Ligos pagal pulsą

Ligos pagal pulsą

Pulso diagnostika tradiciškai laikoma kinų bei Tibeto medicinos sritimi, nors jos naudą pripažįsta ir oficialiosios medicinos atstovai.

Senovės kinai pagal pulsą iš tiesų diagnozuodavo ligas – ir ne tik: šiuo metodu buvo vertinamas ir žmogaus būdas, ir net nėštumo terminai. Mūsų laikais tam yra pasitelkiami modernesni metodai ir technologijos, tačiau ir iš pulso galima šį tą sužinoti apie savo sveikatą.

Kaip tiksliai skaičiuoti

Gydytojų kardiologų aiškinimu, išskiriamas arterinis, veninis ir kapiliarinis pulsas.

Svarbiausius duomenis apie širdies darbą ir kraujotakos būklę suteikia arterinis pulsas. Jo dažnumas priklauso nuo sezono, paros meto, žmogaus amžiaus ir net lyties. Vaikams, pavyzdžiui, šis rodiklis aukštesnis, nei suaugusiesiems. O tankiausiai plaka naujagimių širdelė – 140 kartų per minutę.

Pridėjus pirštus prie pulso taško paprastai galite sužinoti, kaip sekasi jūsų širdžiai. Bet ne visada. Yra situacijų, kai pulso diagnostika būna neobjektyvi. Taip, kardiologų teigimu, visiškai beprasmiška tikrinti pulsą pavalgius arba priešingai – smarkiai išalkus, pavartojus alkoholio, po didelių fizinių ar psichologinių krūvių, po masažo, vonios ar pirties, intymiose situacijose ir iškart po jų, paplūdimyje, moterims – kritinėmis dienomis.

Pulsą geriausia matuoti ramybės būsenoje. Uždėkite smilių, vidurinį ir bevardį pirštus ant vidinės riešo pusės, kur driekiasi stipininė arterija, kiek žemiau kaulo, ir lengvai paspauskite – iškart pajusite pulsavimą. Kodėl to nepatariama daryti nykščiu? Nes, be pagrindinio pulso, galite užfiksuoti dar ir kapiliarinį, juntamą pačiame nykštyje.

Paskaičiuokite smūgių per minutę skaičių viename rieše, paskui – kitame. Neapsiribokite tik viena ranka, nes skirtingų rankų rodmenys gali skirtis.

Kas yra normalu

Absoliučios normos, specialistų patikinimu, nėra. Kaip minėta, vaikų pulsas visada tankesnis nei suaugusiųjų, moterų jis taip pat dažniausiai kiek didesnis nei vyrų, kaip ir žmonių, turinčių antsvorio arba, atvirkščiai, – sveriančių per mažai. Cholerikų pulsas panašus į varlės šuoliukus – 76–83 smūgiai per minutę. Flegmatiko pulsas retesnis 67 smūgiai per minutę ir primena ramų gulbės plaukimą. Melancholikų pulsas būna silpnas, bet dažnas – daugiau kaip 83 smūgiai. Na, o tipišku sangvinikų pulsu laikomas vadinamosios medicininės normos vidurkis. Tiesa, priklausantis nuo žmogaus amžiaus.

Iki 1 mėnesio – 110–170

Iki 1 metų – 102–162

1–2 metai – 90–150

4–6 metai – 90–150

6–8 metai – 75–115

8–10 metų – 75–115

10–12 metų – 55–95

12–15 metų – 60–80

15–50 metų – 60–80

50–60 metų – 64–84

60–80 metų – 69–89

Vos vienu laipsniu pakilusi kūno temperatūra paspartina pulsą 8 smūgiais per minutę. Tad jei po ranka nėra termometro, karščiavimą galima įvertinti vien pastebėjus, kiek dabartinis jūsų pulsas skiriasi nuo įprasto – tereikia tą skirtumą padalyti iš 8. Pulsas, padidėjęs 12 dūžių, reiškia, kad jūsų temperatūra šoktelėjusi iki 38 laipsnių, 20 papildomų dūžių ir termometras jau rodytų 39 laipsnius, o 30 – 40 laipsnių.

Dažnesnis pulsas

Tokia būklė, mediciniškai vadinama tachikardija, normali esant streso būsenos arba susijaudinus. Pulsas iki 90 tvinksnių per minutę išvis dar nelaikomas problema. Tačiau jeigu jis didesnis, gydytojų teigimu, jau galima įtarti:

– širdies kraujagyslių sistemos ligas,

– vegetacinę kraujagyslių distoniją,

– apsinuodijimą maistu,

– cholecistitą,

– pankreatitą,

– hipertenziją,

– artėjančią menopauzę,

– hipertireozę,

– anemiją.

Sulėtėjęs pulsas

Dar vadinamas bradikardija, toks sulėtėjimas yra visiškai normalus miegant arba ilsintis – po 5–7 minučių jis ir vėl tampa normalus. Tačiau jeigu taip nutinka netikėtai, pasidaro labai silpna, pulsas nukrenta žemiau negu 60 tvinksnių per minutę, tai jau gali byloti apie ūmiai besivystančią širdies arba širdies kraujagyslių ligą. Būtina nedelsiant kreiptis į kardiologą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų