Smaližiams gyvenimas gali apkarsti

Smaližiams gyvenimas gali apkarsti

Medikai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais, kad kasmet daugėja vaikų ir suaugusiųjų, kurie kenčia nuo antsvorio, prastėja jų dantų būklė, vis jaunesni pacientai suserga cukriniu diabetu. Visų šių negalavimų priežastis – prasti mitybos įpročiai ir netinkamas gyvenimo būdas. Tad naujoji valdžia užsimojo įvesti Lietuvoje cukraus mokestį.

Kada turėtų atsirasti toks mokestis ir kiek dėl to pabrangtų daug cukraus turintys produktai, nežinoma. Tačiau ekspertai nė neabejoja: net ir kylant kainoms smaližiai saldžių pyragaičių ar gėrimų neskubės keisti į salotas.

Diskriminacinis mokestis

Cukraus mokesčio įvedimas, siūlomas nuo kitų metų sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, visuomenėje sukėlė diskusijų audrą. Šio mokesčio esmė – lietuvius išmokyti gyventi sveikiau.

O cukrus ne veltui vadinamas baltąja mirtimi. Dažna negalavimų priežastis – nesočiųjų riebalų arba transriebalų turintys gaminiai, pusgaminiai, kurių gamybai naudojama daug maisto priedų bei įvairių dažiklių, tačiau įstatymu užsimota pažaboti tik daug cukraus turinčių vaisvandenių pardavimą, nors gėrimai sudaro tik vos vieną procentą cukraus turinčių produktų. Tad vaisvandenių gamintojai tokį „limonado mokestį“ vadina diskriminuojančiu.

Kaip teigė asociacijos „Lietuvos gėrimai“ vadovė Gintė Levišauskaitė, nors nėra aišku, nei kada toks mokestis turėtų įsigalioti, nei koks būtų jo dydis, akivaizdu, kad tai nėra veiksmingas būdas spręsti visuomenės sveikatos problemas.

Be to, kalbama tik apie daug cukraus turinčių vaisvandenių mokestį, nors cukraus ne ką mažiau dedama ir į sirupus, uogienes, tortus, pyragaičius.

„Tai diskriminuojantis mokestis, nes būtų taikomas tik labai siaurai produktų kategorijai. Atliktas ne vienas tyrimas, taip pat kitų šalių patirtis rodo, kad tai nėra veiksminga priemonė, mažinanti cukraus ir kalorijų vartojimą. Tokiais draudimais nebus pasiekta norimo rezultato“, – įsitikinusi G. Levišauskaitė.

Atvirkščiai, galima sulaukti neigiamų pasekmių. Toks mokestis nuskurdins tiek vartotojus, tiek ir verslą. Šoktelėjus produktų kainoms, nepasiturintiems gyventojams juos bus sunkiau įpirkti. O sumažėjus pardavimams gamintojai gali būti priversti mažinti darbo vietų skaičių.

„Patirtis rodo, kad toks mokestis labiausiai palies mažas pajamas turinčius gyventojus. Jie bus priversti mėgstamus produktus įsigyti arba kaimyninėse šalyse, kur tokio mokesčio nėra, arba rinktis pigesnes alternatyvas, kurios vargu ar bus mažiau kaloringos. Tačiau mitybos įpročiai nepasikeis ir tikslas spręsti sveikatos problemas nebus pasiektas“, – teigė asociacijos vadovė.

Siūlys sveikesnes alternatyvas

G. Levišauskaitės teigimu, vaisvandenių gamintojai palaiko valdžios pastangas priversti žmones gyventi sveikiau. Ir jie patys ieško galimybių, kaip sumažinti pridėtinio cukraus ir kalorijų kiekį.

Europos gaiviųjų gėrimų asociacija jau dabar įsipareigojo iki 2020-ųjų gėrimuose cukraus kiekį sumažinti dešimt procentų. Nors „Lietuvos gėrimai“ nepriklauso šiai asociacijai, tačiau ir mūsų šalies gamintojai privalės prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Taip palaipsniui parduotuvių lentynose atsiras sveikesnių alternatyvų.

„Gaiviųjų gėrimų industrija nori prisidėti prie problemų, susijusių su per dideliu cukraus ir kalorijų suvartojimu, sprendimo, tad nuolat kuria naujus mažiau kaloringus produktus, vaisvandenius siūlo ir mažesnėse pakuotėse, taip reguliuodami porcijų dydį ir skatindami saikingai vartoti. Ir visos šios priemonės yra daug veiksmingesnės nei diskriminuojantys mokesčiai“, – kalbėjo G. Levišauskaitė.

Ji pastebi, kad žmonės darosi sąmoningesni ir vis labiau rūpinasi savo sveikata, todėl ieško sveikesnių produktų, vietoj saldžių vaisvandenių renkasi vandenį. „Lietuvos gėrimų“ vadovės nuomone, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, reikėtų ne įvedinėti naujus mokesčius ar drausti, o skatinti vartotojų sąmoningumą, daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui ir subalansuotai mitybai propaguoti, griežčiau ženklinti produktus.

„Ilgalaikiai rezultatai galimi tik skatinant vartotojų sąmoningumą. Tokiu atveju ir gaivieji gėrimai gali tapti sveiko bei subalansuoto gyvenimo būdo dalimi“, – mano G. Levišauskaitė.

Imasi gydytojų vaidmens

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad cukraus mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos. Viena vertus, valdžia neturėtų tokiais būdais reguliuoti, ką žmogui valgyti, o ko ne. Antra, šalių, turėjusių tokį cukraus mokestį, patirtis rodo, jog jis valgymo įpročių beveik nepakeitė. Be to, dalis gyventojų pajamų tiesiog nukeliavo į kaimynines šalis, kuriose tokio mokesčio nėra.

„Įvedus tokį mokestį žmonės nepradės sveikiau maitintis, tiesiog pabrangusius sausainius keis ne į obuolį, o pigesnius sausainius“, – mano ekspertas.

„Akivaizdu, kad tai labiausiai palies nepasiturinčius šalies gyventojus. Mūsų šalyje ir taip didėjančios kainos yra viena didžiausių problemų, tad ar tikrai reikia dirbtinai didinti kainas?“ – retoriškai klausė Ž. Šilėnas.

Jo teigimu, Danija prieš kelerius metus buvo įvedusi mokestį produktams, turintiems daugiau nei 2,3 proc. sočiųjų riebalų. Tačiau kai pamatė, kad didelė dalis danų tiesiog pradėjo šiuos produktus pirkti kaimyninėje Vokietijoje, mokestį atšaukė.

Lygiai taip pat buvo ir JAV Kalifornijos valstijos Berklio mieste: apmokestinus vaisvandenius, jų pirkti amerikiečiai vykdavo į aplinkinius miestus.

Pirks pas kaimynus

„Nemanau, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų imtis gydytojų vaidmens – juk skirtingiems pacientams turėtų būti išrašomi skirtingi receptai, – sako Laisvosios rinkos instituto prezidentas. – Net ir smaližiai cukraus saujomis nevalgo. Yra žmonių, kurie saldumynais mėgaujasi saikingai, yra ir tokių, kurie jų galbūt valgo per daug. Bet įvedant mokestį visiems pastarųjų nepriversime sveikiau gyventi. Čia panašiai kaip ir su alkoholiu: siekiama jį riboti tik todėl, kad dalis visuomenės narių piktnaudžiauja svaigalais.“

Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad cukraus mokestis bus daugiau valdžios parodomoji akcija – apmokestins tik tam tikrus produktus. Ir labiausiai tikėtina, kad saldžiuosius gazuotus gėrimus. Apmokestinus tik juos, realiai niekas nepasikeis: žmonės vietoj gazuotų limonadų rinksis šaltas arbatas, limonadus „be burbuliukų“ arba sultis, kur cukraus ne ką mažiau nei gazuotuose gėrimuose. Arba nusidrieks dar didesnės eilės Lenkijos ir Latvijos pasieniuose esančiuose prekybos centruose.

Taip pat kyla klausimas, ar alternatyvūs produktai bus sveikesni – dažnu atveju cukrus bus keičiamas dirbtiniais saldikliais. Nors kalorijų jie turi mažiau, bet ar jie tikrai sveikesni?

„Dabar siūloma cukraus mokestį taikyti tik gazuotiems gėrimams, bet tai būtų nelogiškas ir diskriminuojantis mokestis, – pabrėžė savaitraščio pašnekovas. – Jis turėtų būti taikomas visiems cukraus turintiems produktams ir tokiu atveju labiausiai turėtų brangti fasuotas cukrus. Tada iš esmės brangtų visi produktai, o tokį mokestį vargu ar valdžia ryžtųsi įvesti.“

„Tokių parodomųjų akcijų nauda abejotina, – pridūrė Ž. Šilėnas. – Kas gazuotų gėrimų nevartojo, ir toliau jų nevartos, o kas gėrė – ir gers. Ir pirks brangesnius arba vyks į kaimynines šalis. Jau dabar matome, kas darosi su alumi – visi masiškai traukia jo pirkti į Latviją.“

 

Valgymo malonumas

Gydytoja dietologė docentė Edita Gavelienė sako pastebinti, kad vis daugiau žmonių užsikrečia sveiko gyvenimo būdo idėjomis. Ne tik daugiau juda, atsisako žalingų įpročių, bet ir atsakingai renkasi, ką deda į skrandį. Vis dėlto tenka pripažinti, kad maistas šiais laikais yra ne tik fizinių poreikių patenkinimas, bet ir vienas gyvenimo malonumų.

„Šiais laikais, esant gausiai maisto pasiūlai, žmogus dažniausiai valgo ne dėl alkio ir geria ne dėl troškulio. Tarp daugybės priežasčių, dėl ko valgome, yra ir maisto skonis. Ieškome suteiksiančio malonumo pojūtį skonio. Daugumai žmonių tai saldus skonis“, – teigia E. Gavelienė.

Svarbiausia yra saikas. Su maistu žmogus turi gauti maistinių medžiagų, kurios užtikrina sveiką žmogaus organizmo veiklą. Cukrus, kaip produktas, nėra būtinas žmogaus organizmui. Jame esančią gliukozę organizmas puikiausiai gauna iš kitų angliavandenių turinčių produktų, kuriuose, be gliukozės, yra ir kitų naudingųjų maistinių medžiagų. Nerekomenduojama per dieną suvalgyti daugiau nei 15 g cukraus – maždaug trijų arbatinių šaukštelių. Cukraus žmonės gauna ne tik gerdami saldintą kavą ar arbatą, vaisvandenius, bet ir su maistu. Net ir ekologiškuose jogurtuose gali būti tikra cukraus bomba. Tad skaitant maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją, reikėtų atkreipti dėmesį, kiek produkte yra pridėtinio cukraus. O gėrimai su cukrumi išvis turėtų būti vengtini. Sveikiausias gėrimas – vanduo.

„Saldus maistas turi turėti savo vietą racione, jo visai nereikėtų atsisakyti, tačiau tai jokiu būdu negali būti kasdienis produktas“, – sako dietologė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų