Pilkieji kino aikštelių kardinolai

Pilkieji kino aikštelių kardinolai

Pavojingi triukai, adrenalinas, pažintys su pasaulinio garso kino filmų žvaigždėmis – tai kaskadininko profesijos prieskoniai.

Nors gimtojoje šalyje jų pavardės skamba retokai, tačiau pasaulio kinematografijoje kaskadininkai iš Lietuvos pelno šlovę ir pripažinimą.

Viskas prasidėjo nuo meilės sportui

Vilniuje gimęs ir augęs Andrejus Riabokonas galėtų pateikti įspūdingą filmų sąrašą. Ir matytų ne kino teatrų salėse – juos filmuojant dalyvavo pats. Lietuvį galima išvysti tokiose populiariose kino juostose, kaip „Tarzanas: džiunglių legenda“, „Įniršis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Bredas Pitas, „Galaktikos sergėtojai“, „Toras 2: Tamsos pasaulis“ ir daugelyje kitų, taip pat kultiniame seriale „Sostų karai“.

Tarp Holivudo žvaigždžių nuolat besisukiojantis Andrejus dėl to nesijaučia pakilęs virš žemės ir savo karjeros pasiekimų dažniausiai neviešina.

Žingsnį kaskadininko karjeros link A. Riabokonas žengė dar jaunystėje, kai pradėjo lankyti niatnamo (Nhat-Nam) treniruotes.

„Sportas mano gyvenime visada buvo daugiau nei pomėgis, – „Panevėžio balsui“ prisipažino Andrejus. – O tapti kaskadininku niekuomet neplanavau – netgi minties apie tai nebuvo. Juk Lietuvoje ši profesija nėra populiari.“

Vyras aktyviai sportuoja iki šiol ir tai tapo jo kasdienybe. Tarptautinį pripažinimą pelniusio lietuvio gyvenimas dažniau verda kino filmo aikštelėse, nei kur nors kitur. Vis dėlto, radęs laisvą minutę, A. Riabokonas nepamiršta ir pailsėti. Šį kartą jį užklupome besisvečiuojantį Tailande.

Didžiuojasi mokytojais lietuviais

Dirbti kaskadininku A. Riabokonas pradėjo prieš penkiolika metų. Vos sulaukęs pilnametystės jis dalyvavo kino juostos „Amazonės ir gladiatoriai“ filmavime.

Pavojingi triukai, adrenalinas, pažintys su pasaulinio garso kino filmų žvaigždėmis – tai kaskadininko profesijos prieskoniai.

Andrejus Riabokonas sako, jog didžioji jo gyvenimo meilė visada buvo sportas, o kaskadininko karjera buvo savotiškas netikėtumas.

„Visada prisiminsiu šį filmą, nes tai buvo pirma mano patirtis kino pramonėje. Pirmas kartas visada suteikia stipriausias emocijas. Bėgant laikui, visus pojūčius galima labiau kontroliuoti“, – tvirtino vyras.

Praėjus keleriems metams Andrejus filmavosi dviejų dalių mini seriale „Elžbieta I“ bei juostoje „Archangelskas. Stalino byla“. Vėliau visiems kinomanams žinomi pavadinimai jo karjeroje keitė vienas kitą. 34-erių kaskadininkas jau yra buvęs dvidešimt dviejų kino juostų filmavimo aikštelėse.

A. Riabokonas šypsosi sakydamas, kad dažniausiai dalyvauja muštynių scenose. Tačiau triukai, kuriuos jis atlieka, žinoma, priklauso nuo žanro.

„Kiekvienas triukas yra skirtingas. Kad jį atliktum, turi būti pasirengęs ne tik fiziškai, bet ir morališkai“, – pabrėžia.

Jis neslepia, kad kaskadininko darbui reikia didelių įgūdžių, o juos lengviau įgyti turint gerus mokytojus.

„Man labai pasisekė, nes turiu pavydėtinus mokytojus, jie mane lydi iki šiol“, – džiaugiasi Andrejus.

Vienas pirmųjų jo trenerių buvo žinomas kaskadininkas Leonidas Kotikas, kuris kino filme „Tadas Blinda. Pradžia“ buvo Agnės Ditkovskytės dubleriu. Svarbiausiais mokytojais A. Riabokonas laiko Lietuvos Nhat-Nam federacijos prezidentą Petrą Golovachą ir visame pasaulyje žinomą kaskadininką Tomą Ereminą. Vyras džiaugiasi, kad svarbiausias ir reikalingiausias savo profesijai žinias įgijo būtent Lietuvoje.

Kaskadininkas filmavimo aikštelėje neapsiriboja kovų scenomis – Andrejui tenka jas kurti ir pačiam. Be viso šito, vyras tampa kino aktorių dubleriu bei juos treniruoja, kad kino žvaigždės kovų scenas atliktų kuo geriau.

Dubleriu Andrejus buvo net keturiose kino juostose: „Ben-Huras“, „Milijardierių išpirka“, „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ bei seriale „Svetimšalė“. Kaip tikina kaskadininkas, matydamas save kino juostoje to nesureikšmina, o savo darbą vertina kritiškai.

„Tobulėjimui nėra ribų“, – daro išvadą profesionalas.

Baimė ir skausmas – darbo dalis

A. Riabokonas juokauja turintis labai gerą angelą sargą, nes rimtų traumų filmavimo aikštelėje nėra niekada patyręs. O įvairūs kūno sumušimai laikui bėgant tapo kasdienybe. Jų Andrejus sako dažniausiai nė nebepastebintis.

Pavojingi triukai, adrenalinas, pažintys su pasaulinio garso kino filmų žvaigždėmis – tai kaskadininko profesijos prieskoniai.

„Negaliu nuvertinti darbo kuriame nors filme. Kiekvienas iš jų savaip įdomus ir įstrigęs į atmintį“, – tikina Andrejus, darbavęsis dvidešimt dviejų kino juostų filmavimo aikštelėse.

„Per pastaruosius dvidešimt metų kino pramonėje įvyko nemažai pasikeitimų. Dabar svarbiausia saugumas, todėl džiugu, kad didelių traumų tarp kaskadininkų vis mažėja“, – kalbėjo vyras.

Per visą karjerą Andrejus nebuvo susidūręs su situacija, kad jam būtų tekę atsisakyti atlikti vienokį ar kitokį triuką. Nebūta ir taip, kad jam kas nors nepavyktų.

Dauguma kino gerbėjų kaskadininkus įsivaizduoja bebaimiais. A. Riabokonas paneigia šį mitą ir tvirtina, kad sveika baimė kaskadininkus verčia savo darbą atlikti gerai ir saugiai. Atlikdamas rimtus triukus jis dažniausiai jaučia didesnę atsakomybę, o ne baimę.

„Bebaimiai žmonės rizikuoja patirti rimtų traumų, o jos gali reikšti karjeros pabaigą“, – atvirai sako Andrejus.

Nors kaskadininkas dėl darbo dažnai keliauja po Europą, daugiau nei dešimt metų savo namais jis laiko Didžiąją Britaniją. Vykdamas į šią šalį tęsti karjeros neketino, tačiau toli nuo likimo nepabėgo. Vieną dieną Andrejus pradėjo dirbti įmonėje, į filmavimo aikštelės tiekiančioje maistą. Taip pamažu jam atsivėrė vartai grįžti į kino pramonę.

Šiuo metu A. Riabokonas yra pripažintas kaskadininkas Lietuvoje ir Anglijoje. Pastarojoje šalyje norint tapti profesionaliu kaskadininku reikia įgyti šešias kvalifikacijas. A. Riabokonas dabar yra nardymo instruktorius, niatnamo kovos menų instruktorius, kovos su kardais meistras, laipiojimo uolomis instruktorius, gimnastas, šuolių ant batuto meistras.

Andrejaus teigimu, beveik kiekvienoje šalyje kaskadininkai priklauso organizacijoms, į kurias įstoti gali ne kiekvienas. Žmonės turi įgyti specialias kvalifikacijas. Lietuvoje profesionalius kaskadininkus vienija komanda „Vilkas“, įkurta 2002 metais. Andrejus visaverčiu jos nariu tapo tik pernai. Jis taip pat priklauso Anglijoje įsikūrusiai kaskadininkų gildijai JISC.

„Kaskadininko darbas yra labiau komandinis nei individualus. Manau, kad kaskadininkų organizacija Lietuvoje – viena stipriausių komandų Europoje“, – gyrė A. Riabokonas.

Aktoriai kaskadininkus vertina

Andrejus atskleidžia, kad kaskadininkus renkasi ne filmų kūrėjai, o koordinatoriai, kurie savo karjerą pradėjo nuo to paties laiptelio.

„Nėra gero ar blogo kaskadininko – yra atlikti triukai, – aiškina lietuvis. – Vieni jų gali pasisekti labai gerai, kiti – ne. Nuo to niekas nėra apsaugotas.“

Kaskadininkams neišvengiamai reikalingos aktoriaus profesijos žinios. Mat kartais jiems tenka atlikti ir mažus vaidmenis.

Kitas šios profesijos išskirtinis bruožas – nuolatinis judėjimas. A. Riabokonui tenka tiek daug keliauti, jog pasitaiko, kad per metus namuose praleidžia vos mėnesį.

„Dauguma žmonių, dirbančių kino filmų sferoje, gyvena taip, kaip aš“, – gūžteli vyras. Ir džiaugiasi, kad antroji pusė visada jį palaiko ir gali keliauti kartu.

Andrejus prisimena, kad kartą sulaukė skambučio ir lagaminus turėjo susikrauti per kelias valandas. „Filmas turėjo būti filmuojamas po kelių savaičių, tačiau buvo atkeltas. Tuomet greitai susikroviau lagaminą ir šešiems mėnesiams išskridau į Italiją“, – kaskadininko kasdienybės pavyzdį pateikia A. Riabokonas. Pašnekovas neslepia, kad jo gyvenime stabilumo nėra daug. Kartais žino, kad vienos ar kitos kino juostos filmavimas užtruks, tarkime, pusę metų, tačiau visuomet turi būti pasiruošęs staigmenoms.

Andrejus per įspūdingą savo karjerą yra dirbęs su ne viena Holivudo žvaigžde. Daugelis jų padarė ypač gerą įspūdį. Jis vienoje aikštelėje sukosi šalia jau minėto Bredo Pito ir Andželinos Džoli, Kriso Prato ir karjerą Holivude pradėjusio buvusio amerikietiškų imtynių žvaigždės Deivo Bautistos, Natali Portman, tokių kino grandų, kaip Morganas Frimanas, Entonis Hopkinsas ir daugelis kitų.

„Visada malonu žinomus veidus pamatyti savo akimis. Jaučiu didelę garbę dirbdamas su tokio masto kino žvaigždėmis, – neslėpė kaskadininkas. – Aktoriai yra tokie patys žmonės, kaip ir visi. Dauguma klaidingai mano, kad jie pasipūtę. Dažnai su jais pasikalbame apie įvairius dalykus…“

Nors iš šalies gali atrodyti, kad triukų atlikėjų darbas vyksta antrame plane, A. Riabokonas patikina: kaskadininkai yra gerbiami visos filmo komandos narių, o ypač aktorių.

„Tiems, kuriems atrodo, kad mūsų darbas nedėkingas, galiu pasakyti, jog mes kino filmavimo aikštelėje visada jaučiame didelį palaikymą“, – atvirai kalba Andrejus.

Pavojingi triukai, adrenalinas, pažintys su pasaulinio garso kino filmų žvaigždėmis – tai kaskadininko profesijos prieskoniai.

Adrenalino daugiau nei romantikos

Kaskadininkų profesija iš tų, kurioje, nepaisant įvaizdžio, romantikos nėra daug. Tačiau dauguma jos atstovų savo darbo į jokį kitą nekeistų. Taip pat ir A. Riabokonas.

„Romantikos reikia ieškoti ne darbe, o namuose, – šypsosi vyras. – Man kaskadininko darbas suteikia malonumo ir daug adrenalino!“

Andrejus tvirtinai įsitikinęs: kaskadininko darbas nėra skirtas kiekvienam – tam reikia pašaukimo. Jis taip pat esąs sunkesnis, nei gali pasirodyti.

„Kartais neužtenka būti geros fizinės formos. Reikia sugebėti labai gerai kontroliuoti kūną ir protą“, – neslėpė kaskadininkas.

Andrejus filmavimo aikštelėje yra sutikęs nemažai kaskadininkių moterų, kurios savo profesionalumu nenusileidžia vyrams. Viena iš jų pasaulyje gerai žinomo triukų meistro T. Eremino žmona. Moterys taip pat dalyvauja kovų scenose, atlieka įvairius akrobatinius triukus ar tampa garsių aktorių dublerėmis.

„Žinoma, kaskadininkai vyrai moteris prižiūri ir saugo daug labiau“, – šypsosi pašnekovas.

A. Riabokonas tvirtina, kad išskirti vieną filmą iš visų, kuriuose jam teko dirbti, būtų labai sudėtinga. Tačiau kol kas įsimintiniausiu įvardija neseniai kino ekranus užkariavusią „Žudikų broliją“. Šios juostos premjera įvyko visai neseniai – praėjusių metų pabaigoje. Šiame projekte Andrejus turėjo galimybę dirbti su visa Lietuvos kaskadininkų komanda.

„Negaliu nuvertinti darbo ir kituose filmuose, – pakartoja jis. – Kiekvienas iš jų savaip įdomus ir įstrigęs į atmintį. Esu laimingas, kad teko dirbti labai skirtinguose projektuose.“

Kiekvienais metais kaskadininkams įteikiami apdovanojimai, juos galima prilyginti kino „Oskarams“. Įvairiose kategorijose paskelbti nugalėtojai taip pat pagerbiami Holivude. Andrejaus šis garbingas apdovanojimas dar laukia ateityje, tačiau Vilniuje užaugęs, o šiuo metu Maskvoje gyvenantis ir dirbantis Martynas Ivanovas savo kolekcijoje turi net du trofėjus.

Lietuvių kaskadininkų atsidavimas darbui vertinamas visame pasaulyje, tačiau neretai jų pavardės pasiklysta kino filmų titruose. Kas gali žinoti: galbūt kino filmo scenoje, nuo kurios mes negalime atitraukti akių, dalyvauja iš Lietuvos kilęs kaskadininkas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų