Nešvarumai ant telefono atskleidžia gyvenimo būdą

Nešvarumai ant telefono atskleidžia gyvenimo būdą

Odos ląstelės, kosmetikos likučiai ir nešvarumai, likę ant jūsų telefono, gali daug papasakoti apie jūsų gyvenimo būdą ir vieną dieną gali tapti vienu iš „pirštų atspaudų“, kurie tiriami atliekant baudžiamuosius tyrimus, sako mokslininkai.

telefonas-65794952

“Delfi” nuotr.

 

Tyrime dalyvavo 39 savanoriai, mokslininkams leidę paimti tepinėlius nuo savo išmaniųjų telefonų ir dešiniųjų rankų – keliose vietose.

Ištyrę tepinėlius, mokslininkai gavo daugybę cheminės informacijos.

Be kita ko, buvo rasta priešuždegiminių ir priešgrybelinių odos tepalų, priemonių nuo plaukų slinkimo, antidepresantų ir akių lašų pėdsakų, rašoma žurnale „The Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtoje tyrimo ataskaitoje.

Mokslininkai taip pat rado citrusinių vaisių, kofeino, žolelių ir prieskonių molekulių.

Apsauginių kremų nuo saulės ir purškalų nuo uodų ingredientų buvo aptikta praėjus ne vienam mėnesiui po to, kai telefonų savininkai paskutinį kartą naudojo šias priemones.

„Analizuodami molekules, kurias jie paliko ant savo telefonų, galėjome pasakyti, kad asmuo greičiausiai yra moteris, kuri naudoja prabangią kosmetiką, dažo savo plaukus, geria kavą, mieliau renkasi alų, o ne vyną, mėgsta aštrų maistą, yra gydoma nuo depresijos, naudoja apsauginį kremą nuo saulės ir purškalą nuo vabzdžių, taigi greičiausiai daug laiko praleidžia lauke, ir taip toliau“, – pareiškė viena iš tyrimo autorių Amina Buslimani iš Kalifornijos universiteto.

„Tokia informacija galėtų padėti susiaurinti daikto savininko paiešką“, – aiškina ji.

Šie duomenys taip pat galėtų būti naudojami, pavyzdžiui, kuriant psichologinius portretus, atliekant patikrinimus oro uostuose, stebint, ar laikomasi vaistų vartojimo tvarkaraščio, ir atliekant aplinkos poveikio tyrimus.

„Galima įsivaizduoti scenarijų, kai nusikaltimo vietos tyrėjas randa asmeninį daiktą, pavyzdžiui, telefoną, rašiklį arba raktą, be pirštų atspaudų arba DNR, arba tų pirštų atspaudų ar DNR nėra duomenų bazėje“, – sako kitas tyrimo autorius Piteris Doreštainas iš San Diego medicinos mokyklos.

„Jie neturėtų galimybės nustatyti, kam tas daiktas priklauso. Taigi mes pagalvojome, o kodėl nepasinaudojus paliktais odai skirtų cheminių priemonių likučiais, kurie gali mums pasakyti, koks yra to asmens gyvenimo būdas?“

Mokslininkai sako, kad, norint pakankamai ištobulinti šį metodą, kad jį būtų galima plačiai naudoti, reikės dar daug padirbėti.

Anot jų, kol kas galima nustatyti tik bendrą, o ne visiškai tikslų, asmens gyvenimo būdo pobūdį.

 

bnss

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų