Panevėžiečio idėjos keis visų mūsų ateitį

Panevėžiečio idėjos keis visų mūsų ateitį

Kembridžo universiteto mokslų daktaras, panevėžietis Ignas Budvytis ne tik sėkmingai žengia mokslo keliu.

„Juozo Balčikonio gimnazija yra išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu“, – šypsosi Kembridžo universiteto mokslų daktaras, panevėžietis Ignas Budvytis.

Nelieka abejonių, kad ši mokykla padarė nemažą įtaką mokslų ir verslo keliu sėkmingai žengiančio 30-mečio karjerai. 2013-aisiais jis Kembridže baigė doktorantūros studijas kompiuterinės regos srityje. Šiandien I. Budvytis – Intelektinių mašinų laboratorijos, Kembridžo universiteto Inžinerijos departamento mokslininkas, savo komandos žinias ir sprendimus sėkmingai pritaikantis verslo pasaulyje.

Išskirtinėse mokyklose

„Kompiuterinės regos sričiai priklauso dauguma vizualinės medžiagos – paveikslėlių ar vaizdo klipų – apdorojimo technologijos, metodai ir algoritmai. Veidų atpažinimas, aplinkos atpažinimas autonominių automobilių valdymo tikslams ir objektų trimačių formų rekonstrukcija – tai trys kompiuterinės regos problemų pavyzdžiai“, – paaiškina I. Budvytis.

Įdomu tai, kad jo pasirinkimą ir kelią į prestižinį universitetą tam tikra prasme lėmė spontaniškumas ir atsitiktinumas.

ignas-3

Tiek mokydamasis, tiek dabar dirbdamas Anglijoje Ignas (pirmoje eilėje antras iš kairės) niekada neapleido lietuvių bendruomenės gyvenimo. Ne išimtis ir antrąja lietuvių religija vadinamas krepšinis.

Ignas dar vaikystėje susidomėjo kompiuteriais ir programavimu, o besimokydamas Juozo Balčikonio gimnazijoje nuolat tapdavo informatikos ir matematikos olimpiadų prizininku. Bene svariausias I. Budvyčio mokyklos laikų laimėjimas – 2004-aisiais Baltijos šalių informatikos olimpiados nugalėtojo titulas. Tais pačiais metais jaunuolis pasipuošė sidabro medaliu tarptautinėje informatikų olimpiadoje Graikijoje.

„Per olimpiadas susipažinau su gabiausiais Lietuvos bei pasaulio jaunaisiais matematikais bei informatikais. Su kai kuriais ir dabar dažnai bendrauju. Nemažai jų studijuoja Kembridžo ar kituose prestižiniuose pasaulio universitetuose“, – kalbėjo I. Budvytis.

Iš Panevėžio kilęs mokslininkas mokėsi Velžio vidurinėje mokykloje ir Juozo Balčikonio gimnazijoje, o paskutinius vidurinės mokyklos metus užbaigė Vilniaus licėjuje. Po metų studijų Vilniaus universitete išvyko studijuoti į Kembridžą.

„Visose mokyklose, kuriose teko mokytis, dirbo itin profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Jų galėtų pavydėti bet kuris Vakarų Europos moksleivis ar studentas, – tikino panevėžietis. – Dažnai kolegoms ir draugams pusiau juokais, pusiau rimtai aiškinu, jog mokyklų lygiu Lietuva turi vieną geriausių švietimo sistemų. Kaip vieną pavyzdžių galima pateikti mano klasę Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje: net trys moksleiviai, įskaitant ir mane, baigė bakalauro arba magistro studijas Kembridžo universitete.“

„Tiesa, mokyklos, kuriose mokiausi, išsiskiria kur kas geresne mokymo kokybe nei Lietuvos vidurkis, ir ne visi mokiniai Lietuvoje turi tokias sąlygas“, – pridūrė I. Budvytis.

Savo sprendimą vis dėlto studijuoti ne Lietuvoje, o Kembridže jis aiškina paprastai: norėjau įveikti iššūkius ir studijuoti viename geriausių pasaulio universitetų.

„Šiame universitete baigiau kompiuterinių mokslų bakalaurą. Sprendimas studijuoti Kembridže buvo gerai apgalvotas, tačiau spontaniškas – jį priėmiau, kai paskambino ten besirengiantis mokytis draugas“, – prisiminė I. Budvytis.

„Svarbiausi sėkmės ingredientai pirmiausia yra tėvai, tuomet mokytojai, aplinka bei kryptingas darbas.“

I. Budvytis

Pasaulį keisiančios technologijos

Verta pažymėti, kad šiemet pasauliniame universitetų reitinge Kembridžas atsidūrė ketvirtojoje pozicijoje ir yra pirmas Europoje.

„Manau, įstoti į šį universitetą nėra itin sunku, – sako šio universiteto mokslų daktaras I. Budvytis. – Tereikia kruopščiai ir kryptingai mokytis mokykloje bei būti aktyviam užklasinėje mokslo, sporto ar visuomeninėje veikloje.“

Šiuo metu Igno tyrimų tikslas – sukurti algoritmus, kurie gebėtų atpažinti autonominiams automobiliams objektus, pavyzdžiui, pėsčiuosius, mašinas, kelio ženklus, kelio posūkius. „Tam, kad automobilis galėtų nuvažiuoti į norimą vietą, jis turi atpažinti, kur yra važiuoti skirta kelio dalis ir kur yra galimos kliūtys“, – paaiškina I. Budvytis.

Dar prieš kelis dešimtmečius su aktoriaus Deivido Haselhofo herojumi seriale „Ratuotas riteris“ kalbantis ir sprendimus priimantis automobilis atrodė fantastika. Dabar, kai šešios JAV valstijos leido savo keliais važinėti savavaldžiams automobiliams, galime drąsiai pasakyti – fantastika virto realybe. Tačiau fantastika nuo realybės tuo ir skiriasi, kad dar kyla aibė klaustukų dėl tokių automobilių saugumo ir atsakomybės.

Savaeigiai automobiliai suteiks ne tik naujų galimybių, bet ir rizikų. O kad jų sumažėtų iki minimumo, dar gamintojai turės kaip reikiant paplušėti, kad tokie automobiliai galėtų labai tiksliai identifikuoti visas kelyje pasitaikančias kliūtis ir būtų apsaugoti nuo kibernetinių išpuolių.

6

Kembridžo universiteto lietuvių bendrija besibaigiant mokslo metams 2012-ųjų birželio viduryje.

Neįkainojama patirtis

Panevėžietis per doktorantūros studijas tapo Kembridžo universiteto technologijos ir verslo klubo (Cambridge University Technology and Enterprise Club – CUTEC) nariu. Ši studentų organizacija yra viena sėkmingiausių pasaulyje, ji savo veikla kuria dialogą tarp mokslo, verslo ir investicijų atstovų iš Kembridžo, Londono ir visos Jungtinės Karalystės. 2012-aisiais organizuojant svarbiausią renginį – kasmetę verslo ir technologijų konferenciją, I. Budvytis buvo išrinktas CUTEC finansų direktoriumi ir viceprezidentu, atsakingu už rėmėjų pritraukimą. Per metus jam pavyko surinkti didžiausią biudžetą CUTEC dešimties metų istorijoje.

Pati konferencija, organizatorių ir dalyvių atsiliepimu, taip pat buvo viena geriausių. Joje kalbėjo tokie žinomi pasaulyje žmonės, kaip kosmoso turizmo kompanijos „Virgin Galactic“ direktorius Džordžas Vaitsaidsas.

Sėkminga I. Budvyčio veikla CUTEC buvo įvertinta „Gyvenimo nario“ statusu. Jį iki šiol yra gavę tik apie penkiolika iš beveik pusės tūkstančio CUTEC narių.

Pasak lietuvio, didelę vertę turi ir įgyti kontaktai verslo, mokslo, investicijų srityse, o ypač – galimybė dirbti su tokia puikia komanda. Tad natūralu, patirtis, sukaupta CUTEC, buvo didelis postūmis ir pasitikėjimo šaltinis prieš nusprendžiant imtis aukštųjų technologijų verslo.

Žinias pritaiko versle

Panevėžietis yra ir vienas iš „Cambrigde Interactive Video Solutions“ (CIVS) kompanijos įkūrėjų. Anot I. Budvyčio, CIVS tikslas – tapti vaizdo duomenų analizės lyderiu pasaulyje.

„Idėja 2012-aisiais įkurti CIVS kilo iš asmeninio poreikio ir įžvalgų, atsiradusių atliekant tyrimus doktorantūroje, todėl ryžtis ją įgyvendinti buvo paprasta. Sprendimą palengvino ir tai, kad verslą pradėjau su žmonėmis, su kuriais dirbau pastaruosius ketverius metus“, – pasakoja Ignas.

Anot jo, tikėjimą sėkme skatino tyrimai, atlikti universiteto laboratorijoje.

„Kompiuterinė rega yra naudojama tikros aplinkos objektų atpažinimui tam, kad virtualūs objektai būtų pateikiami teisingame kontekste. Pavyzdžiui, žiūrint į kino filmo plakatą per telefono ar planšetės kamerą, jame pavaizduoti aktoriai gali atgyti ir tapti „tikro“ pasaulio dalimi“, – teigia I. Budvytis. Kaip pavyzdį jis pateikia „Zappar“ kompanijos siūlomas technologijas.

„Mūsų komandos stiprybė – tyrimai, todėl konkrečių projektų sprendimus plėtojame tik iki prototipų lygio, norėdami pademonstruoti savo technologijos pritaikomumą, siekdami licencijuoti ją suinteresuotoms šalims, sprendžiančioms konkrečias problemas“, – savo verslo modelį paaiškina I. Budvytis.

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Ignas (viduryje), dar Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivis, – 2004-ųjų Baltijos šalių informatikos olimpiados nugalėtojas.

Mes kuriame ir parduodame įvairius vaizdo analizės sprendimus tiek plačiajai publikai, tiek verslo ar mokslo organizacijoms, – savo veiklą apibūdina I. Budvytis. – Vienas iš produktų pavyzdžių yra „Aktyvusis video“ (angl. clickable video). Idėja paprasta: mūsų sukurta vaizdo objektų žymėjimo technologija leidžia vartotojams realiu laiku daugiau sužinoti apie juos dominantį objektą“, – pasakojo I. Budvytis. Pasak jo, ši funkcija leidžia kurti pridėtinę vertę vaizdo duomenims, pateikiant papildomą informaciją, susijusią su dominančiu objektu, pavyzdžiui, filmo aktoriaus biografija, arba perkeliant vartotoją tiesiai į e. komercijos puslapį, parduodantį būtent tokius objektus, kokie matomi vaizdo medžiagoje.

„Laikausi nuomonės, kad klaidų būna tik mokykliniuose testuose, kur yra teisingi ir neteisingi atsakymai. O gyvenime gauname pamokas, kurias išmoksti bandydamas siekti savo tikslų. Tokių pamokų tenka turėti į valias. Kritika iš šalies priverčia kai kurias pamokas išmokti greičiau ir yra itin vertinga“, – šypsojosi verslumu pasižymintis mokslininkas.

Buria lyderius už Lietuvos ribų

I. Budvytis dar studijų metais aktyviai dalyvavo talentingus tautiečius vienijančioje Kembridžo universiteto lietuvių bendrijoje (CULS) ir buvo vienas pagrindinių jos narių. Iki šiol jis neužmiršo bendrijos, domisi jos reikalais, bet retai dalyvauja tiesioginėje jos veikloje.

„CULS yra labiau skirta studentams. Tiesa, buvo minčių burti Baltijos šalių mokslininkus Didžiojoje Britanijoje, tačiau kol kas konkrečių žingsnių atlikta nedaug“, – pridūrė Ignas.

Šiuo metu jis priklauso „Globalios Lietuvos lyderių“ (Global Lithuanian Leaders) organizacijai. Tai tarptautinis socialinis tinklas, vienijantis įvairių sričių profesionalus ir karjeros aukštumų užsienyje bei Lietuvoje pasiekusius lietuvius. Pasak jo, kiekvienas iš mūsų, o ir kartu visa Lietuva gali kurti savo sėkmės istoriją. Tereikia krypties.

Turint itin ribotus resursus, pirmiausia mums reikėtų pasirinkti kryptį, kurioje norėtume tapti lyderiais. Pavyzdžiui, Estija jau kurį laiką stipriai investuoja į skaitmeninių technologijų kompetencijų didinimą tiek valstybės valdyme ir net pačiame jos apibrėžime – tarkime, elektroninės valstybės projektas e- Estonia, tiek saugume – kibernetinio saugumo specializacija, – tiek startuolių kūrime – pavyzdžiui, fizinių įrenginių startuolių „spartintuvas“ BuildIt.“

I. Budvyčio nuomone, Lietuvos universitetuose studentams – ypač bakalauro – trūksta motyvacijos mokytis ir aktyvumo, o doktorantūros studijoms – investicijų ir tyrimų kokybės. Tačiau esant tinkamam požiūriui, investavus laiko ir pastangų, Lietuvai užtektų potencialo turėti geros kokybės universitetų.

Pats Ignas savo karjeros pasiekimų nesureikšmina, tiesiog nuoširdus darbas, pastangos ir aplinkybės jį atvedė ten, kur šiuo metu jis yra.

„Aš šiuo metu tik pradedu profesionalo kelią, tad iki aukštumų man dar labai toli“, – kukliai šypteli I. Budvytis.

„Svarbiausi sėkmės ingredientai pirmiausia yra tėvai, tuomet mokytojai, aplinka bei kryptingas darbas“, – kalbėdamas apie savo sėkmės formulę pridūrė Kembridžo universiteto mokslų daktaras.

Jis – dažnas svečias Lietuvoje, į gimtąją šalį panevėžietis grįžta kas du tris mėnesius.

„Ryšys su Lietuva labai stiprus. Dažnai bendrauju su vietiniais startuoliais ir skaitmeninių technologijų verslų atstovais. Tiesa, į Panevėžį užsukti paskutinį kartą teko tik prieš dvejus ar trejus metus, aplankiau savo Juozo Balčikonio gimnaziją. Buvo itin smagu pabendrauti su mokytojais ir jaunaisiais gimnazistais. Ši mokykla yra išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu“, – pridūrė Kembridžo universiteto mokslų daktaras.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų