Mokyklas gelbėtų jaunimas

Mokyklas gelbėtų jaunimas

Senstant dabartiniams pedagogams, o jaunimui nerodant didelio noro rinktis mokytojo kelią, nuogąstaujama, kad jau netrukus bus sudėtinga rasti fizikos, chemijos, matematikos mokytojų.

Specialistai prognozuoja, jog po kelerių metų mokyklos gali patirti didelių sunkumų dėl to, kad gali nebelikti tam tikrų dalykų mokytojų, o naujų – neatsiranda.

Be to, dėl mažo krūvio ir nemažų išlaidų ne vienas mokytojas nesiryžta kaip darbo vietos rinktis nors ir tame pačiame rajone, bet toliau nuo jo namų esančios mokyklos.

Pakraščiuose dirbti nenori

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus sako, kad šiuo metu rajono mokyklose netrūksta dalykų mokytojų, tačiau prireikus prieš rugsėjo 1-ąją, visada būna nelengva surasti, pavyzdžiui, fizikų. Labai sunkiai rastas Linkaučiuose norintis dirbti geografijos mokytojas. Tiesa, pernai buvo uždaryta mokykla Geležiuose, tad dalis jos mokytojų išėjo dirbti į kitas mokyklas ir galbūt kiek sumažino poreikį.

Švietimo specialistai neslepia, kad itin nelengva būna rasti mokytojų pagrindinėms mokykloms, nutolusioms nuo miesto. Pavyzdžiui, Vadoklių, Žibartonių. Kelias iki ten netrumpas, o krūviai – nedideli, tad normaliau užsidirbti norintys pedagogai priversti blaškytis tarp 3–4 mokyklų.

Pasak K. Rimkaus, krūviai išties per maži ir pedagogai neuždirba tiek, kad galėtų padengti važinėjimo į tolimesnes vietas išlaidas. Esą kaip tik neseniai susitikime su mokyklų vadovais iškilo Raguvos pavyzdys. Keli tenykštės gimnazijos mokytojai atvirai sako, jog atsiradus galimybei dirbti mieste ja pasinaudotų, nes per mėnesį pravažinėja maždaug 8 savaitės pamokų pajamas.

„Jei turi 25 kontaktines valandas, važinėdamas į rajono pakraščius turi skirti 8 valandų uždarbį kelionei pirmyn ir atgal padengti“, – sako K. Rimkus.

Tad buvo svarstoma galimybė biudžeto lėšomis kompensuoti dalį mokytojų – bent jau važinėjančiųjų į tolimesnes mokyklas – išlaidų transportui. Bet tai kol kas labiau teorinės diskusijos, realių sprendimų dar nėra.

Vedėjo manymu, jei mokytojų atlyginimas siektų bent tūkstantį eurų, tokių problemų nebūtų. Kaip pavydį K. Rimkus pateikia Suomiją: kadangi ten pedagogų atlyginimai nemaži, į mokytojo vietą net būna konkursai – ir nemaži.

Kęstutis Rimkus mano, kad jei rajono mokytojų atlyginimas siektų bent tūkstantį eurų, jie būtų neprieš padirbėti ir nuošalesnėse mokyklose, kur dabar neretai sunku privilioti vieno ar kito dalyko specialistus. V. Bulaičio nuotraukos

Vilioja vieni iš kitų

Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas Romualdas Grilauskas džiaugiasi, kad jo vadovaujamoje mokykloje problemų dėl pedagogų trūkumo nėra. Tačiau matydamas viso miesto pedagogų poreikį, sakė pastebėjęs, jog prieš rugsėjį daugiau ieškoma matematikos mokytojų. O kad ateityje gamtos mokslų mokytojų mieste trūks, pasak R. Grilausko, nereikia nė abejoti: šios specialybės naujoji karta nebesirenka, o dabartiniai pedagogai nejaunėja. Direktoriaus žiniomis, universitetas jau kurį laiką net nebesurenka studentų grupės.

„Aš manau, kad specialybė sunki, mokytojo darbas atsakingas, alga – maža, ir nebenori studijuoti“, – galimas priežastis vardijo R. Grilauskas, pridūręs, jog jau kuris laikas stebi daug pasakančią tendenciją: kuriai nors miesto mokyklai paskelbus, jog ieško vieno ar kito specialisto, į ją paprastai nueina dirbti specialistas iš kitos mokyklos. Kitaip tariant, vienos mokyklos vilioja kitų mokyklų mokytojus, ypač jei siūlomas didesnis krūvis. Pasak direktoriaus, norint persivilioti dalyko specialistą nuolatiniam darbui, kartais pakanka pasiūlyti bent 20 pamokų per savaitę, nes dažnas pedagogas dirba mažesniu krūviu.

„Matematikos mokytojai dirba per dvi, o kai kurie – gal ir per tris mokyklas. Fizikai dirba tikrai per tris mokyklas, nes fizikų krūvis labai nedidelis – moko nuo 7 klasės. Matematikos – nesvarbu, kad ir savaitinių pamokų yra nemažai, – anksčiau buvo daugiau klasių ir mokytojų specialistų buvo priimta daugiau. Jei mokytojas sutinka dirbti nedideliu krūviu, ir kitiems krūvis mažėja“, – konstatuoja R. Grilauskas.

Kol kas pavojaus netrimituoja

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Gabrėnienės duomenimis, šiais mokslo metais netrūksta nė vieno mokytojo – mokyklų vadovai sukomplektavo pedagogų kolektyvą. Tačiau kaip ir visoje Lietuvoje, tiksliųjų, gamtos mokslų pedagogų nėra daug.

Kita vertus, pasak jos, mokinių, taigi atitinkamai ir klasių skaičius irgi mažėja, tad pedagogų krūviai negali likti tokie patys. Net vieniems jų išėjus į pensiją darbo valandas pasidalija kiti mokytojai, dirbantys mažesniu krūviu.

A. Gabrėnienė sako, jog dėl menkų krūvių ne tik fizikai ir matematikai plėšosi per kelias darbovietes – taip pat tenka dirbti ir vokiečių, prancūzų kalbų, chemijos, biologijos mokytojams.

Ji teigė šiemet negalinti pasakyti, kad prieš rugsėjį jaustas ypatingas kurio nors dalyko mokytojų stygius, – ieškota labai įvairių. Be to, toks judėjimas yra natūralus: vieni mokytojai išeina į pensiją, kiti ateina.

„Mūsų miestas negalėtų labai trimituoti, kad katastrofa ir labai, labai didžiulis pavojus, kaip kad, tarkime, dabar yra dėl psichologų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų“, – tikina A. Gabrėnienė.

Šiuo metu yra kone trys dešimtys įvairių dalykų pedagogų, kurie prireikus sutiktų pavaduoti kolegas. Tai dirbantys mažu krūviu arba jau išėję į pensiją mokytojai.

Vis dėlto, pripažįsta A. Gabrėnienė, esama situacija – „tiksintis reikalas“.

„Mokytojų amžiaus vidurkis mieste yra 52 metai, pedagoginė bendruomenė sensta, ir, be abejo, laukiame jaunų naujų mokytojų“, – sako specialistė, spėjanti, jog ateityje gali kilti didelių problemų komplektuojant mokyklų kolektyvus. Priežastys, žinoma, tos pačios: jaunų mokytojų sulaukiama mažai, o darbo krūviai mažėja. Be to, ne visada jauniems pedagogams ir darbo mokyklose atsiranda, nes vietos būna užpildytos.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Gabrėnienės teigimu, miesto pedagoginė bendruomenė išties sensta – mokytojų amžiaus vidurkis Panevėžyje siekia 52 metus.

Pedagogo diplomas – iš savo kišenės

Lietuvos edukologijos universitete norinčiųjų mokytis fizikos, chemijos grupės nebesurenkamos apie trejus metus, o matematikos šiemet nesurinkta pirmą kartą.

Tiesa, besimokančiųjų matematikos vyresniuose kursuose yra. Kita vertus, tai nereiškia, kad, baigę studijas, visi nueis dirbti į mokyklas. Dalis absolventų išvažiuoja, toliau studijuoja ir pasirenka kitokią studijų programą. Arba galiausiai pradeda dirbti privačiame versle.

Universiteto atstovų teigimu, 2017 metais dalykų mokytojų rengimui lygiagrečiuoju būdu (nuo pat pradžių turi ir pedagogines disciplinas, kitaip tariant, tapti mokytojais ruošiami nuo pirmo kurso) visai neskirtas valstybės finansavimas. Pasak jų, tai reiškia, kad apie 70 procentų LEU programų negavo valstybės finansavimo. Valstybės finansuojamos vietos nebuvo skirtos norintiems tapti fizikos, chemijos, matematikos, lietuvių kalbos, anglų, vokiečių kalbų, geografijos, istorijos dalykų mokytojais.

Studijuoti, tiesa, galima, tačiau už savus pinigus. Be to, studijų grupėje turi būti mažiausia 12 žmonių, o tiek nesusirenka. Kol šios studijų programos gaudavo vadinamuosius krepšelius, atsirasdavo ir norinčiųjų studijuoti.

Kita vertus, ir patys mokslai yra ne visiems patrauklūs – pedagogo profesiją nuo seno dažniausiai rinkdavosi pašaukimą jausdavę žmonės.

„Jei 2018 metams bus skiriamas valstybės finansavimas mūsų universiteto studijų programoms, mokytojų rengimui lygiagrečiuoju būdu, tai bus vykdomas priėmimas, – teigė universiteto atstovai. – Viliamės, kad 2018 metais šios studijų programos bus vykdomos mūsų universitete. Viskas priklausys nuo Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo finansavimo.“

Komentarai

  • geriau parašykite kodėl iš tikro jauni mokytojai išeina. Po kelių savaičių visi jauni išeina dėl baisios mokyklos atmosferos. Dėl to kad niekam švietimas iš senos kartos atstovų ten nerūpi, bednravimas pagrįstas baime ir manipuliacijomis, bei heirarchija, mokymas pagrįstas šaukimu ir baime. Jokios naujovės visai tų mokyklų administracijoms nerūpi.

  • „MOKYTOJA“, kaip pabaigėte mokyklą ir tapote mokytoja? Nejaugi Jūsų lietuvių k. gramatikos niekas nemokė? Šitiek klaidų penkiose eilutėse! Ir tos Jūsų mintys… Nusikalbėjote. Ir ne ten priežasčių ie.škote
    Beje, nenorėčiau, kad mokytumėte mano vaikus. O gal ir dirbti mokykloje nesisekė, nes nemokėjote taisyklių pritaikyti praktikoje?

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų