Ramybės garantija – sveikas pilvas

Ramybės garantija – sveikas pilvas

O kas, jeigu stresą jums kelia ne darbas, bet žarnynas?

Kai žarnyne susikaupia tam tikras kenksmingų bakterijų kiekis, stresą patiria ne tik kūnas, bet ir protas. Ar tikrai šie mikroorganizmai gali sukelti nerimo priepuolius ir net depresiją? Specialistai į šį klausimą atsako vienareikšmiškai: deja, taip.

Stresą jaučiame pilvu. Jau kuris laikas medikai pastebi, kad gastroenterologinėmis ligomis, tokiomis kaip gastroezofaginis refliuksas ar dirglios žarnos sindromas, sergantys pacientai kenčia depresiją ir nerimo priepuolius. Naujausi tyrimai tik patvirtino šį ryšį.

Mokslininkai atrado, kad dviejų skrandyje esančių bakterijų – Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum – atmainos sumažina laboratorinių žiurkių nerimastingumą. Atliktas papildomas tyrimas parodė, kad šios „gerosios“ bakterijos, vartojamos kaip probiotikai, žmonėms sumažina streso sukeltus nemalonius pojūčius skrandyje.

Tarp nerimo ir „sustojusio“ skrandžio yra ryšys. Kai virškinimo sistema veikia normaliai, už tai turėtume būti dėkingi trilijonams bakterijų. Jos nuolat darbuojasi, kad mūsų kūnas būtų sveikas: jos saugo nuo infekcijų, užtikrina virškinimo trakto ląstelių aprūpinimą maistingosiomis medžiagomis ir maistą verčia energija. Tačiau kai normalus bakterijų darbas dėl kokių nors priežasčių sutrinka, gali subjurti mūsų nuotaika, sutrikti elgesys.

Kai tyrimus atliekantys mokslininkai vėl normalizuoja gerųjų bakterijų funkcijas, pacientų juntamas nerimas sumažėja arba visiškai išsisklaido.

Padidėjęs žarnyno laidumas gali sukelti depresiją. Pats diagnozės pavadinimas jau kelia stresą. Ir, beje, pagrįstą, mat padidėjusio žarnyno laidumo sindromą gana sunku nustatyti. Jis pasireiškia „eiliniais“, bet kokiam virškinimo sutrikimui būdingais simptomais, tokiais, kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, jautrumas vienokiam ar kitokiam maistui, spazmai.

Padidėjęs žarnyno laidumas išsivysto, kai skrandžio ir žarnų sienelės nebesulaiko toksiškų bakterijų ir jos, patekusios į kraujotaką, sukelia uždegimą bei kitų problemų, iš jų bene ryškiausia yra depresija. Kodėl taip atsitinka, gydytojai nežino. Kol kas jie tegali patvirtinti, kad daugelis depresija sergančių pacientų taip pat kenčia (nors ne visada tą žino) dėl padidėjusio žarnyno laidumo sindromo.

Stresą gali sukelti žarnyno bakterijų „rajumas“. Kai žarnyne prisikaupia pernelyg daug bakterijų, jos išskiria į kraują didelius kiekius savo veiklos šalutinių produktų – tam tikrų toksinų. Šios medžiagos suklaidina smegenis, ir tos pradeda manyti patiriančios nuovargį, depresiją, nerimą, stresą.

Bakterijų disbalansą sukelia netinkama dieta. Išsprendus šią problemą, streso lygis iš karto sumažėja. Pašalinus iš valgiaraščio perdirbtus angliavandenius (pavyzdžiui, cukrų, miltus ir visus iš jų pagamintus produktus) galima vėl normalizuoti virškinimo trakto veiklą.

Virškinimą gali sutrikdyti net paprasčiausi vaistai ir maisto produktai. Ypač dažnai tokį nemalonų pokštą iškrečia nesveikas greitas maistas, daug cukraus valgiaraštyje ir rafinuoti balti miltai – visi jie tarsi degalai, skatinantys kenksmingų bakterijų dauginimąsi ir sukeliantys jų disbalansą žarnyne.

Antibiotikai, kaip žinome, sunaikina visas bakterijas – ne tik blogąsias, bet ir gerąsias. Lieka tuštuma, o ją toksinus gaminančios bakterijos itin mėgsta. Tokį patį poveikį daro ir kontraceptinės tabletės.

Dirgliosios žarnos sindromas sukelia ne tik fizinį diskomfortą. Šio negalavimo simptomai gerai žinomi ir nemalonūs: pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas, pilvo skausmai. Bet prie jų, pasirodo, dar reikėtų pridėti ir nerimą.

Kai kenksmingų bakterijų plonojoje žarnoje prisikaupia per daug, išsivysto dirgliosios žarnos sindromas, todėl sutrinka žarnyno veikla, o tai išprovokuoja nerimą ir stresą. Specialistai mano, kad to kaltininkė gali būti nusilpusi imuninė sistema.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų