Naujieji lietuvio piniginėje

Naujieji lietuvio piniginėje

Nuo metų pradžios įsigalioja nemažai svarbių pokyčių, turėsiančių įtakos kone kiekvieno tautiečio piniginei.

Neseniai Seimas ir prezidentė pritarė sumanymui gegužės 11-ąją lietuviams turėti dar vieną atmintiną dieną. Atskira data oficialiai bus minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Ir, ko gero, ne veltui: tvirtus kiekvieno lietuvio pečius slegia kelios dešimtys įvairių mokesčių, o jų skaičius ir tarifai nuolat keičiasi.

Vis atsinaujina diskusijos apie būtiną visuotinį nekilnojamojo turto bei automobilių mokestį. Nauja sveiką gyvenseną propaguojanti valdžia prabilo dar ir apie mokestinį apynasrį saldumynams bei riebiam maistui. Tačiau kai kurie pokyčiai šioje srityje pasitiks jau nuo pat 2018 metų pradžios. Priimti rimti pakeitimai dėl Nekilnojamojo turto, Pelno, Gyventojų pajamų ir Pridėtinės vertės ir kitų mokesčių įstatymų. Apie juos skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Pajamų duoklė valstybei

Dar gruodį Seimas iš naujo peržvelgė gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir pritarė, kad nuo šių metų didėtų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

Kaip aiškino VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė, dirbantiesiems jis šoktelėjo nuo buvusių 310 eurų iki 380 eurų. Tuo metu, atitinkamai 30–55 proc. ir 0–25 proc. darbingumą turintiems dirbantiems žmonėms šis dydis pasiekė 390 eurų ir 450 eurų.

Iki 1 160 eurų „ant popieriaus“ atlyginimą gaunantiems žmonėms NPD pokyčiai šiek tiek kilstels algą arba ji liks tokia pati. Daugiau gaus ir minėtą ribą perlipę darbuotojai.

Įvedus vadinamuosius vaiko pinigus, panaikinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD), siekiantis 200 eurų už kiekvieną vaiką.

GPM įstatymo pakeitimu nustatyta, kad individualiosios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies. Tokiu būdu daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantiesiems apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o gaunantiesiems daugiau nei 35 tūkst. eurų – 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

„Šiuo metu bendradarbiaujant kartu su „Sodra“ yra rengiama skaičiuoklė, kuria gyventojai, vykdantys individualiąją veiklą, galės preliminariai apsiskaičiuoti mokėtinus privalomojo sveikatos draudimo (PSD), valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei GPM mokesčius“, – žadėjo A. Gaudutytė.

Specialistė taip pat priminė, kad gyventojas, įregistravęs individualiąją veiklą pagal pažymą, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1-osios VMI turi pateikti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti suskaičiuotus mokesčius.

Pelno mokesčiai

Nuo 2018 metų valdžia patvirtino visą pluoštą pelno mokesčių lengvatų investicijoms į atsinaujinimą, tyrimus, rizikos kapitalą. O visos pradedančiosios smulkiosios įmonės vieniems metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.

Šį mokestį iki paskutinio cento galės susimažinti investuojantis verslas. Iki šiol tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis galėjo susimažinti perpus – iki 50 proc.

Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, jis sumažėjo trigubai.

„Panaikinta 0 proc. pelno mokesčio lengvata socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims. Apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant standartinius pelno mokesčio tarifus“, – pridūrė VMI atstovė A. Gaudutytė.

Pridėtinės vertės mokesčiai

Daugiau lengvatų patvirtinta ir naujai persvarstytame Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatyme. Kaip iki šiol, bus toliau taikomi du lengvatiniai PVM tarifai – 9 ir 5 proc.

Bazinis PVM tarifas išlieka 21 proc.

Neribotam laikui pratęstas 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymas centralizuotai tiekiamam šildymui.

Terminuotai – iki 2022-ųjų gruodžio 31 dienos – pratęsiamas 9 proc. PVM tarifo taikymas turistinėms apgyvendinimo paslaugoms.

Išlaikytos ir visos kitos PVM lengvatos: keleivių vežimui, spaudai, receptiniams kompensuojamiesiems vaistams. Be to, įvedamas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas ir visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Nekilnojamojo turto mokestis

Įvedamas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio progresyvumas. Nuo sausio 1-osios įsigalioja pagrindiniai šio mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyti progresiniai nekilnojamojo turto mokesčio tarifai nekomercinės paskirties fizinių asmenų valdomam nekilnojamajam turtui.

0,5 proc. tarifas bus taikomas 220–300 tūkst. eurų vertės NT, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc.– daugiau nei 0,5 mln. eurų vertės turtui.

Tam tikros išimtys taikomos auginantiesiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba neįgalius vaikus iki 18 metų ar vyresnius, kuriems reikia specialios nuolatinės slaugos.

Panaikinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, kuri buvo taikoma nekilnojamajam turtui, fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat ir nekilnojamajam turtui, fizinio ir juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti.

Akcizai

Šiuo atžvilgiu Naujųjų metų dovanos nebus labai malonios.

Nuo metų pradžios gazoliams taikomas akcizas didėja nuo 330,17 iki 347 eurų už vieną tūkstantį litrų. Tuo metu žemės ūkio veiklai naudojamo vadinamojo žymėto gazolio akcizas padidinamas 2,7 karto iki 56 eurų už tūkstantį litrų. Skaičiuojama, kad tai dyzeliną pabrangins apie 2 centais už litrą, o ūkininkams skirtą dyzeliną – 4 centais už litrą.

Taip pat numatoma, kad nuo pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotasis akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis, kaip 96 eurų už tūkstantį cigarečių. Prognozuojama, kad dėl šio akcizo pakėlimo cigarečių pakelis pabrangs apie 10 centų.

Alkoholio akcizų šiemet keisti atsisakyta. Su šia negerove valdžia kovoja kitais apribojimais.

„Visos gamtinės dujos, naudojamos kaip transporto priemonių variklių degalai, yra atleidžiamos nuo akcizų. Visi receptiniai vaistai – nepriklausomai nuo to, ar kompensuojamieji, ar ne, – apmokestinami 5 procentų PVM tarifu“, – komentavo A. Gaudutytė.

Verslo liudijimų turėtojams

Nuo 2018-ųjų panaikinama minimalaus fiksuoto pajamų mokesčio dydžio nustatymo riba, kurią iki pakeitimo turėjo taikyti savivaldybių tarybos, taip pat panaikintas galimų nustatyti lengvatų sąrašas.

Nuo sausio 1 dienos visos fiksuoto pajamų mokesčio dydžio bei galimų lengvatų nustatymo teisės suteikiamos savivaldybių taryboms. Fiksuoto pajamų mokesčio dydžius be jokių apribojimų, bet kokiai veiklos vykdymo teritorijai (įskaitant ir pasirenkamai vykdyti veiklai neribojant veiklos teritorijos) nustato savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto pajamų mokesčio dydžio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.

Visos savivaldybių tarybos šiems metams fiksuotus pajamų mokesčius jau yra nustačiusios pagal iki pakeitimo galiojusias GPMĮ nuostatas, o nuo gruodžio 20 dienos jau pradėti išdavinėti verslo liudijimai veiklai vykdyti 2018 metais.

Veiklos vykdymo sritys nesikeičia. Per kalendorinius metus iš veiklos su verslo liudijimu galima gauti ne daugiau kaip 45 tūkst. eurų, viršijus šią sumą, viršijančioji suma apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Gyvenamųjų patalpų nuomos atveju, taip pat kaip ir iki pakeitimo, nuomos pajamų per kalendorinius metus galima gauti ne daugiau kaip 45 tūkst. eurų.

„Sodros“ dovanos

Naujus metus „Sodros“ klientai pasitiks su didėsiančiomis pajamomis, įvairiomis išmokomis, pensijomis ir jau minėtais vaiko pinigais. Jie bus mokami visiems Lietuvos vaikams, šeimoms bus patogiau slaugyti sergančius vaikus.

Nuo sausio 1-osios minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirbs daugiau. Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 380 eurų didėja iki 400 eurų (20 eurų, arba 5,3 proc.). Minimalus valandinis atlygis didėja iki 2,45 euro (0,13 euro, arba 5,5 proc.).

Slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką nuo 2018 metų gali ir teisę į šią išmoką turi seneliai. Kad gautų išmoką, jie turi mokėti ligos socialinio draudimo įmokas, kitaip tariant – būti dirbantys ir draudžiami ligos socialiniu draudimu bei turėti reikalingą ligos draudimo stažą. Vienu metu išmoką sergančiam vaikui slaugyti gali gauti vienas iš jį slaugančių ir teisę į išmoką turinčių šeimos narių. Taip pat ilgėja sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis.

Nuo 2018-ųjų minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos. Bazinę socialinę išmoką tvirtina Vyriausybė ir jos dydis šiuo metu – 38 eurai. Vadinasi, minimali mėnesinė motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 228 eurai (gruodį minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka buvo 166 eurai).

Nuo sausio 1 dienos 7 proc. didėja visos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl gavėjus pasieks vasarį.

Nauja ir tai, kad nuo sausio 1-osios teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgis daugiavaikiai tėčiai.

Dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio ir minimaliųjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų, taikomų biudžetinių įstaigų darbuotojams, pakeitimų mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai turėtų didėti apie 20 eurų.

Žmonėms, planuojantiems 2018 metais įsigyti verslo liudijimą, bei individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šiol jie turės susimokėti VSD įmokas net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių minimalią mėnesinę algą (MMA).

Pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienus metus nuo veiklos pradžios bus galima nemokėti VSD įmokų. Tokia teisė suteikiama automatiškai.

Kartu su MMA augs ir su ja susietos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.

Pigs elektra, vanduo

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė sprendimą pakeisti elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams – nuo sausio 1-osios tarifai vidutiniškai mažėja 1,2 proc.

Reikia tikėtis, kad panevėžiečiams mažės ir šilumos kaina. Per pastaruosius penkerius metus ji gyventojams sumažėjo beveik 24 proc. Tačiau šis tarifas, pasak bendrovės „Panevėžio energija“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės, perskaičiuojamas kas mėnesį ir jis priklauso nuo kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos. Šiuo metu biokuro paklausa rinkoje didėja ir biokuras brangsta.

Nuo sausio 1-osios Panevėžio miesto ir rajono gyventojams mažėja šalto vandens ir nuotekų kainos.

Keisis iš esmės

Kad pajėgtume susimokėti viską, kas priklauso, „Panevėžio balsas“ pasidomėjo, ką naujo žada Darbo birža. Ši tarnyba žada pasikeisti net ir savo pavadinimą.

„Kelerius metus brandinti Darbo biržos pokyčiai – jau ant įsigalėjimo slenksčio. Jei Seimas pritars pertvarkai dar šiemet, sausį prasidės darbai, o nuo spalio Lietuvoje veiks ne Darbo birža, o Užimtumo tarnyba“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė.

Nuo spalio, anot jos, vietoj 11 atskirų juridinių asmenų veiks viena tarnyba su perpus mažesniu vadovaujančių asmenų bei iki 13 proc. sumažintu administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiumi.

Pokyčių numatoma ir daugiau – ypač nedarbo prevencijos srityje. Pavyzdžiui, suteikti persikvalifikavimo paslaugas dar dirbantiems, tačiau norintiems įgyti naują kvalifikaciją ar pakeisti kryptį žmonėms.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų