Gal Kamilai ir buvo galima papriekaištauti dėl visiško nemokšiškumo renkantis vakarines sukneles ir papuošalus, bet sveiko proto šiai moteriai niekada netrūko. Ši savybė visada padėjo jai gauti tai, ko ji norėjo.

Jo aukštenybės nepuikioji ledi

Jo aukštenybės nepuikioji ledi

Praėjusią savaitę prieštaringiausia ir dar visai neseniai nekenčiamiausia britų karališkosios šeimos narė atšventė 70-metį.

Ledi Parker-Boulz, dabartinės Kornvalio hercogienės, gyvenimo vingiai iš tiesų verti rašytojo plunksnos.

Kamila Rozmari Šand gimė 1947 metų liepos 17 dieną Londone karininko šeimoje. Likimas ją apdovanojo visai neprasta kilme – Milos, kaip ją vadina artimieji, senelis buvo baronas, – ir tik pakenčiama išvaizda. Tačiau, kaip tikra aristokratė, Kamila visada žinojo savo vertę.

Jie susitiko 1971-ųjų liepą Vindzoro parke per polo varžybas. Karalienės Elžbietos II pirmagimiui ir jos sosto paveldėtojui princui Čarlzui buvo 23-eji, Kamilai – metais daugiau. Kalbą pradėjo ji ir nelabai tokio lygio susitikimui deramu klausimu: „O jūs žinojote, kad mano prosenelė ir jūsų prosenelis buvo meilužiai? Šaunu, ar ne? Beje, esu Kamila Šand. Jūs galite neprisistatinėti – ir taip žinau, kas esate.“

Rotveileris princui

Gal iš tiesų dėl visko buvo kalti genai? Kamilos prosenelė Elisa Kepel tikrai buvo karaliaus Eduardo VII favoritė. Tad kai prieš puspenkto dešimtmečio panelė Šand apie tai priminė princui, Čarlzas pamąstė ir… matyt, nusprendė nedaryti gėdos savo protėviams.

Pasak legendos, jie tapo meilužiais kone nuo pirmos pažinties dienos. Kuo Mila taip paveikė anuomet geidžiamiausią Europos jaunikį? Na, ji niekuomet neturėjo iliuzijų dėl savo išvaizdos – karališkosios šeimos nariai vėliau ją už akių pramins Rotveileriu. Tačiau niekam nebūtų apsivertęs liežuvis kritikuoti Kamilos mokėjimą bendrauti ir jos humoro jausmą.

Bet ne tik tuo ji pribloškė manieringame jausmų vakuume užaugusį Velso princą. Kamila niekino puošeiviškus apdarus, net nesistengė gražintis – nesidarė madingų šukuosenų, niekada nelakavo nagų. Be to, pakęsti negalėjo aristokratiškų manierų ir išvis mažai kuo priminė išblyškusias Anglijos aukštuomenės „lelijėles“. Mergina mieliau bendraudavo su džentelmenais, sugebėdavo lengvai palaikyti vyriškas pokalbių temas, medžiojo, plaukiojo ir jodinėjo geriau už daugumą vaikinų, o ir šampano galėdavo išlenkti daugiau už kai kuriuos jų. Trumpai tariant, princas prie tokių ledi nebuvo pratęs.

Deja, viską sugadino karališkoji tradicija vesdinti vaikus ne iš meilės.

Nesėkmingos piršlybos

Pirmąkart Čarlzas pasipiršo Kamilai po dvejų metų. Ji atsisakė nepateikusi jokio paaiškinimo.

Sklido gandai, kad karališkajai šeimai jos kandidatūra buvo, švelniai pasakius, nepriimtina. Dėl meilužių, kurių tariamai ar iš tikrųjų turėjo Kamila, skaičiaus (kalbėta apie vienuolika vyrukų). Nors labiau tikėtina, kad iš prigimties pragmatiška moteris suprato, jog niekas neleis jiems susituokti.

Toliau viskas klostėsi kaip muilo operoje. Princas, kol neiškrėtė kokios kvailystės, buvo išsiųstas tarnauti kariniame jūrų laivyne Vest Indijoje, o Kamila – skubiai ištekinta.

Tam Elžbieta II pasinaudojo savo krikštasūniu gražuoliu kavalerijos karininku Endriumi Parkeriu-Boulzu. Galima tik įsivaizduoti, ką pajuto į kitą pasaulio kraštą ištremtas Čarlzas vieną anaiptol ne gražią dieną iš spaudos sužinojęs, kad jo mylimoji ištekėjo – ir dar už gero jo bičiulio, su kuriuo dažnai žaisdavo polo.

Bet išmesti Kamilos iš galvos kronprincui irgi nepavyko. Taigi grįžęs Čarlzas antrąkart savo ranką ir širdį mylimajai pasiūlė, kai toji buvo šeštą mėnesį nėščia. Atsakymas, aišku, vėl buvo neigiamas.

Trise santuokoje

Ironiška, bet Kamila pati surado sau pakaitalą – Čarlzą su Diana Spenser supažindino būtent ji (bet tai nesutrukdė Dianai išbraukti Kamilą iš savo vestuvių svečių sąrašo). Anot gando, ponia Parker-Boulz pareiškė princui: „Tu – Anglijos karūnos paveldėtojas, tad tavo viengungiškas gyvenimas kelia pernelyg daug įtarimų. Diana Spenser – geriausia kandidatė tau į žmonas. Na, o aš… Aš visada būsiu greta. O kai pajusiu, kad tapau nereikalinga, tyliai pasitrauksiu ir niekada tau netrukdysiu.“

Su Diana Čarlzą sutuokė 1981 metų liepos 29 dieną. Gražutė nuotaka princui patiko, tačiau jis visiškai jos nepažinojo.

Medaus mėnuo padarė slogų įspūdį abiem jaunavedžiams, mat Čarlzas buvo toks neatsargus, kad paskambino Kamilai pasiguosti žmonos šaltumu. Diana nugirdo vyro pokalbį su meiluže ir puolė į depresiją.

Čarlzas, nepratęs prie kiauras dienas liejamų ašarų, vadino žmoną isterike ir lyg niekur nieko užsiimdavo savo reikalais. Tie reikalai neretai jį nuvesdavo į Parkerių-Boulzų dvarą (paskui Čarlzas dar ir nusipirko sodybą kaimynystėje). Bakingamo rūmams tie vizitai buvo tapę nemenku rūpesčiu, jei net abejingumu garsėjantis Edinburgo princas Filipas prisiruošė pasikalbėti su sūnumi vyriškai. Nepadėjo.

Kamilos santuokoje – priešingai, viskas iš karto buvo sustatyta į savas vietas. Parkeriai-Boulzai, nors vyras ir žmona, kiekvienas turėjo savo asmeninį gyvenimą. Pora susilaukė sūnaus Tomo, kurio krikštatėviu tapo Čarlzas (Tomui dabar 42-eji, jis žurnalistas, rašytojas, garsus kulinarinių knygų autorius bei maisto kritikas – kaip pats sako, įkvėptas motinos įgūdžių virtuvėje bei jos receptų, – bei dviejų vaikų tėvas). Dar po trejų metų gimė dukra Laura (39-erių meno kuratorė – trijų vaikų mama, jos vyresnioji dukra buvo pamerge princo Viljamo vestuvėse). Tačiau Kamilos ir jos vyro santykiuose tai ničnieko nepakeitė.

Kamila turėjo savąjį princą, Endrius Parkeris-Boulzas – nuolatinę meilužę. Jų santuoka buvo laisva ir tai tenkino abi puses. Tad kai 1989 metais viename aukštuomenės vakarėlyje Diana neapsikentusi priėjo prie varžovės, išrėžė į akis viską žinanti ir daugiau neketinanti to kęsti, Kamila nesuprato.

„Jūs turite viską, ko norėjote: visi pasaulio vyrai pasiruošę pulti jums po kojomis, auginate du nuostabius vaikus… Ko gi dar jums trūksta?“ – paklausė ji Dianos.

Čarlzo ir Dianos skyrybos, kurias britai laikė neįmanomomis, tapo neišvengiamomis, kai buvo paviešinta, kad princas reguliariai bendrauja su meiluže telefonu, neturi nuo jos jokių paslapčių ir svajoja „apsigyventi jos kelnaitėse“. Tiesa, procesas buvo gana ilgas – Velso princas ir princesė skyrėsi beveik ketvertą metų iki 1996-ųjų (tada ponia Parker-Boulz jau buvo metus išsiskyrusi). Per tą laiką gandų mašina sukosi it pašėlusi. Pavyzdžiui, Londono žurnalas „Examiner“ rašė, esą likus dviem mėnesiams iki Dianos ir Čarlzo tuoktuvių Kamila jam pagimdė dukterį. Kūdikį tariamai atidavė auginti bevaikei aristokratų šeimai – leidinys net išspausdino kompiuterinį atvaizdą, kaip ta mergina galėtų atrodyti užaugusi…

Ilga kaip gyvenimas meilė

Po princesės Dianos žūties Kamila Parker-Boulz tapo didžiausia visos šalies prieše. Britai negalėjo pamiršti, kad tai ji išardė pasakišką santuoką, beveik privedė karalienę iki beprotybės ir supjudė visą likusią karališkąją šeimą. Čarlzo tėvas princas Filipas penkerius metus kategoriškai atsisakydavo kalbėtis su sūnaus širdies drauge. Dauguma šeimos narių irgi negalėjo jos pakęsti – ypač Čarlzo sesuo princesė Ana.

Tačiau tereikėjo apsišarvuoti kantrybe, ir Kamilos padėtį nepalyginamai pagerino po Dianos mirties lėtai, bet užtikrintai pradėjęs didėti Čarlzo populiarumas. Vis dėlto našlys su dviem vaikais, puikių manierų… Galiausiai – jautrus romantikas, daugiau nei tris dešimtmečius mylintis tą pačią moterį.

Klydo tie, kurie nuvertino princą Čarlzą. Šis iš pažiūros silpnas savo karūnuotų tėvų pastumdėlis didelėmis atlėpusiomis ausimis kovojo už savo meilę iki paskutinio kraujo lašo. Ir darė tą išmintingai.

Jis pradėjo pratinti šeimą prie Kamilos nuo 1999-ųjų – tada pirmą kartą pasirodė viešumoje su savo tegul ir ne puikiąja, bet ledi. Kamila kukliai stovėjo už mylimojo nugaros. Paskui buvo bendros atostogos Graikijoje, į kurias buvo priversti vykti ir jaunieji princai Viljamas bei Haris. O galiausiai ir Jos Didenybė Elžbieta II teikėsi apsilankyti tame pačiame renginyje, kuriame dalyvavo ir ponia Parker-Boulz. Taip jau buvo pripažinimas aukščiausiu lygiu. Čarlzui ir Kamilai nebeliko priežasčių slapstytis. Trečiosios piršlybos buvo tik laiko klausimas. O kai tas laikas atėjo, princas savo išrinktajai ant piršto užmovė iš senelės – Jos Didenybės karalienės motinos – paveldėtą žiedą. Kalbėta, kad tvirta kaip uola Kamila tąkart apsiašarojo.

Karalienė tik teoriškai?

Jiems pavyko visiems įrodyti, kad jų santykiai – viena gražiausių ir romantiškiausių nūdienos meilės istorijų. Princo Čarlzo ir ledi Kamilos tuoktuvės įvyko 2005 metų balandžio 9 dieną. Po beveik keturių dešimtmečių ji pagaliau gavo tai, apie ką svajojo – savąjį princą. Na tai kas, kad gerokai senstelėjusį. O dar du posūnius, krūvą įsipareigojimų ir titulų. Su pastaraisiais, tiesa, kilo šiokia tokia painiava.

Kadangi tiesioginis Kamilos titulas – Velso princesė – visuomet asocijuosis su velione princese Diana, jai teko pasirinkti antrąjį iš eilės vyro titulą ir pasivadinti Kornvalio hercogiene.

Artimi šaltiniai teigia, jog Kamila iš karto puikiai įsijautė į naująjį vaidmenį. Esą ji griežta ir reikli ne tik savo tarnams – net seni bičiuliai dabar privalo sveikinti Kamilą reveransais, o dėl susitikimų tartis iš anksto per sekretorius.

Dar gerokai prieš vestuves visuomenei buvo leista suprasti, jog Kamila Parker-Boulz niekada netaps karaliene. Tarsi tai būtų savotiškas nebylus abiejų pusių – jos ir Elžbietos II – susitarimas. Jeigu Čarlzas ir atsisės į sostą (nors didesnė tikimybė, jog tai bus jo ir Dianos vyresnėlis Viljamas), Kamila pareiškė ketinanti vadintis princese konsorte. Nors teisininkai sako, jog, nepriklausomai nuo jos sprendimo ir karališkosios šeimos norų, techniškai Kamila vis tiek bus karalienė. Be to, ji visada valdys savąjį Čarlzą. Sako, rotveileriai tokie jau yra – jei jau įsikimba į ką nors, žandikaulių nebeatleidžia. Svarbiausia, kad Čarlzas ne prieš: tiesą sakant, dar niekas nėra matęs princo tokio patenkinto gyvenimu ir atsipalaidavusio, kaip visus tuos metus, kai jis yra vedęs iš meilės.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų