, tai iki pat didžiųjų metų švenčių buvo neįmanoma įeiti į parduotuves“, – atkreipė dėmesį J. Cvilikienė.

Finansų ekspertė išskiria du sezonus, kai stebimas toks išlaidų augimas. Tai vasara – atostogų sezonas, o dar didesnė pirkimo banga plūsteli žiemą prieš didžiąsias metų šventes. Kiti sezonai labiau susiję su taupymu, nes žmonės jau būna išleidę pinigus.

„Didžioji dauguma lietuvių tvirtina netaupantys. Vadinasi, gali iš einamųjų lėšų leisti sau švęsti. Tokių, kurie iš anksto ieško akcijų, taip pat mažėja“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Jos teigimu, 2018 metais kilo atlyginimai, kaip niekada pastaruoju metu augo ir pensijos, tad žmonės leido sau paišlaidauti.

Kita vertus, nuo sausio 1 dienos ūgtelėjus mokesčiams už elektrą ir dujas, atėjo suvokimas, kad prieš akis laukia dar pora finansiškai nedėkingų žiemos mėnesių.

Diržų veržimasis

J. Cvilikienės teigimu, prieš šventes stebėtas skolinimosi augimas ir ne tiek iš bankų, kiek iš greitųjų kreditų bendrovių, kitų institucijų.

„Gal ne tiek ir daug žmonių Lietuvoje skolinasi šventėms, bet paišlaidauja daug ir tada tenka po švenčių susiveržti diržus“, – sako finansininkė.

Prekybininkai, paslaugų teikėjai sausį–vasarį pastebi, kad krenta vartojimas. Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui: pasibaigus šventinei euforijai, tenka susidurti su realybe.

„Šventės baigėsi. Jeigu nepavykdavo iki švenčių finansų planuoti taip, kad nereikėtų skolintis, tikimybė, kad po švenčių žmogus įgis daugiau finansinių įgūdžių, gana maža. Vadinasi, vėl bus sunkiai tvarkomasi su pinigais, o dar teks atiduoti skolas, tad tai tikrai labai sudėtingas laikotarpis. Ir šventės baigėsi, ir finansai pradeda save priminti – nebelieka pagalvės, į kurią galėtume atsiremti“, – sako J. Cvilikienė.

Jos manymu, išlaidavimas net ir neturint santaupų susijęs su žmonių įpročiu. Juk neretai girdima kalbant, esą „nejaugi aš niekada negaliu sau to leisti“, „noriu nors kartais pasidžiaugti, negaliu visą laiką taupyti“ ir pan.

„Jeigu pavyktų kiekvieną mėnesį atsidėti būtinoms išlaidoms ir dar šiek tiek į priekį, būtų mažiau streso. Žinau, kad ateis vasaros atostogos, ir jau dabar galiu pradėti joms taupyti“, – išsiugdyti įgūdį planuoti savo biudžetą ragina Finansų instituto vadovė.

Pasak J. Cvilikienės, tik 10 procentų žmonių, tai yra tik vienas iš dešimties, sako turintys tokį suplanuotą biudžetą.

„Visi kiti – kaip Dievas duos. Iš čia ir kyla stresas. Aišku, reikia švenčių, bet joms reikia skirti biudžetą ir jo laikytis. Tada turėsime normalų pošventinį laikotarpį“, – pataria finansų ekspertė.

Deja, pastebima, kad žmonės ne tik neplanuoja išlaidų, neturi taupymo įgūdžių, bet dalis net ir tokio noro neturi, o ypač jaunimas. Pasak J. Cvilikienės, tokia nauja tendencija stebima visame pasaulyje. Žmonės, ypač jauni, labiau linkę gyventi šia diena, nei taupyti.

Kultūriniai ypatumai

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pastebi, kad Lietuvoje pakankamai sudėtinga situacija tiek dėl taupymo, tiek dėl išlaidų planavimo. Jo manymu, taip yra todėl, kad neturima didelės patirties, o ir mokyklose finansinis raštingumas neugdomas.

„Lietuva – besivystanti valstybė. Viskas greitai keičiasi, nėra didelio stabilumo pojūčio. Dėl to žmonės dažnai išlaidas planuoja „va bank“ principu: šiandien turiu ir išleidžiu, o rytoj gal pasiseks arba ateis krizė ir vis tiek visiems bus blogai“, – sako Ž. Mauricas.

Tai, kad ypač prieš Kalėdas ir Naujuosius lietuviai išleidžia gerokai daugiau negu kitu metų laiku, vyriausiojo ekonomisto manymu, susiję ir su tam tikrais mūsų kultūriniais ypatumais. Lietuviai ir taip maistui išleidžia daugiau nei ES vidurkis.

„Kalėdų, Naujųjų metų šventės vis dar siejamos su gausiu valgymu, kartais gėrimu – ne tik gaiviųjų gėrimų, todėl įtariu, kad dalis maisto paprasčiausiai nesuvalgoma – išmetama“, – sako Ž. Mauricas.

Šventėms skyrusieji daugiau nei išgali po Naujųjų paprastai susiduria su problemomis – įsiskolina, mažina vartojimą. Tai akivaizdžiausiai matyti mažmeninės prekybos sektoriuje. Cikliškumas sausį, dar vasarį yra labai ženklus. Tokio didelio jo nebūna kitose Vakarų Europos šalyse.

„Mes turime kultūrines normas ir perkame labai daug tiek dovanų, tiek maisto – maisto gal net daugiau. Vartojame šiek tiek daugiau negu uždirbame ir dalis gyventojų nebeturi santaupų arba turi prisiėmę papildomų įsipareigojimų, kurie sausį, vasarį ir netgi kovą mažina vartojimą“, – sako Ž. Mauricas.

Skolų nedengia paskolomis

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko teigimu, pastaruosius kelerius metus gyventojų skolos bankams auga apie 8 procentus per metus ir 2018 metų spalio mėnesį sudarė 9,5 mlrd. eurų.

„Palyginti su kitomis Europos šalimis, gyventojai Lietuvoje yra vieni iš mažiausiai įsiskolinusių. Daugiausiai ir sparčiausiai gyventojai skolinasi būstui įsigyti, o paskolos vartojimo ar kitiems tikslams keičiasi palyginti nedaug“, – sako jis.

Naujai suteiktų paskolų gyventojams skaičius šventiniu periodu neišsiskiria, netgi, priešingai, gruodžio–vasario mėnesiais skolinimosi apimtys paprastai būna vienos mažiausių.

„Sprendimų dėl skolinimosi gyventojai Lietuvoje nėra linkę priimti prieššventiniu ar pošventiniu periodu ir panašu, kad didesnis piniginių lėšų poreikis pošventiniu laikotarpiu nėra sprendžiamas skolinantis. Priešingai, pastebima, kad indėliai bankuose, o ypač pinigai gyventojų sąskaitose, sausio–vasario mėnesiais yra linkę mažėti, o tai galima būtų sieti su didesniu finansinių lėšų poreikiu ne tik dėl praėjusio šventinio laikotarpio, bet ir prasidėjusio šildymo sezono ar kitų sezoninių išlaidų“, – sako V. Rutkauskas.

Pasak jo, Lietuvos banko turimi namų ūkių apklausos duomenys rodo, kad apie 80 procentų namų ūkių planuoja savo pajamas ir išlaidas.

Visos ekonomikos mastu gyventojai Lietuvoje nėra itin taupantys, tai yra taupančiųjų ir besiskolinančiųjų yra apylygiai.

„Vis dėlto, kaip rodo Lietuvos banko turimi namų ūkių apklausos duomenys, Lietuvoje taupo apie du trečdalius gyventojų, o taupantiesiems pavyksta atsidėti apie 17 procentų savo gaunamų pajamų – pusei jų per mėnesį pavyksta sutaupyti iki 300 eurų“, – sako vyriausiasis ekonomistas.

Vis dėlto, anot jo, lietuvių pasirinktos taupymo priemonės yra labai konservatyvios, todėl taupymo grąža yra menka.

Faktai

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas kalėdinių išlaidų tyrimas rodė, kad pernai planuojančiųjų dovanoms skirti 101–200 eurų buvo 14 procentų, o šiemet – 24 procentai. Planavusiųjų skirti iki 30 eurų per ketverius metus tolygiai mažėjo: nuo 20 procentų 2015 metais iki 10 procentų 2018-aisiais. 61 procentas gyventojų vienai dovanai planavo skirti nuo 6 iki 30 eurų, o tai panašu kaip ir ankstesniais metais. Bet beveik per pusę sumažėjo ketinusiųjų pirkti dovanas iki 5 eurų ir du kartus išaugo skaičius tų, kurie vienai dovanai rengėsi skirti nuo 31 iki 50 eurų. Šventinį stalą žmonės tikėjosi paruošti už 31–50 eurų – panašiai kaip ir pernai. Tiesa, paaiškėjo, kad planavusieji tiek išleisti pernai šią sumą gerokai viršijo – išleido 51–100 eurų, o nemaža dalis ir dar daugiau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų