Reklamoje – kasdienybės atspindžiai

Reklamoje – kasdienybės atspindžiai

Visagalė reklama svarbi ir reikalinga tikrai ne tik prekybininkams, paslaugų teikėjams ar politikams, – vargu ar yra tokia gyvenimo sritis, kuriai ji neturėtų jokios įtakos, ir taip buvo visada

Tarpukario Lietuvoje rūpintasi savo verslo reklama – žinota, jog tai svarbus sėkmės garantas. Pavyzdžiui, 1928 metais birželio pabaigoje vykusioje 7-ojoje žemės ūkio ir pramonės parodoje savo gaminius pristatė pramoninkai bei ūkininkai iš visos šalies. Tarp jų – ir pirmasis Lietuvoje G. Falkovskio avalynės fabrikas. ARCHYVO nuotrauka (fotografė –  J. Tallat-Kelpšienė).

Tarpukario Lietuvoje rūpintasi savo verslo reklama – žinota, jog tai svarbus sėkmės garantas. Pavyzdžiui, 1928 metais birželio pabaigoje vykusioje 7-ojoje žemės ūkio ir pramonės parodoje savo gaminius pristatė pramoninkai bei ūkininkai iš visos šalies. Tarp jų – ir pirmasis Lietuvoje G. Falkovskio avalynės fabrikas. ARCHYVO nuotrauka (fotografė – J. Tallat-Kelpšienė).

 

Sovietmečiu reklamos tarsi ir nebuvo – televizijos laidų, filmų jos intarpais nepertraukinėdavo, laikraščiai jomis nemirgėjo, gatvių ar pakelių stendai prie įvairiausių gėrybių neviliojo, lankstinukų niekas neplatino. Garbinama ir į aukštybes keliama buvo tik viena vertybė – komunistų partija.

Buvo galima išvysti nebent kino filmų ar spektaklių anonsus, kvietimus į ekskursijas, siūlymus laikyti pinigus taupomojoje kasoje.

Užtat anuomet būdavo nepaprastai įdomu netikėtai suradus prieškarinio laikraščio numerį pamatyti, apie ką nepriklausomos Lietuvos skaitytojai galėdavo sužinoti, kuo jie laikraščio puslapiuose buvo viliojami.

Ne mažiau senieji laikraščiai įdomūs ir mums, šiuolaikiniams žmonėms – ilgų dešimtmečių nuo prieškario atskirtiems, dabar visai kitokias technologijas bei pažinimo galimybes turintiems ir, atrodo, apie reklamas jau viską žinantiems.

 

Kino magijos trauka

 

O prieš karą laikraščio puslapiai buvo bene vienintelė vieta, kur prekybininkai, gydytojai, menininkai, verslininkai, politikai, vežėjai, siuvėjai ir visi kiti specialistai galėjo atskleisti savo privalumus, gerąsias savybes ir taip pritraukti lankytojų, vartotojų, pirkėjų.

Per laikraštį žiūrovus viliojo ir kino teatrai, tuomet buvę ypatinga traukos vieta ir didžiule naujove.

Senasis „Panevėžio balsas“ mirgėte mirga kvietimais į kino filmus bei pasakojimais apie juos.

Štai į 1925 metų vasaros sezono atidarymą miesto sode kvietė „Spindulys“: „Eina stebėtino gražumo paveikslas „Indijos Magaradži Favoritė“, jame imtinai dalyvauja Erna Morena.“ (Citatų kalba netaisyta.)

Ten pat demonstruojama ir „dviejų aktų komedija „Tu iš mūsų neišsisuksi“ su garsiais komikais Peri ir Ferdi. „Laike seansų griežia 4 pulko orkestras.“

Po metų kino „Pasaulis“ šitaip reklamavo pradedamą demonstruoti paveikslu tuomet vadintą kino filmą „Vergų Karalienė“: „Garsus kūrinys, geriausias už visus ligi šiol matytus! Grandiozinis reginys artimas kiekvieno krikščionio ir žydo širdžiai.“

Filmas pristatomas kaip 10 aktų drama, kurioje „svarbiausią rolę vaidina Marija Corda ir dalyvauja 10000 asmenų, 500 raitelių. Šiuo paveikslu privalo susidomėti visi mokytojai, kunigai ir rabinai. Visi visuomenės sluoksniai nuo mažo iki didelio džiaugsis pamatę šį pasaulio šedevrą“. „Kad šį paveikslą galėtų visi pamatyti, kino „Pasaulis“ leis kasdien po 3 seansus“.

Taip pat :„Eina didžiausias pasaulio šedevras „Macistas imperatorius“. Šis paveikslas pasaulio teatriniais kritikais pripažintas kaip vienas didžiausių kinematografijos kūrinių.“

Kino „Pasaulis“ kvietė pamatyti „naujausią kinematografijos deimantą su 12 aktų meilės ir kankinimosi drama „Tai kas brangiau už milionus“.

Ne mažiau įtaigiai kvietė ir kino teatras „Spindulys“: „Pribuvo seniai laukiamas paveikslas „Giljotina“. Didelė 8 aktų kino drama iš šių dienų aristokratijos gyvenimo. Svarbiausioj rolėj Marčela Albani, kuri žavina žiūrėtoją su savo realistiškumu.“

Vėliau „Spindulys“, pervadintas „Apollo“, kvietė į „pasaulinį paveikslą „Kelias į jėgą ir grožį“, kuriame kultas gražiausių nuogų vyriškų ir moteriškų kūnų bei visuomenės higiena“.

Žinoma, būdavo spausdinami kvietimai ir į įvairius koncertus, šventes, susitikimus, spektaklius – iš senų laikraščių galime daug sužinoti, kaip laisvalaikį leido mūsų protėviai.

 

Išgerti ir pavalgyti

 

Kur geriau ir naudingiau patenkinti kasdienį maisto, kiek retesnį gėrimų poreikį, taip pat informuodavo spauda.

Štai 1932 metais vaizdingai kviesta: „Visiems linksma ir smagu,/ Nėra krizių nei vargų,/ Kai alutis ant stalų/ Džiaugsmą teikia dėl visų. Geriausio alaus, vyno ir kitų reikalingų šeimininkėms produktų galima gauti tik Vanago vyno – gastronomijos krautuvėje Vasario 16 g. 3.“

Pirkėjai buvo viliojami nelakstyti po įvairias parduotuves, o rinktis vieną, tik ten pirkti ir būti ištikimiems – kuo ne nūdiena?: „Ką mes tik perkam: bakalėją,/ Delikatesus ar taboką/ Arba pati, ar mus virėja/ Ten pat vis perkam, nors toloka. Be to, už šitą sumanumą/ Vienoje vietoj pirkt pigiau/ Dar turim vieną malonumą/ Net dovanų štai gavom jau. Ir štai pasiimam knygutę – / Ar ašen pats, arba Klotilda/ Ar pagaliau ir mus Nastutė?/ Ir drožk tiesiog prekybon „Milda“.

„Kaip patikti savo vyrui ir palaikyti gerą šeimos sugyvenimą?“ – pirkti ten, kur siūloma pigiau įvairių žuvies konservų, karališkos silkės „Hors d’oeuvre“ ir kitų prekių.

Vartydamas reklaminius laikraščio puslapius gali sužinoti, kad „L.K.B.-vių sąjungos skerdykla visuomet perka riebias penėtas kiaules ir lašinius. Siūlo prieinamom kainom vartotojams kumpius, dešras, palengvicas ir kitus produktus.“

„Tiktai „Birutės“ saldainiai visiems suteikia tikrą malonumą ir pasaldina gyvenimo dienas – svečiuose, vestuvės, krikštynose ir visokiose iškilmėse negalima apsieiti be jų.“

Pirkėjams neretai primenama, kad yra paprastų būdų stiprinti sveikatą: „Išmėginkite naudingą sveikatai ir vasaros kaitriomis dienomis teikiantį žmogui gaivinančios jėgos pašalina nuovargį tik Birštono kurorto „Birutės“ gazuotas vanduo.“

„Apetitui padidinti, virškinimo sutrikimams pašalinti ir viduriams normalizuoti labai naudingas arbatinis vaistas „Rambyno žolės“.

 

Garsių firmų vardai

 

Prieš aštuoniasdešimt ar dar daugiau metų leistuose laikraščiuose galima rasti jau tada ir dabar garsių firmų pavadinimų.

Respublikos gatvės 31 name buvusi garsi A. M. Petronio parduotuvė siūlė „didžiausią pasirinkimą įvairių radio aparatų, garsiakalbių, perkūnsargių ir kt.“: „Yra gerų aparatų, bet geresnio kaip PHILIPS dar niekas nepagamino. Apžiūrėkite ir paklausykite aparatus ir garsiakalbius ir būsite klausimą išsprendę.“

„Geriausias būdas baltiniams apsaugoti tai muilas milteliuose „Persil“ – Henkel ir ko. Gražiai baltai plauna ir baltiniams nekenkia.“

Ir anuomet reklamos davėjai žinojo, kad žodis „pigiau“ turi neįtikėtiną galią.

Štai skelbtas kreipimasis: „Piliečiai! Tik lietuvių amerikiečių M. Gindrėno ir P. Ručio manufaktūros prekyboj Laisvės aikštė 1, galima nusipirkti gražios, pigios medžiagos ir gatavų paltų pavasariniam sezonui. Kainos žymiai papigintos, sulig senų kainų, nors tarifas pakylęs mažiausiai 30 proc. Kaimiečiai, nepraleiskite progos nusipirkti pigiau geriausios angliškos bovelnos.“

Pirkėjai per laikraštį kviesti prie pačių įvairiausių prekių. „Gauta visokiausių bitininkystės įrankių, muštokių sviestui, lopetų (kastuvų), šakių ir peilių daržininkystei, žalio muilo“, – skelbėsi Vasario 16-osios gatvės 12 name buvusi parduotuvė.

Reklama kartais virpindavo ir atjautos stygas: „Panevėžieti, lietuvi, tavo pareiga šelpti kiekvieną bedarbį. Todėl Tamsta gali aprūpinti daug panevėžiečių darbininkų darbu ir duonos kąsniu, pirkdamas buv. Kurkulio krautuvėj, firmoj Konkurencijoj vienintelėje lietuvių batų parduotuvėje visame Panevėžyje. Batai stiprūs ir elegantiški, gaminami vietoj po priežiūra geriausių specijalistų. Parduodami kaliošai, botai, vailokai, Sibiro vailokai, medvilnė, didelis ginklų skyrius ir visi medžioklės reikmenys, žiemos sezonui pačiūžos. Su pagarba – Gelažėla.“

 

Darbo paieškos ir pasiūla

 

Laikraštis buvo ir darbo ieškančiųjų bei jį siūlančiųjų tribūna. Ir, norisi tikėti, gana veiksminga – per spaudą pavykdavo vieniems kitus rasti.

„Prityręs savo pareigose ir gero elgesio zakristijonas ieško vietos“, „Duodu pamokas vokiečių ir prancūzų kalbos“, „Naujai persitvarkęs Lietuvos Darbo federacijos Panevėžio skyriaus Dūdų orkestras sutinka griežti gegužinėse ir vakaruose.“

„Turiu garbės pranešti gerb. publikai, kad po mirties mano vyro V. Šliterio jo palikta Vyriškų rūbų siuvimo dirbtuvė bus manim vedama toliau ir pagerinta, pakvietus prityrusį siuvėją iš užrubežio. Su pagarba Šliterienė.“

„Žinomas baletmeisteris M.A. Valentinovas ir V.K. Valentinovienė – Turime garbės pranešti gerbiamajai visuomenei Panevėžio miesto ir apylinkės, kad mes atidarėme I-ą pavyzdingą balėto ir salono studiją.“ Baletmeisteriai pranešė, kad moko įvairių šokių: „Fokstrot, Banan, Java, Džimi, Vals-boston, Džimi-foks ir kitų, taip pat žadama išmokyti grakštumo, reveransų, manierų, visokio džentelmeniško apsiėjimo ir moderniausių šokių modern ir pa-pariza.“

Darbuotojų taip pat ieškota spaudos puslapiuose: „Naujamiesčio statomai klebonijai reikalingi dailidystės ir krosnių statytmo darbams meisteriai.“

„Nedidelei inteligentų šeimai, žiemą gyvenančiai Kaune, vasarą ūkyje reikalinga gerai mokanti virti (baigusi ilgalaikius namų ruošos kursus) tarnaitė, atlyginimas apie 40 litų.“

„Spaustuvei reikalingas mokinys raidžių rinkėjas ne mažiau trijų klasių išsilavinimo.“

Nusprendusieji palikti gimtinę ir laimės ieškoti kitur informaciją apie galimybes taip pat rasdavo „Panevėžio balse“. Pavyzdžiui: „Prancūzijos linijos „Transatlantique“ veža keleivius į Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Meksiką, Kubą, Australiją, Afriką ir kitas šalis. Laivai išplaukia reguliariai du kartu į savaitę. Viso žinios teikiamos Šiauliuose, Išeivijos biure.“

 

Visos temos

 

Net neskaitant senuosiuose „Panevėžio balso“ numeriuose spausdintų rašinių, o tik nagrinėjant skelbimų ir reklamų tekstus nesunku susidaryti ano meto gyvenimo vaizdą.

Žmonėms ir prieš devyniasdešimt, septyniasdešimt metų rūpėjo tie patys dalykai, vyko tokie pat sandėriai, virė politinis gyvenimas, daugelį domino nekilnojamojo turto rinka.

Daugybė skelbimo rodo, kaip keitėsi žmonių gyvenimas – vieni praturtėdavo, ieškodavo pirkti namų, žemės.

Kiti nuskursdavo – apie tai byloja daugybė varžytinių skelbimų. Iš varžytinių už skolas, baudas, kitų finansinių įsipareigojimų nevykdymą būdavo parduodama ne tik žemė, namai, bet ir įvairūs baldai, indai ir kitkas. Pavyzdžiui: „Už nesumokėjimą papildomo mokesnio nuo prekybos bus parduodama 30 didelių bačkų silkių, 25 maišai smulkaus cukraus“ arba „Bus parduodamos 8 mill. papirosų aukščiausios rūšies įvairių pavadinimų už nesumokėjimą papildomo mokesnio nuo prekybos.“

Skaitydami nekilnojamojo turto skelbimus ir to meto kainas galime sužinoti. Štai 1924 metais skelbta: „Parsiduoda namelis iš 6 kambarių ir virt. Prie stoties. Kaina 6000 lit.“

Vieni gausiausių būdavo gydytojų skelbimai. Gydytojai keisdavo priėmimų vietas, kabinetų adresus, atvažiuodavo nauji specialistai, plėsdavosi įstaigos ir apie visa tai panevėžiečiai skaitydavo „Panevėžio balse“.

Pavyzdžiui: „Daktaras Borokas (pirmiau gyveno Šeduvos gatvė 5) dabar priima ligonius Ukmergės gatvė Nr 4. Vidurių ligos ir gydymas elektra. Saulės aukštuma ir sollux.“

Skelbdavosi ir kiti specialistai – inžinieriai, architektai, vaistininkai, apie save pasakojo visi, kas tik norėjo būti žinomas. Pavyzdžiui, dažnai apie save informuodavo M. Feigenzono spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas ir „Panevėžio balsas“. Ilgus metus veikusi 1880 metais įsteigta spaustuvė siūlė užsisakyti blankus, vizitines korteles, kvitus, talonus ir kt.

Dažname numeryje didelėmis raidėmis būdavo primenama: „Skelbkis „Panevėžio Balse“. Būsi turtingas ir Laimingas!!!“

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Panevėžio-balsas-logo

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų