Sausį įsigaliojusios įstatymo pataisos palengvins vaikus auginančių šeimų dalią, tačiau, kaip paaiškėjo, ne visų.

Kam davė, o ką už borto paliko

Kam davė, o ką už borto paliko

Sausį įsigaliojusios įstatymo pataisos palengvins vaikus auginančių šeimų dalią, tačiau, kaip paaiškėjo, ne visų.

Neseniai įsigaliojusios įstatymo pataisos suteikia šeimoms su vaikais daugiau pinigų. To pasiekti nebuvo labai paprasta, tačiau manoma, kad kai ką reikėjo ir dar geriau apgalvoti.

Gaus daugiau pinigėlių

Nuo sausio 1-osios padaugėjo šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Vadinamuosius vaiko pinigus – 15,2 euro – jau gali gauti ir auginantieji (globojantieji) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų.

Pajamų vertinimas išliks, tad išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 eurai). Šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų, išmoka vaikui nuo jo gimimo iki pilnametystės bus skiriama nevertinant gaunamų pajamų. Planuojama, kad šiemet minėtą išmoką gaus apie 167 000 vaikų.

Atsirado ir dvi visiškai naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaikui prižiūrėti ir išmoka vienu metu gimus daugiau nei vienam vaikui. Pirmosios dydis sieks 152 eurus ir ji bus mokama tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiesiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje. Ir jei tik jie neturės teisės gauti vaiko priežiūros išmokos. Pastaroji bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 metais išmoką gaus apie 4 300 tėvų.

Kai vienu metu gims du ar daugiau vaikų, vienam iš tėvų taip pat bus skiriama speciali išmoka. Ją šeima gaus, kol vaikui sukaks dveji metukai. Išmokos dydis priklausys nuo mažylių skaičiaus: gimus dvynukams, bus skiriama 152 eurų išmoka per mėnesį, jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmoka bus didinama 152 eurais už kiekvieną vaiką. Skaičiuojama, kad šiemet tokią išmoką gaus daugiau nei 400 žmonių.

„Dirbančių šeimų su vaikais skurdas nedaro garbės mūsų valstybei, ir biudžetas, kuris pildomas vaikų skurdo pinigais, tikrai turėtų būti didžiuliu skausmu Lietuvos politikams.“

R. Žemaitė, NAMS atstovė

Nuo Naujųjų įsigaliojo ir dar viena naujovė. Nebetaikomos vadinamosios „lubos“ „Sodros“ mokamai motinystės išmokai apskaičiuoti, tai yra maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai apskaičiuoti.

Vaiko globėjui už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Priimta ir daugiau šeimoms palankių sprendimų.

Diskriminacija pagal gimimo datą

Vis dėlto gausėjančios išmokos pradžiugino ne visus. Dalis tėvų mano įstatymo leidėjų buvę palikti už borto.

Įsigaliojus įstatymui, socialiniuose tinkluose pradėjo burtis mamos, auginančios dar prieš tai gimusius dvynukus. Jos piktinasi, kad vaikai, gimę iki 2017 metų, laikomi tarsi prastesniais ir valstybė juos diskriminuoja.

„Koks skirtumas tarp dvynukų, trynukų, gimusių 2016 metų gruodžio 31 dieną, ir 2017 metų sausio 1 dieną? Atsakymas – 152 eurai per mėnesį. Tai daug ar mažai?“ – klausia viena mama, tvirtinanti, jog dvynukus auginančios šeimos nuskriaudžiamos ir kitaip. Moteris suskaičiavo, kad, pagimdžiusi dvynius, prarado 40 procentų pinigų, kuriuos būtų gavusi, jei augintų pametinukus. Dabar gi ji negaus ir dvyniams skirtos išmokos.

„Kaip jaustis toms mamoms, kurių vaikai į šį pasaulį pasiprašė anksčiau, nors jų gimimo laikas buvo numatytas „pagal įstatymą“ po 2017 sausio 1-osios – juk jų poreikiai dar didesni nei laiku gimusių vaikučių?“ – socialiniame tinkle valdžios vyrų klausia ši mama.

Valdininkai, tiesa, šią problemą pripažįsta. Tačiau kol kas tik kalba apie tai, jog ieškoma galimybių tobulinti įstatymą.

Mėginti verta

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė sako, kad siekiama ir kada nors viliamasi pasiekti, kad išmoka vaikui nebūtų pašalpa. Kitaip tariant, kad ją gautų kiekvienas gimęs Lietuvos pilietis iki jo pilnametystės arba kol baigs mokslus.

Gausėjančios išmokos pradžiugino ne visus tėvus – ypač daug nusiskundimų valdžios atstovams turi auginantieji dvynius.

Naujosios pataisos, R. Žemaitės manymu, yra mažas žingsnis į priekį. „Bet iki pilno džiaugsmo yra labai ilgas kelias“, – pabrėžia pašnekovė.

Kalbant apie dvynius, jos manymu, dabartinėse nuostatose yra logikos. Įstatymas galioja nuo tada, kai jį įteisina, ir tokiais atvejais visada atsiranda vadinamųjų ribinių šeimų.

„Įstatymas atgaline data negalioja nei senoliams, nei Seimo nariams. Matyt, nepasisekė, – sako R. Žemaitė. – Dabar klausimas, ką su tuo „nepasisekė“ daryti.“

Mamų sambūrio atstovės manymu, iš principo galima būtų teikti kažkokias pataisas ar pasiūlymus. „Tik bėda ta, kad mūsų valstybė labai nejautriai reaguoja į mažųjų grupių poreikius. Visose situacijose, kurios „nekabina“ didelio kiekio žmonių, politikų interesas yra labai labai mažas“, – apgailestauja R. Žemaitė, spėjanti, jog įstatymo pataisos taip ir liks tokios, kokios yra. Tačiau rašyti, prašyti ar net reikalauti organizacija visada rekomenduoja. Vienos konkrečios mamos pasipiktinimo iniciatyva galėtų būti naudinga, jei ji kreiptųsi raštu į savo Seimo narį, tą patį raštą duotų ir Nacionaliniam aktyvių mamų sambūriui, tuomet galbūt kažkas pajudėtų.

„Gal iš tikrųjų peržiūrėtų įstatymo pataisą ir atitinkamai galbūt atsirastų galimybė finansuoti visus dvynukus, o ne tik gimusius nuo įstatymo įsigaliojimo“, – svarsto ji.

R. Žemaitės vertinimu, dabartiniame pataisų pakete labai svarbu tai, kad pagaliau išmokos artėja prie geidžiamiausio išmokų varianto ir jas gauna daugiau vaikų. Dėmesio vaikams daugėja, o absurdiškų atvejų, kai skurstantys vaikai negauna tų išmokų, tikimybė mažėja.

„Labai norėtųsi, kad tai būtų tęstinė politika, o ne momentinė, vieną kartą per metus, – nuoširdžiai viliasi R. Žemaitė. – Kad nuolat būtų peržiūrimi įstatymai būtent vaikų gerovės kontekste, nes ne paslaptis, kad Lietuvos vaikai skursta panašiai kaip pensininkai.“

Svarbūs iššūkiai

„Tiek daug pakeitimų šiuo atveju labai gerai, – dar kartą pasidžiaugė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė. – Viena vertus, tai didelis pasiekimas, kita vertus, aišku, yra įpareigojimas tiek organizacijoms, tiek pačioms šeimoms, politikams, kad neužmigtume ant laurų ir negalvotume, jog viską padarėme – priėmėme labai daug gerovių šeimoms su vaikais ir galime visą kadenciją miegoti. Iš tiesų taip nėra. Tie pakeitimai, kurie dabar įteisinti, didžioji jų dalis yra išėjusios kadencijos nuopelnai. Norėtųsi, kad šita valdžia tikrai rodytų dėmesį vaikams, kurio labai labai trūksta Lietuvoje.“

Pasak R. Žemaitės, atliktas didelis darbas, tačiau svarbių siektinų tikslų netrūksta. Dabar, jos akimis, pats svarbiausias ir didžiausias iššūkis tiek visuomenei, tiek politikams yra vaikų skurdas ir vaikų skurdas kaip vaiko teisių pažeidimo forma.

„Lietuvoje jau ilgus metus ir aš pati, ir mūsų organizacija dirbame, kad vaikų skurdas būtų suvokiamas kaip žmogaus teisių arba vaiko teisių pažeidimas. Deja, jau vien nuo tokio suvokimo politikams šiaušiasi plaukai. Todėl, kad iš to atsiranda didžiuliai įsipareigojimai tiek valstybei, tiek tėvams. Tuomet, kai tėvai negali, valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaikai gyventų tinkamomis sąlygomis.“

Kitas svarbus darbas esą būtų atkreipti politikų dėmesį į mokesčius. „Kitaip sakant, į tai, kad dirbančiose šeimose praktiškai nėra nuliniais mokesčiais apmokestinamų pajamų, nes kiekvienas gautas centas iš karto apmokestinamas „Sodros“ mokesčiais, o po to GPM. Tuo metu visose aplinkinėse šalyse ir visose civilizuotose šalyse dirbančios ir auginančios vaikus šeimos turi aiškiai fiksuotą būtinųjų pajamų lygį vaikams, nuo kurių apskritai neskaičiuojami jokie mokesčiai, – priminė R. Žemaitė. – Manome, kad dirbančių šeimų su vaikais skurdas nedaro garbės mūsų valstybei, ir biudžetas, kuris pildomas vaikų skurdo pinigais, tikrai turėtų būti didžiuliu skausmu Lietuvos politikams.“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų