Didėjant gyventojų pajamoms

Lygybės tikėkimės tik kainų augime

Lygybės tikėkimės tik kainų augime

Po Naujųjų didėsiant dalies gyventojų pajamoms, jas greičiausiai „suvalgys“ augsiančios kainos.

Iki metų pabaigos dar buvo likusios kelios savaitės, kai jau pradėta nuogąstauti dėl naujaisiais besikeisiančių kainų. Daliai žmonių kitąmet piniginės turėtų pilnėti – tik ar teks tuo pasidžiaugti, jei viskas brangs taip, kaip žadama?

Maistas jau brangsta

Šiemet elektros, šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos leido atsipūsti – buvo pigesnės nei prieš metus. Tačiau ateinantys metai, tikėtina, pasižymės kai kurių kainų augimu. Ši tendencija veikiausiai neaplenks ir vieno aktualiausių dalykų – maisto, prognozuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Nors oficialių duomenų dar nėra, požymių, kad produktų kainos kils, pakanka jau dabar. Tą lems, manoma, aukštesnės kainos tarptautinėse rinkose bei didesnės logistikos ir darbo jėgos sąnaudos.

T. Povilauskas patvirtina: kainos tarptautinėse rinkose auga. Pavyzdžiui, sviesto kaina Europoje gruodį buvo 40 procentų, sūrio – 25 procentais didesnė, nei prieš metus. Kadangi mūsų produkcija irgi eksportuojama, dažniausiai tuomet kainos auga ir lietuvių mažmeninėse parduotuvėse.

„Labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje pieno produktų kainos galės pasistiebti į viršų. Mėsos kainos taip pat dar gali augti“, – įspėja analitikas.

Kita vertus, pakilusios pieno produktų kainos skatins didinti gamybą, tad kitų metų viduryje brangimas gali sustoti.

Kalbant apie mėsos produktus, situacija gana specifinė. Pasak T. Povilausko, didžiąją metų dalį Lietuvoje mėsos supirkimo kainos mažėjo, ir šiuo metu galvijų arba paukštienos supirkimo kainos yra kritusios. Dėl žemos šiųmetės pieno supirkimo kainos ūkininkai labai mažino bandas ir nemenka dalis gyvulių nukeliavo į skerdyklas.

„Kadangi dabar žaliavinis pienas yra pabrangęs ir brangsta, natūralu, kad baigėsi karvių bandų mažinimo laikotarpis ir turbūt į skerdyklas keliaus mažiau karvių, telyčių“, – prognozuoja T. Povilauskas.

O vištienos kainą kelia ir paukščių gripo grėsmė. Eksperto teigimu, Europoje augo vištienos vartojimas, bet dar sparčiau augo gamyba. Kitais metais gamyba daug neaugs, ir tai sukurs sąlygas šių paukščių mėsai brangti.

Vienos aktualiausių – maisto produktų kainos, – 2017-aisiais gal tikrų akibrokštų ir nepateiks, tačiau jų mažėjimo rinkos analitikai įspėja irgi nesitikėti.

Be šašlykų vasarą neliksime

T. Povilausko vertinimu, šiemet gana smarkiai šoktelėjo tik kiaulienos supirkimo kainos. Kiaulių supirkimo kaina dėl šios mėsos trūkumo ES per metus padidėjo net 25 procentais. Didmeninėje rinkoje neprognozuojami drastiški kiaulienos kainų pokyčiai, tad ir mažmeninėje tikėtis kainų mažėjimo nereikėtų.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, labai gąsdinančių naujienų nėra, nes ženklų, kad kiauliena turėtų smarkiai brangti, nematyti.

Anot jo, kiaulienos kainos cikliškos. Brangiausia ši mėsa būna vasarą, kai daugiau perkama, daugiau būna išvykų į gamtą. Pigiausiai kiaulienos galima įsigyti iš karto po Naujųjų, kai šventėms pasibaigus mažiau perkama.

Be to, grūdai nėra brangūs, naftos kaina taip pat itin nepakilusi, tad ypatingų pokyčių neturėtų būti.

„Kokių nors didelių pasaulinių tendencijų, kad žmonės pradėtų daugiau pirkti mėsos, nėra“, – patikina A. Baravykas. Ir priduria: net jei taip nutiktų, situacija greitai išsispręstų, nes kai mėsos kaina pradeda kilti, pradedama auginti daugiau kiaulių. Daugėjant mėsos rinkoje, ji, suprantama, atpinga.

„Pasiūla ir paklausa visada susibalansuoja, todėl ilgalaikio poveikio nebūna. Būna tik trumpalaikis“, – ramina mėsos mėgėjus Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Ir pigs, ir brangs

Kišenes tuštins ir greičiausiai brangsiantys degalai. Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko T. Povilausko, ir didžioji dalis jo kolegų prognozuoja kitąmet kilsiant naftos kainą, taigi ir už degalus mokėsime daugiau. Kiek daugiau, kol kas sunku numatyti, bet 5 ar 10 procentų brangimas esą visai tikėtinas.

„Akivaizdu, kad vidutinė kaina bus didesnė nei šiais metais – ypač palyginti su pirmąja metų puse, kai tas pats dyzelinas degalinėse kainavo netgi mažiau negu 0,9 euro, o dabar – apie vieną eurą“, – sako T. Povilauskas.

„Manome, kad kitais metais situacija tikrai bus geresnė, bet kaip kuriai socialinei grupei. Turbūt regionams ta padėtis gal nelabai gerės.“

T. Povilauskas

Brangesni degalai turi įtakos ne tik kiekvieno automobilio savininko išlaidoms, bet ir įmonių sąnaudoms augti, ir tai savo ruožtu daro įtaką galutinei prekių ar paslaugų kainai.

Kitais metais keisis ir dalis vadinamųjų reguliuojamų kainų. T. Povilausko teigimu, cigaretės stabiliai brangsta praktiškai kasmet. Nuo kovo 1-osios Seimas planuoja branginti alkoholį. Skaičiuojama, kad pusė litro alaus gali brangti 11 euro centų, arba, priklausomai nuo alaus kainos, 10–20 procentų.

Tačiau gyventojai galės pasidžiaugti elektros kaina. Priklausomai nuo tarifo, ji mažės apie 5 procentus.

Tiesa, pigesnės šilumos kitais metais nežadama. T. Povilausko tvirtinimu, daugelyje savivaldybių pastaruosius porą trejetą metų šilumos energija pigo. Dabartinė situacija tokių ženklų nerodo.

„Manau, kad apie šilumos kainų mažėjimą turbūt nebereikėtų kalbėti“, – sako analitikas.

Piniginių pilnėjimas brangimo neatsvers?

Po Naujųjų gyventojų piniginės šiek tiek papilnės dėl didėsiančio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD). Ar tai žmones pradžiugins, jau kitas klausimas.

T. Povilausko aiškinimu, permainas daugiausia pajus tie, kurie uždirba mažiausiai. Vien dėl NPD kėlimo jų pajamos augs 6 procentais. Minimalią algą gaunantis žmogus po Naujųjų turėtų gauti 18 eurų daugiau, „ant popieriaus“ gaunantys apie 600 eurų – 12 eurų, jei gauna 1 000 eurų – nesikeis niekas, nes NPD nebetaikomas.

Pensijos turėtų didėti 20 eurų.

„Šalies mastu pajamų augimas turėtų atsverti kainų augimą, – prognozuoja T. Povilauskas, – tokios didelės 5–6 procentų infliacijos nebus.“

„Bet algos auga ne visiems, pajamos irgi auga ne visiems. Vieniems didėja, kitiems mažėja, dar kitiems nesikeičia, o kalbama apie vidurkį. Jei pajamos nesikeičia, perkamoji galia sumažėja“, – apibendrina analitikas.

Šiemet kilo minimali alga, tad pajamų augimą pajautė daug žmonių. Kitais metais toks žingsnis neprognozuojamas. Tad mažiausias pajamas gaunantiesiems veikiausiai bus sudėtinga: kainos auga visiems, o pajamos – ne.

„Manome, kad kitais metais situacija tikrai bus geresnė, – sako T. Povilauskas, – bet kaip kuriai socialinei grupei. Turbūt regionams ta padėtis gal nelabai gerės. Kainos auga visur, o pajamų augimas regione bus lėtesnis nei pagrindiniuose miestuose, tad regionų gyventojams turbūt tas gerėjimas bus minimalus.“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų