Sugedusių silkių ir senų dešrų estafetė

Sugedusių silkių ir senų dešrų estafetė

Dėl teisės maitintis be rizikos sveikatai tekdavo pakovoti visais laikais

ARCHYVO nuotr.

ARCHYVO nuotr.

 

Prieš porą savaičių šalį sudrebinęs nelegalios paukštienos skandalas dar nepamirštas.

Metų pradžioje pareigūnai išaiškino, kad, prisidengiant ekologinio ūkio ženklais ir produkciją pristatant kaip užaugintą Lietuvoje, pirkėjams buvo siūloma iš Lenkijos, kitų šalių atvežta nelegali mėsa. Nustatyta atvejų, kai paukštiena buvo perdirbama antisanitarinėmis sąlygomis, į rinką patekdavo net tokie produktai, kurių galiojimo terminas būdavo pasibaigęs.

Spauda šį atvejį plačiai nušvietė, pasakojo, kaip pareigūnai svarbios operacijos metu išaiškino tūkstančių tonų mėsos įvežimo schemas. Tačiau, pasirodo, pavojus pakliūti į gudriai paspęstus nesąžiningų maisto gamintojų bei tiekėjų žabangus egzistavo visada.

Gal tik apgaulės mastai kartais pasirodydavo mažesni, būdai ne tokie įmantrūs ar kiekiai mažiau įspūdingi.

Štai ir prieš aštuoniasdešimt metų pirkėjas lengvai galėjo susilaukti tokio akibrokšto – nusipirkti netinkamų produktų.

„Veterinarijos gydytojo buvo paimta I rūš. arbatinės dešros iš Urbonavičiaus mėsinės ir pasiųsta į veterinarinį-bakteriologinį institutą, kuris nustatė, kad dešros pagamintos iš nesveiko gyvulio mėsos arba pasenusios. V-30 d. Apskrities viršininko nutarimu Urbonavičius nubaustas

200 lt. arba 10 parų arešto“, – rašyta 1926 metais „Panevėžio balse“. (Citatų kalba netaisyta.)

Prieškario spaudoje galima aptikti ir daugiau panašių rašinių: „Mėsininką Kociną už pardavimą neštampuotos mėsos ir piovimą gyvulių ne skerdykloje Apskrities Viršininkas nubaudė 100 lt. arba 9 paras arešto.“

Pasakota ne tik apie mėsos, bet ir kitų produktų, taip pat ir gėrimų nelegalią gamybą. Pavyzdžiui, straipsnelyje „Surado cukrinio alaus gamyklas“ pasakojama, kaip policija išaiškino Sinagogos, Fromo Gužučio, Ukmergės gatvių gyventojus, gaminusius „cukrinį alų, kenksmingą sveikatai“.

 

Gerovės siekiai

 

Laiko iki mūsų dienų atneštuose senuose laikraščiuose galima rasti pasakojimų apie siekimus statyti tvirtus „žmonių buities ir valstybės gerovės pamatus“. Daug dėmesio skiriama žemės ūkiui – pagrindiniam maitintojui, miestų gyventojams teikusiam visus produktus.

„Reikia nauja linkme pasukti mūsų aktingumą ir naujuosius linkimus dėl žemės ūkio pagerinimo įstatyti geresnėsna vagosna. Mūsų ūkininkai nesistengia iki maksimumo padidinti gamybą. „Man prasimaitinti užteks, sako, o daugiau kuriam galui reikia“. Jei ūkininkas tik gerai pragyvena, tai dažnai ir nebesistengia gaminti produktus didesniam urminiam pardavimui. Šita savybė, kur pasitaikė, labai daug žalos daro bendram ž.ū. kultūros kilimui.“

„Reikia atsiminti, kad mūsų žiemkenčiai javai kokybės atžvilgiu stovi dar labai žemai ir kad jų pagerinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų ūkininko uždavinių.“

„Mūsų ūkininkams prisieina gerinti, gerinti ir gerinti gyvulių rūšis ir padaryti geresnes sąlygas gyvulininkystės ūkiui plėtoti – įvesti geresnės veislės gyvulius, sėti kuo daugiau pašarinių žolių, steigti ir palaikyti apdirbimo įstaigas ir pagerinti susisiekimą.“

„Vienu aimanavimu ir sudėjus rankas laukimu čia nieko nepagerinsime. Taip pat ir malonių virš saiko nereikėtų laukti. Mūsų valdžia, kaip įstengdama, padės ūkininkams.“

 

Sukčiavimų mastai

 

Sovietmečiu, nors maisto parduotuvių lentynos būdavo pustuštės ir kiekvienas ant jų pasirodęs produktas užsigulėti ir pasenti negalėjo, – pirkėjų būdavo šluote nušluojamas, vis tiek pasitaikydavo įsigyti netinkamų maisto gaminių.

Sukčiavimo mastai buvo didžiuliai. Bet ir tais laikais machinatoriams trinktelėdavo per nagus. Rašinių tomis temomis pasirodydavo ir „Panevėžio balse“.

Štai 1966 metais straipsnyje „Ar sūdyta silkė mėgsta plaukioti?“ rašyta, kad patikrinus žuvies realizavimo bazę „revizoriai surašė daugiau kaip dvidešimties puslapių aktą. Apie didžiulę netvarką, piktnaudžiavimą ir visiškai apleistą kontrolę pasakoja šie primarginti puslapiai“.

Pavyzdžiui: „Sandėlyje susidarė net 3 tonų žuvų perteklius. Paaiškėjo ir sandėlininko veikimo būdai: žuvį jis nuimdavo nuo statinių, kuriose buvo jos daugiau negu pažymėta.“

„Silkės į rajonus išduodamos sugedusios, o prekybinės organizacijos nuo jų atsisako. Taip ir važinėja iš bazės į rajoną.“

„Jeigu nubėga nuo silkių sūrimas, sandėlininkė nesismulkina. Šliūkšteli ant silkių vandens ir baigta. Matyt, patinka jai priežodis, kad „silkė mėgsta plaukioti“. Gi silkės nuo to greit genda, apgaudinėjami pirkėjai.“

1976 metais rašyta: „Kaip nekeista, bet ir kolūkiniame turguje grubiai pažeidinėjamos taisyklės.“ Straipsnyje pasakota, kaip garbaus amžiaus moteris turguje nuo stalo, skirto bulvėms, pardavinėjo nutrijų kailius.

„Perspėjus, kad čia tomis prekėmis prekiauti negalima, ši sena moteris sukėlė triukšmą. Jai nebuvo surašytas protokolas tik dėl senyvo amžiaus.“

 

Perduota estafetė

 

Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, manipuliacijos maisto produktų svoriais, kainomis, šviežumu, pirkėjų apgaudinėjimas niekur nedingo.

Štai prieš dešimtmetį vasarą „Panevėžio balsas“ rašė: „Higienistai įspėja pirkėjus būti atidžius: pavojus nusipirkti sugedusio maisto dabar itin didelis. Neteisingai laikomi produktai net ir nepasibaigus realizavimo terminui gali sugesti per kelias valandas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyrius gauna vis daugiau sugedusių maisto produktų įsigijusių panevėžiečių skundų.“

Pasakota apie pirkėją, pranešusį tarnybai apie parduotuvėje įsigytas pasenusias virtas dešreles. Patikrinus parduotuvę, teko uždrausti prekybą ne tik tomis dešrelėmis, bet ir kitais pasenusiais maisto produktais.

Neretai pirkėjams būdavo primenama, kaip vasarą pavojinga pirkti mišraines, kulinarijos, konditerijos gaminius.

„Net jeigu jie neseniai pagaminti, realizavimo laikas nesibaigęs, produktai gali būti sugedę, jeigu buvo pažeista šalčio grandinė. Reikalinga žema temperatūra turi būti produktą gaminant, jį vežant, laikant ir prekiaujant“, – ne kartą sakė specialistai.

Kelią pas nerūpestingus pardavėjus valstybinei tarnybai neretai nurodė pirkėjo skundai. Pagal skundus demaskuota sugedusia vištiena prekiavusi parduotuvė.

„Radome net 35 kilogramus paruoštos parduoti mėsos bei jos gaminių su pasibaigusiais galiojimo terminais“, – baisėjosi tuo metu Maisto priežiūros skyriaus vedėja dirbusi Violeta Krivickienė.

Inspektoriai uždraudė prekiauti vištienos rinkiniais, broilerių mėsa, odelėmis ir kitais šioje parduotuvėje rastais pasenusiais mėsos gaminiais. Juos liepta išimti iš prekybos ir sunaikinti.

Kiekvienais metais skaitytojai supažindinami su tikrinimų rezultatais, perspėjami apie galimus pavojus.

Pavyzdžiui, prieš keletą metų vasarą rašyta: „Šalyje buvo atlikta daugiau kaip du tūkstančiai patikrinimų, ištirta 53 tonos vaisių ir daržovių. Šiemet visoje Lietuvoje patikrinta daugiau kaip 3 tonos braškių. Atlikti atrinktų braškių mėginių tyrimų rezultatai parodė, kad nėra viršijami didžiausi leistini pesticidų kiekiai. Panevėžyje braškių sezonui artėjant į pabaigą, maisto produktų inspektoriams teko bausti dvi prekiautojas šiomis uogomis.“

 

Priekaištai gamintojams

Kitas skundas Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius privertė atkreipti dėmesį ne į pardavėjų, o į gamintojų veiklą. Prekybos centre nusipirkęs tikro, kaip manė, sviesto, žmogus užrašu ant pakelio vis dėlto suabejojo.

Bendrovės „Kelmės pienas“ pagamintas sviestas pirkėjui pasirodė įtartinai minkštas, ne tokios, kokios, atrodė, turėtų būti spalvos. Pakelį, ant kurio užrašyta, jog tai šviežios grietinėlės sviestas ir yra 82 procentų riebumo, pirkėjas atnešė į Maisto priežiūros skyrių.

Kaip teigia skyriaus vedėja V. Krivickienė, sviesto išvaizda ir specialistams sukėlė įtarimų. Buvo atlikti laboratoriniai tyrimai.

Paaiškėjo, jog ne tik kad vietoj reklamuojamų 82 procentų riebumo tebuvo 81,3 procento, bet ir beveik 18 procentų gaminio sudarė pašalinės, ne tokios, kaip nurodyta etiketėje, priemaišos. Ant tokios sudėties produkto, pasak V. Krivickienės, gali būti tik užrašas „Sviesto gaminys“.

Apie produkto ir užrašo etiketėje neatitikimą buvo informuota Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, surašyti priekaištai gamintojams. „Pirkėjas aiškiai klaidinamas, produktas yra ne toks, kokiu skelbiamas“, – piktinosi V. Krivickienė.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Panevėžio-balsas-logo

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų