JAV „žadintuvo signalas“ Lietuvos neišgąsdino

JAV „žadintuvo signalas“ Lietuvos neišgąsdino

JAV siunčia vienareikšmę žinutė NATO narėms: teks didinti išlaidas, antraip amerikiečiai mažins savo įsipareigojimus Aljansui.

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas praėjusį trečiadienį perspėjo NATO nares, kad Vašingtonas „mažins savo įsipareigojimus“ Aljansui, jeigu narės nedidins savo finansinio indėlio.

„Amerikiečiai mokesčių mokėtojai nebegali nešti neproporcingą Vakarų vertybių gynybos naštos dalį“, – teigta sekretoriaus parengtose pastabose, kuriomis jis pasidalijo su savo kolegomis NATO būstinėje Briuselyje.

„Jeigu jūsų valstybės nenori, kad Amerika mažintų savo įsipareigojimus Aljansui, kiekvieno jūsų sostinė turi parodyti palaikymą mūsų bendrai gynybai“, – pabrėžė jis.

Einame teisingu keliu

Vašingtonas seniai reikalauja, kad NATO narės turi skirti gynybai du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, šį lygį palaiko tik nedaugelis (Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija), nors dėl to susitarta per NATO viršūnių susitikimą Velse dar 2014 metais.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis irgi pripažino, kad JAV gynybos sekretoriaus perspėjimas dėl 2 proc. įsipareigojimo nebuvo toks jau netikėtas. Pasikeisdami JAV gynybos vadovai šiuo reikalu nuolat spaudžia NATO. Tačiau dabartinis Dž. Matiso raginimas duoti pinigų – ir jo stačiokiška kalba – prideda papildomo svorio po Donaldo Trampo kalbų per rinkimų kampaniją, kad NATO narėms gali būti atsilyginta priklausomai nuo to, kiek jos susimokės.

„Amerikiečiai negali rūpintis jūsų vaikų saugumu labiau negu jūs patys“, – ironizavo Dž. Matisas.

Naujojo Amerikos prezidento pasirinktasis Pentagono vadovas siūlo šiais metais nustatyti „konkrečias datas“ NATO narių įnašams.

„Tai iš tikrųjų seniai turėjo būti žadintuvu kitoms NATO šalims narėms, nes ta diskusija nėra nauja.“

R. Karoblis, krašto apsaugos ministras

Anot Lietuvos ministro pirmininko, mūsų šalis jau kitąmet pasieks 2 proc. BVP lygį ir šiuo metu dėl dėmesio gynybai yra įvardijama kaip pavyzdys kitoms valstybėms.

„To buvo galima tikėtis ir nujausti, tai ne naujiena, iš Jungtinių Valstijų tie signalai jau seniai pasiekia“, – dar sykį patvirtino S. Skvernelis, pritariantis, jog „kiekviena valstybė tuos įsipareigojimus turi vykdyti“.

„Lietuva yra viena iš tų, kuri kitais metais (…) savo įsipareigojimą įvykdys, ir kitoms valstybėms kryptis yra aiški“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Rumunija teigia šį rodiklį pasiekusi 2017 metais. Kitais metais 2 proc. BVP gynybai, be Lietuvos, žada skirti ir Latvija.

„Mes tikrai esame vertinami, ir NATO buvo pasakyta, mūsų pozicijos ir proveržis kalbant apie kariuomenės moderzinavimą, finansavimą yra vertinami labai pozityviai. Lietuva įvardijama kaip pavyzdys kitoms valstybėms“, – tikina S. Skvernelis.

Išsižadėjimo neišgirdo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis JAV gynybos sekretoriaus Dž. Matiso reikalavimą Europai didinti išlaidas gynybai sako suprantantis kaip objektyvų situacijos vertinimą, o ne kaip Vašingtono politikos pokytį.

Jis pabrėžė, kad JAV ir Lietuva vienodai supranta kylančias grėsmes, o Amerika yra įsipareigojusi ginti Aljanso nares.

„Mano interpretacija, ką aš girdėjau iš Dž. Matiso pareiškimo, yra tolesni JAV įsipareigojimai NATO ir kolektyvinei gynybai. Antra, akivaizdu, kad mes vienodai suprantame grėsmes, o Dž. Matisas užtikrino ne tik atgrasymą iš JAV pusės, bet ir gynybą, jeigu to reikėtų“, – pridūrė jis.

„Taip, kita žinutė buvo, kad NATO šalys turi didinti savo finansavimą gynybai ir tai iš tikrųjų seniai turėjo būti žadintuvu kitoms NATO šalims narėms, nes ta diskusija nėra nauja“, – kalbėjo ministras.

„Tai nebuvo pasakymas, kad mes nieko daugiau nebedarysime, bet daugiau manyčiau, jog tai jis įvardijo kaip problemą, kurią reikia spręsti“, – pabrėžė R. Karoblis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tvirtina amerikiečio kolegos žodžiuose neišgirdęs užuominų nebeužtikrinti Baltijos šalių saugumo iškilus tokiam poreikiui. (BNS nuotr.)

Dislokuos sparčiau

Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai praėjusią savaitę pasirašė susitarimą, leidžiantį NATO sąjungininkų pajėgoms greičiau ir paprasčiau judėti šių Aljanso šalių teritorijose.

Estijos gynybos ministras Margusas Cahkna, Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis ir Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Estijos atstovybėje NATO būstinėje Briuselyje pasirašė bendrą komunikatą dėl spartesnės ir paprastesnės NATO sąjungininkų pajėgų judėjimo tvarkos Baltijos šalyse.

„Bendro komunikato tikslas – iki birželio užtikrinti teisinį pagrindą, kad per 24 valandas būtų galima priimti NATO greitojo reagavimo pajėgų dalinį, o per 48 valandas – priešakinius dalinius. Biurokratija ir Aljanso šalių sienos neturi trukdyti pasirengti priimti NATO sąjungininkų pajėgas ir jas sparčiai dislokuoti“, – sakė Estijos gynybos ministras.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų