Nepabijojo išgirsti širdies

Nepabijojo išgirsti širdies

Jogos mokytojas Vyrenijus Andrijauskas tvirtina, kad žmonės dažnai nesiryžta pokyčiams, todėl pasiduoda sielą nuodijančiam stresui ir kenčia. Todėl jis, remdamasis savo patirtimi, padeda nuraminti protą, kad girdėtųsi širdies balsas.

_4596147_orig

V. Andrijauskas teigia, kad joga jam padėjo išsilaisvinti. Dabar jis pats žmones moko pamatyti, pajusti bei ištirti gyvenimą.

Perskaitę Vyrenijaus Andrijausko gyvenimo istoriją, vieni stebėsis šio žmogaus drąsa ir neišsenkančiu optimizmu, kiti, sužinoję apie neįtikėtinus jo gyvenimo posūkius, gūžčios pečiais ir manys, jog šis pasakojimas išgalvotas. Tačiau nė vienas nepaneigs, kad jogos mokytojo žodis gali prakalbinti ne vieną širdį.

39 metų Vyrenijus savęs išskirtiniu nelaiko. Jis paprastas, linksmas, pozityvus ir išmintingas žmogus, toks ir turi būti jogos mokytojas. Vyras vieną dieną tiesiog pajuto, kad atėjo laikas keisti gyvenimą, nes jis nebeteikė nei džiaugsmo, nei malonumo.

„Pagal visuomenės normas, 23 metų jau buvau padaręs viską, kas priklauso – nusipirkau butą, dirbau vadybininku, vedžiau… O ką veikti toliau? Pradėjau galvoti: kokia kvailystė daryti tą patį, per tą patį ir apsimesti, kad viskas gerai. Buvau nepatenkintas, savęs klausiau: negi mano gyvenime negali būti nieko daugiau?“ – apie praeityje kankinusias mintis pasakojo V. Andrijauskas.

Atsakymų į egzistencinius klausimus – kokia gyvenimo prasmė ir tikslas – Vyrenijus pirmiausia ieškojo įvairiose knygose, gilinosi į Rytų filosofiją. Jis nuo vaikystės pasižymėjo išskirtiniu smalsumu. Tai nuvedė į bažnyčią, čia trejus metus patarnavo mišioms, skaitė skaitinius, o Bibliją galėjo cituoti mintinai.

Kai teorijos jautėsi prikaupęs užtektinai, Vyrenijus pradėjo lankyti „Gyvenimo meno“ kursus – mokėsi jogos technikos.

„Kursuose išmoktus pratimus turėjau daryti namuose. Pastebėjau, kad kuo daugiau darai, tuo gyvenimas tampa lengvesnis. Joga padėjo skaudžiai nebereaguoti į aplinką, neįsileisti streso ir įtampos, kurios tuomečiame mano darbe buvo apstu“, – apie prisilietimą prie jogos pasakojo vyras.

Barmenu ir vadybininku tabako kompanijoje dirbęs vyras po devynerių metų praktikos vieną dieną nusprendė jogos pradėti mokyti kitus. Kaip teigia pašnekovas, jis visada turėjo darbą, kurio visi galėjo pavydėti, pinigų niekada netrūko, o dabar miega ant čiužinio ir net televizoriaus neįsigyja.

„Gaudavau gerą atlyginimą, taigi galėjau daug ką nusipirkti. Galėčiau ir dabar nemažai sau leisti, bet man to tiesiog nebereikia. Geriau pinigus skirti kelionėms“, – kalbėjo jogas.

Vyrenijus Andrijauskas 05

Jogos mokytojas nebijo su kitais pasidalinti, kokius išbandymus yra patyręs savo kailiu.

Prieš penkerius metus sprendimą atidaryti jogos centrą V. Andrijauskui padiktavo netikėta situacija – jis buvo atleistas iš darbo, gavo dvejų metų atlyginimą ir nė nedvejodamas pinigus paskyrė naujai veiklai plėtoti. Vyro teigimu, žiūrint iš šalies, toks žingsnis gali atrodyti impulsyvus, tačiau jogas visa tai priima kaip natūraliai į galvą atėjusią mintį.

„Tik išgirdau, kad mane atleidžia, ir iš karto nusprendžiau: atidarysiu jogos centrą. Supratau, kad komercijos srities darbuotojai yra labai įsitempę, todėl nusprendžiau jiems padėti, o tuo pačiu – ir sau“, – šypsojosi Vyrenijus.

Atsiveria žmonėms

V. Andrijauskas yra veiklus, vietoje nenustygstantis žmogus. Jis ne tik moko jogos, bet ir atskleidžia vis dar egzotiškai skambančių gongų terapijos paslaptis.

Vyras juokiasi, kad suvokimas apie gongų galią taip pat atėjo netikėtai. Moteris, kuri tame pačiame centre dubenėliais darydavo masažus, savo darbo reikmenis palikdavo patalpoje. Atėjusieji į jogos užsiėmimus matydavo neįprastus daiktus ir susidomėję klausdavo, kam jie reikalingi.

„Kartą tiesiog paėmiau dubenėlius ir pradėjau jais skambinti, nors nežinojau, kaip tai reikia daryti. Žmonėms tie garsai labai patiko, todėl pradėjau visus kviesti pasiklausyti dubenėlių garsų. Vėliau išbandžiau ir gongus“, – apie netikėtus atradimus kalbėjo Vyrenijus.

V. Andrijausko garsų terapija sulaukė didelio susidomėjimo, nors Lietuvoje gongų ir dubenėlių terapija tuo metu jau buvo ne naujiena. Meditacija, kai klausomasi gongų, vadinama „Maudynės gonge“.

Kai jogas savo akimis pamatė, kaip magiškai žmones veikia gongų ir dubenėlių garsai, nutarė plėtoti šią veiklą. Dabar jis turi šešis gongus ir jais groja įmonėse, naudoja juos per vestuvių ceremonijas.

Vyrenijus teigia, kad gongų garsai sukelia harmoningus virpesius, šie pradeda virpinti kūną ir smegenis, tada prasideda ypatingas procesas. Anot jogo, tokia terapija kai kuriems iš pradžių gali būti nemaloni, tačiau niekas negali paneigti, kad žmogus po jos pasikeičia. Smegenys pereina į ramesnę būseną, o kūnas atsipalaiduoja.

Penkiolika metų trukusią santuoką neseniai nutraukęs vyras prisipažįsta, kad jį ypač domina porų santykiai.

„Išsiskyręs ieškojau atsakymo, ką daryti, kad santykiai būtų sėkmingi. Aš norėjau tobulo bendravimo. O tokio, pasirodo, nebūna. Tobulybės siekimas gali sugriauti pačius santykius“, – priėjo prie išvados jogas.

Vyrenijus atskleidė, kad buvusi žmona jo gyvenimo būdo nelabai suprato. Šalia nebeliko ir tų, kurie jo veiklą vertino skeptiškai.

„Su buvusia žmona gyvenome tarsi skirtingose pusėse, nors vienas kitą ir priėmėm tokius, kokie esame, tačiau ilgainiui nebeturėjome apie ką kalbėtis. O žmonėms, kurie sakydavo, kad užsiimu nesąmonėmis, atsakydavau: aš gyvenu savo gyvenimą, tu – savo. Juk žmonės keičiasi, tad su kai kuriais negali būti visąlaik. Tai normalu, nors gali būti ir skausminga“, – tvirtai dėstė vyras.

V. Andrijauskas žmones ragina susimąstyti ir apie stresą, nuo kurio dauguma šiuolaikiniame pasaulyje nebesugeba pabėgti, todėl vis labiau save nuodija. Visi jogo pamąstymai ir patarimai yra pagrįsti praktika. Jis kalba apie tai, ką yra patyręs savo kailiu, nes, pasak Vyrenijaus, kitaip žmonės juo netikėtų.

„Rimtus dalykus pateikiu nerimtai, tik tada žmogus prisimena, ką kalbu. Jei nepateiki pavyzdžio, tik teoriją, kas gali patikėti“, – psichologines gudrybes atskleidė vyras.

Įvairialypė gyvenimo patirtis jogui padeda priartėti prie žmogaus, su juo bendrauti, ne vienas jogo pamokymų ar patarimų klausantysis žavisi jo iškalba.

Kalbėti žmonėms Vyrenijui nėra naujiena, auditorijos baimės jis nejaučia. Daug šnekėti jam tekdavo dirbant didelėje kompanijoje, dabar gilinasi tik į egzistencinius klausimus, o anksčiau tekdavo pasakoti tik apie vyną ar kavą.

Svarbu keistis

Jogos mokytojas sutinka, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje praktikuoti jogą tampa madinga, nors ne visi pasirengę ką nors keisti. Kai kurie, kartą atėję į jogos užsiėmimus, taip ir nebegrįžta, kiti apsilanko po kelerių metų, kai susiduria su gyvenimą griaunančiais sunkumais.

Vyras pabrėžia, kad žmogus niekada nežino, kaip jis mąstys po dešimties metų. Patyrusieji skaudžių išgyvenimų dažniausiai pradeda tikėti viskuo.

„Madinga tegu būna joga, o ne rūkymas. Galbūt ji bus pirmasis laiptelis savęs pažinimo link. Jogos užduotis – parodyti, koks iš tiesų yra žmogus, tarsi išskleisti jį kaip lotoso žiedą“, – paaiškino Vyrenijus.

Visi jogos mokytojai užsiėmimus veda skirtingai, kai kurie Vyrenijaus užsiėmimus vertina kaip per daug paprastus, nes mano, kad joga turi būti kas nors sudėtingo. Tokį įsivaizdavimą, pasak jo, skiepija vakariečiai.

„Kai kurie žmonės ateina jau turėdami tam tikrą įsivaizdavimą, o aš jo neatitinku. Tada jie sako: tai, ką tu darai, yra nesąmonė, nes ne taip turi būti. Turi būti sudėtingiau. Tada pasiūlau išbandyti kitus jogos centrus, jų yra begalė. Tada jie eina kitur ir kankinasi, juk žmonės linkę save kankinti“, – pabrėžė jogas.

V. Andrijausko užsiėmimai visada būna panašūs, nesvarbu, ar žmogus apsilankys pirmą, ar ketvirtą kartą. Pradedama nuo kvėpavimo technikos, vėliau išbandomos įvairios padėtys, paskui atsipalaiduojama, o užsiėmimai baigiami meditacija.

Pasak Vyrenijaus, svarbiausia, kad joga nuramina protą, nes tik tada gali atsiverti širdis. Tik pasiekęs tokią būseną žmogus randa atsakymą, kaip jam gyventi, nes tai pajunta intuityviai.

Jogos mokytojas tvirtina esantis laimingas, žino, koks yra gyvenimo tikslas, to nevengia atskleisti ir kitiems.

„Svarbiausia – žmogui jaustis mylimam. Puikiai žinau, kad neišgelbėsiu pasaulio, tiesiog darau tai, kas man tinka ir patinka“, – drąsiai tvirtina jogas.

Vyrenijaus teigimu, praktikuojantieji dvasinį gyvenimą keičiasi, išsivaduoja iš tam tikrų visuomenės primestų normų, tampa laimingesni. Žmonės bijo keistis, daug abejoja, jie linkę prisirišti prie patogaus gyvenimo, todėl nuolat patiria stresą.

„Jeigu norite ką nors keisti, darykite viską iki galo ir atsipalaiduokite.

Padarei, neišėjo? Koks skirtumas! Gal jums liko gyventi dešimt metų, viskas juk taip laikina“, – savo apmąstymais dalijosi V. Andrijauskas.

Audinga SATKŪNAITĖ

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų