Sloga – dėl nuovargio, kosulys dėl nervų

Sloga – dėl nuovargio, kosulys dėl nervų

Mokslininkai išsiaiškino, kad virusai ir bakterijos toli gražu ne visada būna tikrieji peršalimo ligų kaltininkai. Ar nepastebėjote, jog lyg tyčia susergama kaip tik tada, kai užgriūva nepakeliamas darbų krūvis?

Organizmo pramanas?

Mūsų organizmo apsauginės sistemos labai jautriai reaguoja į stresą. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad sergant depresija bendras imunitetas gali sumažėti net 70 procentų. Užleidus neurozes, gali ištikti pati tikriausia avitaminozė, kai staiga iš organizmo tarsi išgaruoja vitamino C, visų B grupės vitaminų, folio rūgšties atsargos. Ir lyg to būtų maža, organizmas ima prasčiau įsisavinti visas naudingąsias medžiagas.

Nuolatinės slogos dažniau nei galėtume pagalvoti įspėja, jog mūsų nervai, kaip sakoma, pasiekė ribą.

Tokie pat negalavimai gresia ir tiems, kurie stengiasi suspėti nudirbti daugiau darbų, nei leidžia jėgos, ir neleidžia smegenims atsipūsti.

Tad nenuostabu, jog kartais organizmas ima ir pats „pasiprašo“ lovos režimo – vien tik tam, kad galėtų pailsėti. O peršalimo simptomai jam yra patys prieinamiausi. Trumpai tariant, organizmas imituoja peršalimą, kad gydytojas diagnozuotų mums ūmią kvėpavimo takų infekciją ir paguldytų kelioms dienoms į lovą, ir jis per tą laiką galėtų šiek tiek atsikvėpti.

Tačiau tai jokiu būdu nėra tik simptomų simuliacija – mes tikrai sergame. Tik ligą sukelia ne virusai ar bakterijos, o mūsų pačių vegetatyvinė nervų sistema. Taip smegenys apsaugo pačios save nuo nervinio išsekimo, kuris gali užgriūti bet kurią akimirką dėl persitempimo.

Kai smaugia problemos…

Psichiatrijoje yra toks terminas – neurotinis kosulys. Jis pasireiškia į stresinę situaciją patekusiems žmonėms: iš pradžių ima peršėti gerklė, o paskui pamažėle prasideda sausas kosulys.

Skirtingai nei bronchito atveju, toks kosulys yra paviršinis, bet labai jau „priekabus“. O svarbiausia, kad įprasti vaistai nuo kosulio jo visiškai neveikia.

Užtat neurotinį kosulį puikiausiai gydo 20–30 lašų valerijono ar kito raminamo preparato, tik ar daug kam šauna į galvą juos gerti?

Tiesa, būna ir baisesnių situacijų. Pavyzdžiui, žmonėms, iš prigimties bijantiems bet kokių permainų gyvenime, linkusiems bejėgiškai nuleisti rankas net prieš menkiausius sunkumus, gali net išsivystyti plaučių nepakankamumas – dusulys. Psichosomatikos specialistai šį reiškinį vadina kvėpavimo ekonomija, kai žmogus stengiasi kvėpuoti kuo tyliau, kad jo niekas „nepastebėtų“.

Specialistai teigia, kad labai dažnai tokios sunkios ligos kaip astma viena pamatinių priežasčių yra vaikystės baimės. Astma psichosomatikos srityje simbolizuoja protestą prieš savarankišką gyvenimą, atsakomybės ir atvirumo baimę, nenorą atsiverti svetimiems žmonėms.

Bailiai serga ilgiau

Ruduo veikiausiai yra pats sunkiausias metas dėl visko būgštauti ir nerimauti linkusiems žmonėms. Jeigu jie suserga gripu, tai būtinai įsitikinę, jog kiaulių, jeigu superši gerklė, tai mano, kad neišvengiamai tai baigsis pūlinga angina, o jeigu pradeda kosėti, tai tik dėl to, kad jiems plaučių uždegimas, ir ne kitaip.

Lyg to būtų maža, tokie jautrūs ir baikštūs žmonės yra linkę į vegetatyvinės nervų sistemos sezoninius sutrikimus – vadinamąją ciklotimiją. Veikiami rudeninių orų išdaigų jie išgyvena panikos priepuolius ir kraujagyslių spazmus. O tai tik dar labiau sutvirtina įsitikinimą, kad jie tiesiog privalo sirgti kažkokia labai rimta liga.

Savitaigos galia, kaip žinome, yra begalinė, todėl jautrūs žmonės ir paprasčiausią slogą sukeliančias infekcijas pakelia sunkiau nei visi kiti ir sveiksta gerokai ilgiau.

Todėl tokiais asmenybės bruožais pasižymintiems žmonėms peršalimų sezono metu vertėtų pastiprinti nervų sistemą. Pavyzdžiui, nakčiai gerti raminamuosius vaistažolių preparatus (sukatžolės su valerijonais – po 25 lašus arba pusę stiklinės jonažolių nuoviro), o rytą pradėti imunitetą stimuliuojančiomis priemonėmis: gerti vitaminų kompleksus ir natūralius stimuliuojančius preparatus, tokius kaip erškėtrožių nuoviras ar ženšenio antpilas.

Sergame, kai sunku

Amerikos psichosomatinių ligų tyrėjų draugijos viena garsiausių specialistų daktarė Natali Harmik atliko specialų tyrimą ryšiui tarp streso ir organizmo atsparumo peršalimo ligoms nustatyti. 114 eksperimento dalyvių užpildė anketas, pagal kurias psichologai vėliau vertino didžiausią emocinę įtampą sukėlusius jų gyvenimo įvykius, tokius kaip skyrybos, pernelyg dideli krūviai darbe, atleidimas iš darbo, artimųjų ligos ir panašiai.

Paaiškėjo, kad žmonės peršalimo ligas sukeliančias infekcijas „pasigaudavo“ dažniausiai kaip tik tuo metu, kai negatyvūs įvykiai asmeniniame gyvenime sutapdavo su perkrautu darbo grafiku.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų