2014-12-10 Vilnius, Lietuva. Vilniaus oro uostas.

Emigracijos iššūkis valdžiai

Emigracijos iššūkis valdžiai

Ekspertai nėra tikri, kad Lietuvos vyriausybei pavyks pažaboti emigracijos epidemiją.

Praėjusią savaitę naujai išrinktai Vyriausybei pristatant savo programą, kilo ir klausimas: ar naujajai valdžiai pavyks įgyvendinti vieną svarbiausių rinkimų pažadų pažaboti emigraciją? Ekspertai – politologai, analitikai, ekonomistai – dėl to turi rimtų abejonių.

Šimtą metų migruoja, migruos ir toliau

Kad naujai suformuotos Vyriausybės narių laukia didžiulis iššūkis, net neabejoja Kęstutis Girnius. „Bus labai sudėtinga, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, – nes ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija turi panašių problemų, nė viena nerado veiksmingų priemonių.“

K. Girnio manymu, emigracijai sustabdyti reikia „ekonominių stebuklų, o valstiečiai nėra burtininkai“.

„Jie daug dėmesio skiria menkiems atlyginimams, socialinei atskirčiai, skurdui. Bet kaip jie galės didinti gerovę, kai nėra didelių tikimybių, kad ūkis smarkiai augs, o dar tuo pačiu metu daug pinigų skiriame gynybai? – retoriškai klausia politikos apžvalgininkas. – Programoje yra gražių šūkių, kad reikia pereiti nuo globalios Lietuvos iki lokalios Lietuvos, reikia visų susitarimo, kad geriausia vieta gyventi turėtų tapti Lietuva. Bet kaip tą padarysi? Konkrečių pasiūlymų nėra daug. Kalbama apie progresinių mokesčių įvedimą, bet neaišku kada ir ar tai priims visuomenė. Sakoma, kad turėtų būti nacionalinis partijų ir verslo susitarimas dėl atlyginimų didinimo, bet ar tas susitarimas bus privalomas, ar čia tik pasitikima gera valia? O gera valia yra labai ribota. Geras dalykas programoje yra suteikti daugiau laisvių profsąjungoms, nes tai viena tų retų priemonių, kuri gali padėti perskirstyti turtą.“

Kitas K. Girniui užkliuvęs programos punktas – planuojamas regionų atgaivinimas.

„Jie nori sumažinti nedarbo lygį iki 5 procentų iki 2020 metų. Labai abejoju, kad toks dalykas gali suveikti, – atvirai prisipažino ekspertas. – Sakoma, kad reikia padaryti kaimą patrauklų užsienio investicijoms. Bet kaip tu tą padarysi, kai labiausiai kvalifikuota darbo jėga yra Vilniuje ir apylinkėse, kur yra studentai? Be to, abejoju, ar savivaldybės turi teisę, kaip Amerikos valstijos, teikti visokių ūkinių ir finansinių lengvatų firmoms, kurios įkuria gamyklas. Programoje numatyta, kad reikia duoti lengvatų žmonėms, kurie nori įsigyti būstą ne didmiesčiuose, bet kaime. Čia kovojama prieš vėją. Jau šimtą metų žmonės migruoja iš kaimų į miestus, o dabar sulig Europos Sąjunga migruoja iš savo kaimų į kitų šalių didmiesčius ir nemanau, kad tai galima sustabdyti.“

„Gali kalbėti apie švietimą, regioninę politiką, atskirties ir skurdo mažinimą, bet faktiškai yra taip: Lietuvoje gyvens tie, kurie nori čia gyventi. Kaip mes galime įtikinti daugiau žmonių to norėti?“

K. Girnius, politikos apžvalgininkas

Dėmesys švietimo svarbai, K. Girniaus nuomone, tikrai programos pliusas.

„Neblogas pasiūlymas, kad valstybė suteiktų stipendijas studijuoti užsienyje ir tie, kurie baigė mokslus, kuriam laikui privalo grįžti dirbti į Lietuvą, – pritaria jis. – Bet dabar kartą išvažiavę, ar jie vėl neemigruos, kai kitur algos didesnės, materialinės sąlygos geresnės? Galų gale, programoje nėra atsakytas esminis klausimas. Gali kalbėti apie švietimą, regioninę politiką, atskirties ir skurdo mažinimą, bet faktiškai yra taip: Lietuvoje gyvens tie, kurie nori čia gyventi. Kaip mes galime įtikinti daugiau žmonių to norėti? Šita programa to klausimo neliečia, nors tai labai sudėtingas ir esminis klausimas.“

Gražiomis frazėmis pažadų neįgyvendinsi

Viena kadencija – per trumpas laikas tokio masto problemai išspręsti, mano Anglijoje įsikūrusio Bato universiteto lektorius Ainius Lašas.

„Per ketverius metus tokie daugialypiai procesai kaip emigracija neišsprendžiami, – sako Europos politikos ekspertas. – Geriausiu atveju galima padėti tam tikrą pamatą emigracijai suvaldyti ir koreguoti.“

Anot A. Lašo, dabartinė emigracijos banga yra įgavusi savaiminę inerciją, nes yra susiformavę didžiuliai traukos taškai užsienyje. „Be to, dar ilgai išliks ryškūs ekonominės gerovės skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šalių, kas gerokai apsunkina „pažabojimo“ uždavinį“, – pabrėžia jis.

A. Lašas neneigia – Vyriausybės programoje gausu įvairiausio pobūdžio priemonių, kurios vienaip ar kitaip gali prisidėti prie emigracijos procesų valdymo. Esą daug ir gražiai kalbama apie švietimo srities stiprinimą, apie ekonominio konkurencingumo didinimą, apie pagalbą jaunoms šeimoms, investicijas į regionus.

„Iš pirmo žvilgsnio tai nuteikia maloniai, bet, kaip žinoma, velnias slypi šių pažadų įgyvendinimo detalėse. O jų programoje nėra daug, – konstatuoja ekspertas. – Vietoje to randame daug aptakių ir patraukliai skambančių frazių.“

Prioritetų klausimas

Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas profesorius Mindaugas Jurkynas šiek tiek optimistiškesnis: priemonių suvaldyti emigraciją yra, sako jis, bet lengva nebus.

„Tai priklausys nuo Vyriausybės programos įgyvendinimo rezultatų, – mano politologas. – Tol, kol socialinio ir ekonominio išsivystymo lygis Europos Sąjungoje bus apčiuopiamai skirtingas, tol bus trauka vykti į tas šalis, kur ekonominiai, socialiniai ir socialinio teisingumo standartai yra aukštesni.“

M. Jurkynas taip pat vardija Vyriausybės numatytus ir mažų atlyginimų, ir nedarbo mažinimo, ir verslumo kaimuose problemų sprendimus, ir jaunų šeimų iki 35 metų būsto įsigijimo lengvinimo priemones, bet irgi pabrėžia: konkrečiai tos priemonės nenurodytos – tik gairės.

„Jeigu finansiniai ištekliai tam bus skiriami, natūralu, kad tos socialinės ir ekonominės sąlygos pagerės. O ekonomikoje pagrindinis klausimas – iš kur tuos pinigus paimti?“ – pabrėžia profesorius.

„Bet jeigu, tarkime, ekonomika kils ir įplaukos į biudžetą didės, – tęsia jis, – tokiu atveju bus prioritetų klausimas, ką finansuoti. Jeigu emigracija bus numeris vienas ir bus skiriama pinigų toms Vyriausybės numatytoms priemonėms, tada pažiūrėsime, ar to pakanka. Nes vis tiek nepermušime nei vokiečių, nei britų ar švedų standartų. Bet pamatysime, ar to pakaktų Lietuvoje, kad pažabotumėme emigraciją. Žinant tuos skirtumus, lengva nebus.“

Vienintelio vaisto nėra

Tiesioginio atsakymo į šį klausimą nemato ir Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius Romas Lazutka, pabrėžiantis, jog ne viskas priklauso ir nuo Vyriausybės.

„Skaitant programą, matyti daug priemonių, bet tiesioginis jų poveikis emigracijai neaiškus“, – toks yra ekonomisto vertinimas.

„Suprantama, kad emigracijai nėra vienintelio vaisto, – pridūrė jis. – Reikia, kad tiesiog šalyje gerėtų padėtis. Vyriausybės programoje yra siekių didinti gyventojų pajamas, atlyginimus, reformuoti mokesčių sistemą, regioninę politiką. Bet, kaip ir kitų vyriausybių programose, kai kurie dalykai įvardijami konkretesni, o kai kurie išreikšti kaip ketinimai ar siekiai.“

Ryšį tarp padėtį gerinančių priemonių ir emigracijos labai sunku nustatyti, sako R. Lazutka.

„Mes, ekonomistai, turime paprastai tokį posakį, kad ekonomikoje viskas yra susiję. Kad ir, pavyzdžiui, netekėjusių merginų skaičius yra susijęs su dobilų derlingumu per jų turimas kates, kurios gaudo peles. Bet kiekybiškai tą įvertinti tikrovėje yra pernelyg sudėtinga, kad būtų įmanoma taip viską kiekybiškai išreikšti ir suskaičiuoti priklausomybes.“

Be to, pabrėžia ekonomikos ekspertas, nereikia atsiriboti ir nuo kitų veiksnių, kurie nepriklauso nuo mūsų Vyriausybės.

„Dabar žmonės aktyviau gali išvažiuoti ir dėl „Brexit“, o tai nepriklauso nuo Lietuvos. Jie įvažiuoja į Jungtinę Karalystę, kol dar galima, – sako R. Lazutka. – Taip pat euro įvedimas ir kainų padidėjimas. Tos kainos gali padidėti dar labiau ir mūsų Vyriausybė kainų kontrolės srityje nelabai ką gali. Euras yra ne mūsų banko kontroliuojama valiuta ir todėl kovoje su infliacija mūsų valdžios galimybės labai ribotos.“

Skaičiai baugina

Visam laikui emigruoti norėtų beveik dešimtadalis Lietuvos gyventojų, o beveik trečdalis norėtų išvykti laikinai. Tai parodė spalį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

9,6 proc. šios apklausos dalyvių teigė, kad iš Lietuvos norėtų išvykti visam laikui, 28,9 proc. – kad norėtų išvykti, bet tik laikinai. 61,5 proc. apklaustųjų sakė apie emigraciją negalvojantys.

Norinčiųjų emigruoti buvo klausiama ir to, kokia, jų nuomone, šalis yra patraukliausia migracijai. Paaiškėjo, jog daugiausia jų svarsto apie Norvegiją – 20,7 proc. bei Didžiąją Britaniją – 20,2 proc. Trečioji iš populiariausių šalių yra Airija – ten išvykti norėtų 12,7 proc. galvojančiųjų apie emigraciją. 8,7 proc. jų patraukliausia migracijai šalimi laiko Švediją, 7,6 proc. – Vokietiją, 7,5 proc. – JAV. Dar 5 proc. norėtų išvykti į Šveicariją, 4,4 – į Olandiją. Toliau rikiuojasi Ispanija, Belgija, Kanada, Italija ir net Rusija.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą atliko spalio 19–27 dienomis, per tyrimą buvo apklausti 1 002 respondentai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų