ARCHYVO nuotr.

Gėlių mados – loterija

Gėlių mados – loterija

Artėjant Vėlinėms, turguose, prekybos centruose ir kapinėse pradeda mirgėti įvairiaspalvės chrizantemos. Gėlės užsienyje, skirtingai nei pas mus, nelaikomos kapų puošmena, o dovanojamos džiaugsmingomis progomis.

Apie chrizantemas, į Europą atkeliavusias tik XVIII amžiuje, ir kitas gėles kalbinome ūkininką, gėlių augintoją Simą ZARECKĄ. Jis maždaug pusantro hektaro plote augina daugiau nei dviejų šimtų rūšių ir per tūkstantį veislių žiedų.

– Dabar, rudenį, iki Vėlinių belikus vos dienai kitai, gėlininkams tikriausiai pats darbymetis?

– Ne visai. Chrizantemų auginimą mes vadiname šaukštų laižymu. Pietus pavalgėme iki Joninių, o paskui chrizantemų auginimas yra šaukštų ir puodų laižymas. Mums, gėlininkams, tai nei naudos neša, nei ką. Jei pasiseka, būna pelno, jeigu metai prastesni, liaudiškai sakant, išeina „ant nulio“. Atsiperka tik tiek, kad išlaikai darbuotojus ir turi užsiėmimą.

– Kodėl? Ar šios gėlės nebepopuliarios, lepios ar dar kas nors?

– Šią sritį valdo tikroji rinkos ekonomika. Gėlės – ne subsidijuojami javai ar kitos kultūros. Čia galioja konkurencinės sąlygos, ir viskas. Rinka yra konkuruojanti, tad ir kaina tokia.

Chrizantemas pradėjau auginti bene 2002 metais. Tada jas brangiau parduodavome. Dabar mažmeninė kaina mažesnė. Visas žaidimas yra su kiekiu: jei gėlių daug, nuo jų kažkas lieka – keli procentai uždarbio.

Simas Zareckas. ASU.LT nuotrauka

Simas Zareckas. ASU.LT nuotrauka

– Ar Lietuvoje tikrai tebėra įsišaknijusi nuomonė, kad chrizantemos – kapų gėlės? Ar vis dėl to lietuviai jas jau noriai sodina ir kitur?

– Daugiametė praktika yra tokia, kad rudenį jos težydėdavo. Žmonės chrizantemas pradėjo sodinti kapuose. Užsienyje, pavyzdžiui, Olandijoje, Belgijoje, chrizantemos yra puošmena: jomis puošia įėjimą į namą, jų sodina prie įvažiavimo. O pas mus laikoma kapų gėle.

Šiaip chrizantema yra labai universalus augalas. Jis yra šaltamėgis, ir jei labai šiltas oras, gana greitai peržydi. Tada žydėjimas trunka apie 10–20 dienų, o jeigu vėsu – gali žydėti mėnesį ir daugiau.

Chrizantemai pas mus atsiranda daug alternatyvų, tad jų populiarumas šiek tiek mažėja.

– Jau kurį laiką lietuviai kraustosi iš proto dėl viržių.

– Šis augalas auginamas kelis šimtus metų. Pavyzdžiui, kai mes pradėjome auginti viržius, pirmasis ūkis, su kuriuo bendravome, buvo Lenkijoje. Jam jau daugiau 100 metų ir visą tą laiką užsiima viržių auginimu.

Dabar viržių mada. Kaip drabužių mados keičiasi, taip ir gėlių. Kas linkęs kapuose sodinti ar turi namus, kotedžus, kur labai maža erdvė, viržiai yra minimalistinė puošmena. Jie gražūs, dekoratyvus, žiedai ilgai išlaiko spalvą. Jeigu tinkamai parinktos veislės, nebijo šalnų. Jeigu tinkamai pasodintas ir prižiūrėtas, peržiemoja ir toje pačioje vietoje auga kitąmet, gali ir trečiais augti. Tai – daugiametis augalas.

– Kapinėms puošti ne vienas renkasi ir našlaites, tačiau rudenį jų matosi mažiau. Kodėl?

– Su našlaitėmis yra tokia problemėlė – rudenį dėl labai didelės santykinės oro drėgmės pūva jų žiedai, ypač didžiažiedžių veislių, kurių visi nori. Žmonės sako: pasodinau gražią našlaitę ir ji man rudenį supuvo. Dėl to kalta netikroji miltligė. Tokia liga, kuri, esant drėgnam orui, pažeidžia žiedus. Krūmelis kaip ir žalias, bet nežydi. Tad našlaitė ir nėra populiari gėlė rudenį. Pavasarį mūsų ūkis parduoda 130 tūkstančių vazonėlių našlaičių, o rudenį tik 4 tūkstančius.

– Artėja Vėlinės, žmonės tradiciškai perka chrizantemas, tačiau lauke jau šalnos, pasirodė ir pirmasis sniegas. Į ką atkreipti dėmesį renkantis šias gėles?

– Chrizantemų žiedai, priklausomai nuo veislių, gali pašalti esant ir keliems laipsniams šalčio, o kitoms veislėms reikia ir kokių 6–7 laipsnių šalčio.

Ypač jautrios labai populiarios didžiažiedės veislės – visi nori to didelio gražaus žiedo. Bet jau esant keliems laipsniams šalčio jie nušąla. Pasirinkus veisles, kurių žiedukai smulkūs ir ne balti, o kokie gelsvi ar tamsesnių atspalvių, net jeigu vienas kitas žiedlapiukas ir pašąla, ne taip matyti. Jeigu norite baltos spalvos, žinokite, kad daugumai baltų gėlių matosi pašalimai, ypač didžiažiedžių, kurios labai greitai po šalnų suglemba.

„Manau, kad yra kokie 80 procentų žmonių, kurie puošia aplinką todėl, kad jiems gražu, mėgsta gėles. 20 procentų puošia todėl, kad taip reikia, tokia mada, kaimynas pasipuošė.

S. Zareckas

Kai renkuosi augalą, aš žiūriu, kad ir lapai būtų gražūs, pats krūmas būtų dekoratyvus, proporcingas, apvalus, apatiniai lapai – neiššutę, neišgedę. Gėlę reikia rinktis vizualiai. Aišku, tą, kuri tik pradeda žydėti. Daugelis renkasi bebaigiančią žydėti gėlę. Ji atrodo graži, bet pažydės tik savaitę ir paskui pradės pūti. Aš žiūriu, kad būtų pražydę kokie 30 procentų žiedų, o 70 procentų būtų pumpurų.

Aš taip darau, bet rinkoje yra kitokia situacija. Dažniausiai žmonės renkasi jau žydintį augalą, o paskui skundžiasi: nusipirkau, bet tik savaitę žydėjo! Jeigu paėmei jau bebaigiančią žydėti, taip ir būna.

– Bet tikriausiai ne visada galima nusipirkti vos pradėjusių žydėti gėlių? Tokios tiesiog neparduodamos.

– Kai oras šiltas, labai sunku sustabdyti, palėtinti chrizantemų žydėjimą. Kai šalta, šiltnamį mes galime pašiltinti ir pagreitinti žydėjimą, žiedų skleidimąsi. Šiltuoju periodu chrizantemos sužysta  visų gėlininkų ir atitinkamai visi nori tas žydinčias parduoti, o mažiau žydinčias pasilieka vėlesnei prekybai. Tada pilni turgūs ar parduotuvės būna žydinčių gėlių, jų kaina nukrenta, nes visi nori parduoti, kad nereikėtų išmesti.

Šį rudenį viskas vyksta kaip ir tolygiai. Vienas kitas augintojas išmeta vieną kitą šimtą ar tūkstantėlį peržydėjusių gėlių. Kadangi dauguma sumažino auginamą kiekį, tai rinkoje nesijaučia didelio pertekliaus.

– O kodėl pradėjo auginti mažiau gėlių?

– Dėl to, kad keletą metų iš eilės išmesdavome nemažus kiekius neparduotų gėlių. Apsiskaičiuoji, kad gal geriau neauginti, negu išmesti. Rinka sureguliavo.

– Daug kas Vėlinėms artimųjų kapus puošia plastikinėmis gėlėmis. Kiek jos konkuruoja su gyvomis gėlėmis?

– Jeigu orai šilti, palankūs gėlei žydėti, per Vėlines nėra šalnų, žmonės perka 80 procentų gyvų gėlių ir 20 procentų dirbtinių. Jeigu šalčiai tokie, kad nupirkta gėlė tuoj pat nušals, tai perka 50 procentų gyvų gėlių ir 50 procentų dirbtinių. Pirkimas svyruoja 30 procentų ribose. Aš manau, kad mes, gėlininkai, pralošiame, kai ateina labai šaltas periodas. Tiesa, kitas žmogus teigia žinantis, jog gėlė tuoj pat nušals, bet vis tiek perka, nes tai yra gyvas daiktas, o ten – kažkoks medžiagos gabalas. „Aš vis tiek noriu gyvą daiktą nunešti, papuošti kapą“, – sako.

– Ar lietuviai labai konservatyvūs rinkdamiesi chrizantemas, ar kaip tik ieško neįprastesnių spalvų?

– Sakyčiau, kad tai priklauso nuo regiono. Vilniaus regione dominuoja daugiau raudoni, rudi atspalviai. Tokių parduodama daugiau. Kaune žmonės tokių atspalvių nenori.

Šiaip perka gražią gėlę – kuri gražiai atrodo. Jeigu traukia akį, ar tai įvairiaspalvė, ar vienspalvė, tamsesnis, šviesesnis atspalvis – nesvarbu. Jeigu graži gėlė, ją perka. Kaip mes sakome, gražias gėles visada parduosi – kad ir kokie metai būtų ar koks būtų perteklius. Paskui lieka vadinamosios antrarūšės, kur ar kreivesnis krūmas, ar pusė krūmo žydi mažiau, ar koks kitas žiedų defektas yra. Jeigu būna geri metai, tai ir tas parduodi gera kaina, o jeigu perteklius, tada šitokių kaina būna labai maža ir jos tampa nuostolingos. 

– Atskleiskite paslaptį, greičiausiai kamuojančią ne vieną pirkėją, – kur dedate neparduotas gėles? Nejaugi visas išmetate?

– Kompostuojame ir kažkada tas kompostas toliau naudojamas kitiems dekoratyviniams augalams, medžiams, krūmams persodinti. Gėlės auginamos dirbtiniame substrate, tad reikia, kad ta visa masė,  kuri buvo užaugusi, supūtų. Substratas būna tamsesnis ir jį galima naudoti kitiems tikslams.

– Nebūna gaila kompostuoti tokio grožio?

– Jeigu matome, kad jų neišpirks, o daigai jau paruošti kitam derliui, tai net ir gražias gėles išmetame. Anksčiau buvo kitokia politika – parduoti bet kokia kaina. Tačiau vėliau pamatėme, kad tai labai sugadino rinką. Dabar yra nustatyta minimali kaina, kuria turėtume parduoti. Jeigu niekas  neperka, kainos nemažiname – geriau gėles išmetame. Bet visi taip daro. Olandijoje gėlių aukcionuose net yra taisyklė, kad jei gėlė neparduodama už tam tikrą minimalią kainą, ji  sunaikinama. Tada aukcionas augintojui kompensuoja už tą gėlę minimalią sumą. Tokia tvarka.

– Egzistuoja ir gėlių mados. Ar sunku jas nuspėti?

– Jeigu nuspėtume, tai gyventume labai gerai! Jei nuspėji madą ir sudarai tokį asortimentą, kad nesunkiai pardavei 80 procentų, tai labai gerai.

Kad ir kaip ten būtų, kalbant apie chrizantemas, pusę kiekio turi auginti baltų, geltonų – 20–30 procentų, 20–30 procentų spalvotų. Aišku, jeigu turi kokią nors išskirtinę, naujesnės spalvos ar įdomesniu žiedu, kurios niekas kitas neturi, tai parduosi sėkmingai. Tai daugiau nuo veislių priklauso. Visi nori naujovių ir klausia, ką naujo turime. Tas „naujo“ dažnai būna vieneriems metams, nes žmogus nusiperka – žiedas gražus, įdomus, bet lietus užlijo ir subliūško. Naujienų pasiteisina tik 10 procentų. Pabandome dešimt naujų veislių, bet lieka tik viena iš dešimties.

Tai galioja kalbant apie daugumą gėlių. Naujienų kasmet bandome labai daug, bet kad naujiena išliktų populiari, būna retai. Tada dažniausiai visi jų priaugina labai daug, rinka persisotina ta gėle, ir po metų visi dar daug augina, o jos niekam nebereikia. Ir meta skųsdamiesi: „Va, šių nebeperka.“ Jeigu būtų protingas kiekis rinkoje, išpirktų, bet…

– O kokios mados vyravo šiemet?

– Galima spręsti pagal tai, ką greičiausiai pardavėme. Iš vasarinių gėlių buvo populiarios begonijos – bet jos paklausios visais metais. Geriau pasakysiu, kas mažiau populiaru: labai sumažėjo Naujosios Gvinėjos sprigės populiarumas. Jų tikrai mažai jau parduodame. Anksčiau daug augindavome krūminių petunijų, bet dabar nebeauginame nė vienos, nes visi renkasi tas pusiau svyrančių ar svyrančių formų.

Šiemet mažiau pardavėme ir serenčių. Atrodytų, kad labai gera gėlė, bet jos populiarumas sumažėjo. Daug pardavėme krūminių, svyrančiųjų pelargonijų. Tačiau tai klasikinės gėlės, jų kasmet parduodame daug.

Labai populiarėja žoliniai ir foniniai augalai. Jų kasmet parduodame vis daugiau. Žmonės jų daugiau deda į kompozicijas. Žydintis augalas turi tokį trūkumą – žiedai vis tiek kada nors nužydi. Jie nubyra ir teršia aplinką. Žmogus sako: „Oi, man nukrito ant plytelių ir ištepė…“ Kai kurių gėlių žiedai dažo, jeigu jų laiku nenušluoji. Arba jie sudžiūsta ant krūmo ir reikia išskainioti. Jei neišskainioji, augalas atrodo nedekoratyviai ir krauna mažiau naujų žiedų. Jiems reikia priežiūros.

Todėl daug kas perėjo prie kompozicijų: kelios žolės arba viena žolė, foniniai augalai – koks šlamutis, dichondra ar ipomėja – ir vieną kitą žydinčios gėlės akcentą įdeda. Šios kompozicijos, kaip mes vadiname, yra „ilgai grojančios“. Žolė auga, ji pučiasi, paskui pražysta smilgomis. Foniniai augalai svyra, uždengia vazoną, o žydinti gėlė išlaiko savo akcentą. Tad daugiau parduodama ne žydinčių augalų, o įvairių spalvų dekoratyvių lapų ar žolinių augalų. Tokia madų tendencija yra antrus trečius metus.

– Daug metų auginate gėles ir jomis prekiaujate. Kaip manote, kiek gėlės svarbios lietuviams, ar mokame jas vertinti?

– Manau, kad yra kokie 80 procentų žmonių, kurie puošia aplinką todėl, kad jiems gražu, mėgsta gėles. 20 procentų puošia todėl, kad taip reikia, tokia mada, kaimynas pasipuošė ir panašiai. Nieko apie tai neišmano, jam visai nerūpi augalo priežiūra ir mano: pasisodinau gėlę ir taip turi visą laiką atrodyti. Paskui reikalauja iš tavęs tokių augalų, kuriems nereikėtų priežiūros. Atvažiuoja ir sako man: duok tokį augalą, kurio nereikėtų prižiūrėti, nei lieti, nei skabyti. Pasiūlai plastikinę – truputį supyksta…

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų