Lietuvą užbūrė svajoklė iš mažo miestelio

Lietuvą užbūrė svajoklė iš mažo miestelio

Nuoširdi, talentu apdovanota ir scenai atsidavusi 26-erių metų krekenavietė Simona Klusienė skina laurus muzikiniame projekte .

www.fotopro.lt

S. Klusienė savo išskirtiniu balsu pavergė ne vieno klausytojo širdį. A.Kriščiūno nuotr.

 

Kelią parodė vyras
Simona Klusienė – jauna moteris iš Krekenavos miestelio – muzikiniame projekte „X faktoriaus“ išskirtiniu balsu sužavėjo ne tik publiką, bet ir komisiją. O tai, kad Simona atsidūrė didžiojoje scenoje, lėmė ne likimas, o jos vyras Viktoras. Nuolat dainuojančią savo žmoną jis pagaliau ištempė iš Krekenavos ir parodė, kur rimti žmonės pradeda savo šlovės kelią.
„Man vis trūkdavo pasitikėjimo savimi. Visada atrodydavo, kad kiti geresni, kad dar ne laikas. Ilgainiui tai pradėjo mane „graužti“ iš vidaus ir ėmiau rimtai svarstyti apie dalyvavimą muzikiniame projekte. Bet šio lemtingo žingsnio taip ir nebūčiau žengusi, jei ne mano vyras. Jis pasakė: „Gana, tu ten dalyvausi.“
Viktorui turbūt atsibodo mano nesibaigiantys dainavimai namuose. Jis suvokė, kad šeima kuriam laikui liks antrame plane, tačiau, kaip sako, įžvelgė manyje talentą. O man užteko jo paskatinimo ir štai – aš „X faktoriuje“. Už tai jam esu be galo dėkinga“, – šypsodamasi pokalbį pradėjo dainininkė.
Kaip tvirtino S. Klusienė, jos mylimasis yra emocinis ramstis, ramybės uostas. Vyras visada palaiko ir išklauso, duoda patarimų.
„Žinau, kad visada galiu juo pasitikėti. Viktoras atvirai pasako, kas buvo gerai, kas blogai, į ką turėčiau atkreipti dėmesį per kitą pasirodymą. Ir, žinoma, jis yra mano šaltasis protas, kuris sugrąžina į žemę, kai dėl stiprių emocijų truputį „išskrendu“, – pripažino dainininkė.
Lipdama į sceną vokalistė kaskart labai jaudinasi, ne mažiau išgyvena ir Viktoras.
„Jis labai jaudinasi, kad viskas būtų gerai. Džiugu, kad jau po antrojo mano pasirodymo tiesioginiame eteryje vyras tapo kiek ramesnis“, – atsiduso S. Klusienė.

Sujungė muzika
Prieš kelerius metus susipažinusi pora vienas kitam negaili gražių žodžių, nors kodėl pasirinko būtent šį žmogų, negali pasakyti.
Taip jau sutapo, kad Simonai metus teko padirbėti Krekenavos kultūros centre. Kasmet jame vyksta senųjų metų palydėjimo vakarėlis, kuriame dalyvauja kultūros centro darbuotojai ir krekenaviečiai. Taigi ten jauni žmonės ir susipažino. Viktoras skambino gitara, Simona dainavo.
„Niekada nepagalvojau, kodėl būtent Viktoras pavergė mano širdį, bet turbūt todėl, kad jis iš esmės labai geras, jautrus žmogus ir niekada niekam nelinki blogo. Be viso to, jis turi gerą humoro jausmą, ištikimas šeimai ir savo vertybėms. Be to, atkaklus, turintis tikslą ir mylintis. Jis tvirtai jaučia pagrindą po kojomis, o tai man, svajoklei, labai gera atsvara norint neprarasti realybės pojūčio“, – teigė vokalistė ir paaiškino netikinti meile iš pirmo žvilgsnio.
Jauna moteris įsitikinusi: norint, kad santykiai būtų geri, reikia bandyti suprasti kitą žmogų, o ne stengtis jį pakeisti pagal save. Anot pašnekovės, tik taip galima patirti tikrą meilę, o ne trumpalaikius susižavėjimus, tokie anksčiau ar vėliau baigiasi.

11749998_10153426929759144_534487243_o

Kadangi namuose Simona nuolat dainuodavo, Viktoras ją ištempė iš Krekenavos ir parodė, kur pradėti šlovės kelią. S. Klusienės albumo nuotr.

Muzikinė sriuba

S. Klusienė kurį laiko dirbo Krekenavos kultūros centro meno vadove. Dabar ji atsidėjusi motinystės džiaugsmui.
Beveik prieš dvejus metus susituokusi pora augina vienerių dukrytę Ugnę. Kol Simona bando užkariauti didžiąją sceną, jų atžala rūpinasi šeimos galva.
„Dabar mano gyvenimas virte verda, tik spėk suktis. Daug repeticijų namuose, kelionės į Vilnių ir, žinoma, dėmesio reikalaujantys šeimos nariai. Tačiau suvokiu, kad dabar toks metas ir kitaip būti negali. Jei nori tobulėti, siekti savo svajonės, dėl to reikia pasistengti. Poilsiui lieka mažai laiko, bet stengiuosi jį kuo geriau išnaudoti. Jaučiu didelį palaikymą ir džiaugiuosi turėdama didžiulį būrį padėjėjų – kas dukrytę pasaugo, kas pasirūpina nakvyne Vilniuje, kas psichologiškai palaiko“, – vardijo S. Klusienė.
Išsiblaškiusi menininkė
Simona save apibūdino kaip „priplaukusia“ ir išsiblaškiusia menininke. O pirmoji pažintis su muzika įvyko dar kūdikystėje.
Mama iki šiol Simonai primena, kad ši anksčiau pradėjo dainuoti, nei kalbėti. Mažylė ritmingai linguodavo į taktą ir bandydavo dainuoti, kai išgirsdavo grupės „Pink Floyd“ kūrinį „Another brick in the wall“. Keista, bet ir dabar S. Klusienės mėgstamiausia yra ši grupė.
Kiek save atsimena Simona, didžiąją laiko dalį skirdavo būtent dainavimui. Ir apskritai viskas, kas susiję su muzika, ją traukia nuo vaikystės. Susidomėjusi ji žiūrėdavo koncertus per televizorių, stebėdavo, kaip atlikėjai elgiasi scenoje, ir pati bandydavo atkartoti jų judesius.
„Būdavo įdomu eksperimentuoti su balsu, analizuoti, ką galiu. Man muzika yra jausmas, todėl labai dažnai jiems ir pasiduodu. Turbūt dėl to aš pati ir aplinkiniai mano, kad esu kiek išsiblaškiusi ir atitrūkusi nuo realybės. Paradoksalu, bet prireikus galiu prisitaikyti prie aplinkybių, būti drausminga ir konkreti“, – „Sekundei“ teigė dainininkė.

Ašarą braukia per dramą
Tiek scenoje, tiek realiame gyvenime Simonos energija veržiasi per kraštus. Moteris jos turi daugiau nei vulkanas, nors iš prigimties mano esanti ramaus būdo.
„Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie sėdi vietoje ir gali nieko neveikti. Man norisi veiklos, naujos patirties. Turbūt tai viena priežasčių, kodėl ėjau į šį projektą. Čia gaunu daugiau, nei galėjau įsivaizduoti. Kaskart atsiranda vis daugiau pasitikėjimo savimi, nes įgyju daugiau patirties – pradedu atsirinkti, ką ir kaip dainuoti, suvokiu, kaip turiu atrodyti, judėti, elgtis scenoje. Projektas suteikia visas galimybes pasitikrinti, ar žmogus lankstus esant įvairioms aplinkybėms, o tai savaime grūdina. Ir, žinoma, gauni galybę patarimų iš savo mokytojų, o tai – neįkainojama“, – pasakojo krekenavietė.
Simona neslėpė, kad būna akimirkų, kai norisi viską mesti ar tiesiog ramiai išsiverkti kamputyje.
„Taip, būna visko, ir turbūt visi yra tai patyrę. Bet tai lemia stiprios emocijos ir nuovargis. Pamiegu, paskaitau knygą, suvalgau šokolado plytelę, ir vėl viskas gerai. Svarbu laiku suvokti, kad jau laikas „persikrauti“. Kitaip žmogus gali tapti neadekvatus ir kyla grėsmė viską prarasti. Apskritai, gimus dukrytei, pasidariau ypač jautri. Seniau galėdavau ramiai žiūrėti banalią romantinę dramą, o dabar ašaros byra kaip pupos. Mane visada paliečia kitų skausmas, negaliu likti abejinga“, – prisipažino dainininkė.
Vertina konkretumą
Kaip tvirtino S. Klusienė, jos sėkmės kelyje atsiranda žmonių, kurie nevengia kaišioti pagalių į ratus, tačiau su tokiais Simona nenori aiškintis – kam švaistyti savo laiką ir energiją. Anot jos, tikėjimas ir pasitikėjimas duoda viską ir atveria nepaprastas galimybes.
„Nors pati tik mokausi pasitikėti savimi, bet jau jaučiu rezultatus. Manau, kad tikėjimas savimi yra didžiausia investicija. Nuo tavo minčių, kaip save „užkoduosi“, priklauso visas gyvenimas. Jeigu manysi, kad nieko nesugebi – taip ir bus. Mintys materializuojasi, jos turi energiją. Mes privalome tikėti savimi. Žinoma, ir kitais“, – pabrėžė Simona.
Dar vieną iš teigiamų savo savybių dainininkė įvardija mokėjimą priimti kritiką. Anot S. Klusienės, projekto komisijos išsakytos pastabos jai labai svarbios, todėl jų neignoruoja.
„Kartais skauda širdį dėl užgaulių komentarų socialiniuose tinkluose. Labai vertinu adekvačią kritiką, kai aiškiai nurodoma, kas ir kodėl pasirodyme buvo negerai, kas žmogui nepatiko“, – kalbėjo S. Klusienė.
Laimės banga

 

www.fotopro.lt

S. Klusienė, po atrankų patekusi pas Saulių Urbonavičių-Samą, pagyrimų jam negaili ir sako, kad jos mokytojas nuostabus žmogus. A.Kriščiūno nuotr.

 

Nors didžiojoje Lietuvos scenoje krekenavietė dainuoja pirmą kartą, bet jau supranta, kad būnant tiesioginiame eteryje labai sunku suvokti, kiek daug žiūrovų tuo metu stebi jos pasirodymą. Todėl emocijos būna dvejopos: „Baisu, kad galiu padaryti kokių esminių klaidų, nes visi tai girdės. Kita vertus, užplūsta adrenalinas, laimės banga, euforija – nežinau, kaip tuos jausmus pavadinti. Todėl tas kelias minutes scenoje sunku ką nors ir suvokti. Visi šie pojūčiai primena, kad gyvenimas neina veltui“, – teigė pašnekovė.
Jaunos moters pasirodymus komisijos nariai vertina itin palankiai ir teigia, kad šiai jautriai asmenybei scenoje puikiai pavyksta viską atlikti savaip, todėl išlieka originali. Ar tai reiškia, kad provincijos dainininkei standartai nepriimtini?
„Manau, kad nei pačiam atlikėjui, nei žiūrovui nebūtų įdomu stebėti kažką kopijuojantį dainininką. Žinoma, kai gauni konkrečią dainą, kurią atlieka konkretus žmogus, nevalingai nori jį mėgdžioti. Bet manau, kad reikia rasti būdų atsiriboti ir tą dainą savaip padainuoti“, – tikino Simona.
S. Klusienė, po atrankų patekusi pas Saulių Urbonavičių-Samą, pagyrimų jam negaili ir sako, kad jos mokytojas nuostabus žmogus: „Jis mane įkvepia ir visada nuramina. Nebūčiau pagalvojusi, kad jis toks atviras ir nuoširdus, jaučiantis, kada ir ką pasakyti.“
Negalutinė stotelė
Simona neišskiria nė vieno muzikos stiliaus. Anot jos, kiekvienas turi savo spalvas, techniką, o tai turtas klausytojui. Bet taip jau sutapo, kad nuo vaikystės namuose ji dažniausiai girdėdavau roko muziką: „ACDC“, „Whitesnake“, „Queen“, „Pink Floyd“, ir pan. Galbūt todėl dabar tokia muzika jai artimiausia.
Kad S. Klusienė per itin trumpą laiką spėjo pavergti ne vieno klausytojo širdį, niekas nesiginčija, o ar ji taps projekto nugalėtoja, lieka paslaptimi.
„Meluoja tas, kuris sako, kad nenori laimėti. Žinoma, kad pagalvoju apie pergalę, tačiau neleidžiu sau per daug prisisvajoti. Patekti į tiesiogines kovas tarp 16 geriausiųjų man jau yra laimėjimas ir didžiulis džiaugsmas. Jeigu nugalėčiau, labai norėčiau persikelti į Vilnių ir ten tęsti savo muzikinį kelią. Manau, kad šiame projekte svarbiausia suvokti, jog „X faktorius“ turi tapti kelio pradžia, tuo tramplinu, kuris kilstelės tave arčiau muzikos. Jei ir nelaimėsiu projekto, tikiu, kad tai tikrai netaps galutine stotele“, – tvirtino S. Klusienė.

Dovilė BARVIČIŪTĖ

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų