2014-12-10 Vilnius, Lietuva. Vilniaus oro uostas.

Sutiktuvėmis oro uoste likti neįtikiname

Sutiktuvėmis oro uoste likti neįtikiname

Į Lietuvą perkeltų asmenų sutiktuvėmis rūpinamasi jau nuo lėktuvo trapo, tačiau tai vis dar nepadeda išlaikyti pabėgėlių mūsų šalyje.

Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte kartais ir artėjant pusiaunakčiui būna pats darbo įkarštis. Ypač kai į Lietuvą atkeliauja nuo karo bėgančių atvykėlių iš Sirijos ar Irako šeimos. Kol suaugusius šeimos narius apklausia sienos apsaugos pareigūnai, vaikai susėdę prieglobsčio prašytojų kambarėlyje krimsdami tėvų jiems duotus sausainius su nerimu akyse laukia, kas bus toliau.

Tokius vaizdus teigia dažnai matanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komanda, kuri jau keletą savaičių oro uoste drauge su sienos apsaugos pareigūnais pasitinka į mūsų šalį daugiausia iš Graikijos perkeltas nuo karo nukentėjusias šeimas su mažamečiais vaikais.

Praverčia ne tik patarimai, bet ir kojinės

Paprastai perkelti pabėgėliai atvyksta į Vilniaus oro uostą vėlyvais vakarais. Kol tvarkomi dokumentai, priimami prieglobsčio prašymai bei vyksta pirminės procedūros, patys prieglobsčio prašytojai apsistoja specialiai jiems įrengtuose kambariuose oro uosto pasienio kontrolės punkte. Visa tai užtrunka kelias valandas ir paprastai jau būna gili naktis, kai, baigus procedūras, atvykėliai pagaliau iškeliauja į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, tampantį jų pirmaisiais namais.

Kaip minėta, dažniausiai lėktuvais į Vilnių atvyksta sirų bei irakiečių šeimos su mažamečiais vaikais, dėl karo buvusios priverstos skubiai palikti savo namus. Tad nenuostabu, kad mažyliams prisireikia sauskelnių, šiltesnių drabužėlių, kartais jie būna alergiški gaunamam maistui, kartais karščiuoja arba turi kitų specialių poreikių.

Kaip tik tuo ir užsiima Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komanda, sudaryta iš su pabėgėliais dirbančių profesionalų bei savanorių – teisininkų, socialinių darbuotojų. Jie rūpinasi, kad į Lietuvą atvykę žmonės jaustųsi laukiami, mažamečiai vaikai gautų jiems tinkančio maisto bei būtų užimti, kol tėvai dalyvauja pirminėse apklausose.

„Turbūt svarbiausi šios komandos uždaviniai yra stengtis, kad po kelionės mažieji būtų pamaitinti ir tinkamai aprengti žiemai, taip pat, kad atvykę žmonės žinotų, jog Lietuvoje yra žmonių ir organizacijų, kuriems jie rūpi ir kurios nori jiems padėti“, – teigia Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė.

Kilus neaiškumų, komandos nariai taip pat konsultuoja apie prieglobsčio sistemą Lietuvoje ir atsako į kitus rūpimus klausimus.

Tiesa, dažniausia pirmas pabėgėliams nuostabą keliantis dalykas nusileidus Vilniaus oro uoste būna šaltis, kurio dauguma nesitiki. Todėl Raudonojo Kryžiaus komanda pasirūpina šiltomis kojinėmis ar pirštinėmis mažiesiems perkeltų šeimų nariams. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus krepšelį pažeidžiamiausioms šeimoms taip pat sudaro maisto produktai mažyliams, arbata, užkandžiai, sauskelnės, spalvinimo knygutės su kreidelėmis ar kitos prekės, kurios parenkamos pagal šeimos individualius poreikius.

2016-11-28 Vilnius Lietuva. Dalia Grybauskaitė susitiko su pateiktu kandidatu į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Linu Kukuraičiu

Linas Kukuraitis dar 2015 metais kartu su kitais nevyriausybininkais dirbo vyriausybinėje komisijoje, koordinavusioje užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvą ir integracijos įgyvendinimo klausimus.

Siūlo keisti priėmimo tvarką

Solidarizuojantis su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, iki 2017 metų gruodžio 31 dienos į Lietuvą numatyta perkelti 1 105 prieglobsčio prašytojus. Tačiau, lapkričio pabaigos duomenimis, nė vienas iš 185 į Lietuvą iki tol perkeltų pabėgėlių nepasirinko mūsų šalies.

Tačiau paskirtasis socialinės apsaugos ir darbo ministras pareiškė matąs būdą, kaip Lietuvos priimtus pabėgėlius išlaikyti mūsų šalyje. Tiesa, tam, Lino Kukuraičio teigimu, būtina keisti šių asmenų integracijos tvarką sekant Estijos pavyzdžiu.

„Jie (estai) nekelia (pabėgėlių) į tarpinį centrą, jie kelia tiesiai į savivaldybes – nuomoja būstą ir įkelia šeimą. Ir pabėgėliai lieka Estijoje. Iš Latvijos, kur yra toks pat centras, kaip mūsų Rukla, jie išvyksta, kaip ir iš mūsų“, – aiškino L. Kukuraitis.

Pasak jo, būstų pabėgėliams pirmiausia turėtų būti ieškoma rajonuose, o ne didmiesčiuose. „Didmiesčiuose nuomodami būstus jie pasmerkti skurdui“, – įsitikinęs paskirtasis ministras.

L. Kukuraitis žada dėl pokyčių priimant pabėgėlius tartis su Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija. „Savivaldybėms tektų didžiausias krūvis“, – neneigia jis.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų