Dėl pelno klastoja net maistą

Dėl pelno klastoja net maistą

Maisto klastojimas – rimta problema visame pasaulyje. Pasaulio prekybos organizacija yra suskaičiavusi, kad per metus tokia veikla pasaulio ekonomikai padaroma žala siekia kone 50 mln. eurų.

Klastojami ne vien prekiniai ženklai. Reiškinys daug platesnis – pigesnis produktas parduodamas kaip aukštos kokybės, produktai paženklinami kaip ekologiški, nors realiai tokie nėra, ir panašiai.

Europoje prieš keletą metų itin garsiai nuskambėjo vadinamasis arklienos skandalas, kai brangi jautiena mėsos produktuose keista nelegaliai gaminta arkliena.

Nors dažniausiai pasipelnyti siekiama pakeičiant produktus pigesniais analogais, visame pasaulyje pasitaiko atveju, kuomet suklastotas maistas kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, kaip tuomet, kai falsifikuotos alyvuogės, siekiant pakeisti jų spalvą, mirkytos vario sulfate. Daugelis dar pamena ir skandalą Kinijoje dėl melaminu apnuodytų pieno produktų.

Kurie gaminiai ir produktai dažniausiai tampa klastotojų taikiniu Lietuvoje, klausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Faustos KVARACIEJŪTĖS.

Kaip specialistai apibrėžia maisto klastojimą? Ir kaip kovojama su klastotėmis šioje srityje?

– Šiuo metu nėra vieningos nuomonės ar suderinto apibrėžimo, kas yra maisto klastotės. Pagrindinis aspektas yra ekonominės ir finansinės naudos siekimas. Pavyzdžiui, kai brangesnė jautiena pakeičiama pigesne arkliena arba pigesnis aliejų mišinys pardavinėjamas kaip aukščiausios rūšies ypač tyras alyvuogių aliejus. Arba maisto papildai, kurių ženklinime deklaruojamas medžiagų kiekis neatitinka realaus.

2013 metais įvykus arklienos skandalui, kai tyrimo metu nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galimai net nelegaliai pagaminta arkliena, Europos Komisija sukūrė maisto klastočių sistemą. Siekta stiprinti kovą su sukčiavimu maisto grandinėj, taip pat šalių bendradarbiavimą ir administravimą. Prie šios sistemos prisijungė visos Europos Sąjungos šalys, Šveicarija, Norvegija ir Islandija.

Kitas įvykis, parodęs šios sistemos svarbą, buvo 2018 metais kiaušiniuose rastas fipronilas – paukščių fermose nelegaliai naudojamas pesticidas, skirtas naminius paukščius dažnai kamuojantiems parazitams naikinti. Gavus šią informaciją, siekiant įvertinti situaciją Lietuvoje, tyrimams buvo paimta kiaušinių, kiaušinių gaminių, paukštienos bei konditerijos gaminių mėginių. Nelegalaus pesticido taršos nebuvo nustatyta.

Vėliau buvome gavę pranešimą per Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą, kad į Lietuvą iš Vokietijos visgi buvo įvežta kiaušinių su fipronilu, bet mūsų inspektoriams atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad šis produktas vartotojų nepasiekė. Dalis produkcijos buvo sunaikinta, o dalis – jei gerai pamenu, apie 4 kilogramus, – grąžinta tiekėjui.

Per maisto klastočių sistemą gaunama informacija apie nustatytus Europoje atvejus. Žinodami situaciją, mes taip pat atkreipiame dėmesį į konkrečius produktus. Mūsų tarnyba visuomet dalyvauja Europos Komisijos organizuojamuose maisto klastočių darbo grupių posėdžiuose.

Siekiant užkirsti kelią maisto ir gėrimų klastojimui įkurtas Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro valdomas Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centras. Jis teikia ir dalijasi naujausiomis žiniomis apie maisto klastojimą, maisto kokybę, kad apsaugotų ES tiekiamų maisto produktų autentiškumą ir kokybę. Šis centras koordinuoja rinkos priežiūros veiklą, valdo ankstyvo įspėjimo bei maisto klastočių sistemas. Taip pat organizuoja ekspertų susitikimus, kuriuose dalyvaujame ir mes. Siekiant užkirsti klastotėms kelią, vykdomos OPSON operacijos, kurių iniciatoriai yra Interpolas ir Europolas. Lietuvoje prie šių operacijų yra prisijungęs Muitinės departamentas ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Fausta Kvarciejūtė.

Ar pats vartotojas gali pastebėti, kad įsigijo suklastoto maisto? Gavo ne tai, už ką mokėjo?

– Vartotojui atpažinti, kad produktas yra suklastotas, neįmanoma. Jis tiesiog gali įtarti, kad produktas, pavyzdžiui, neatitinka jam būdingų savybių ar yra nekokybiškas ir panašiai. Tik atlikus laboratorinius tyrimus, galima nustatyti produkto klastojimą.

Taip pat gali būti klastojamas ne tik pats produktas, bet ir su produktu pateikiami dokumentai

Maisto produktų klastojimo būdų yra daugybė. Tai ir maisto produkto kilmės šalies klastojimas, ir šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas bei grąžinimas į maisto grandinę, maisto produkto pakeitimas pigesniu, maisto produktų skiedimas, savavališkas tinkamumo vartoti termino pratęsimas, pasikartojantis maisto produktų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu pardavimas. Taip pat maisto produktų sudedamųjų dalių pakeitimas pigesnėmis – pavyzdžiui, augaliniai riebalai svieste.

Klastojimu laikomas ir maisto produkto maskavimas įdedant medžiagą ar ingredientą, kurie paprastai į šio produkto sudėtį neįeina. Taip kartais siekiama pagerinti produkto išvaizdą, kokybę – pavyzdžiui, mirkant gendančią mėsą acto tirpale, – ar nuslėpti gamybos nesėkmes.

Pasikartojantis klaidingos informacijos apie žaliavas, maisto produktų sudedamąsias dalis nurodymas (tarkime, etiketėje nurodyta jautiena, o naudojama kita mėsa) irgi yra klastojimas.

Pasikartojantis klaidingas maisto produkto grynojo svorio nurodymas, neekologiški produktai ženklinami ar parduodami kaip ekologiški – visa tai taip pat patenka į tokios veiklos kategoriją.

O kas klastojama dažniausiai?

– Lietuvoje pastaruoju metu nesame nustatę klastojimo atvejų, tačiau praeityje jų buvo. Iš tokių pasikartojančių atvejų paminėčiau aliejų. Vienas klastojimo atvejis nustatytas 2017-aisiais, kai kilo įtarimas dėl sukčiavimo. Buvo sulaikyta apie 230 vienetų ypač gryno pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus. Tiriant šį atvejį paaiškėjo, kad aliejus buvo pirktas iš tiekėjo, neturinčio Tarnybos leidimo maisto tvarkymo veiklai vykdyti.

Panašus atvejis nustatytas ir 2018 metais – taip pat dėl „extra virgin“ aliejaus. Tuomet buvo sulaikyta apie 800 litrų nesaugaus produkto. Abiem atvejais tai buvo aliejus iš Ispanijos.

Šie klastojimo atvejai rodo, kad neatsakingai vertinant produktų ar žaliavų tiekėją gali skaudžiai nukentėti ir pati įmonė – už gerokai prastesnės vertės produktą sumokėti kaip už itin kokybišką, aukščiausios rūšies.

Buvo keli atvejai ir dėl žuvų rūšių sukeitimo – produktas neatitiko deklaruotų savybių. Pavyzdžiui, 2017 metais, kai, atlikus tyrimus, nustatyta, jog vietoje sardinės aliejuje buvo kita žuvies rūšis.

Kitas atvejis, užfiksuotas 2018-aisiais, buvo susijęs su lašišinių žuvų ikrais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sukeistos žuvų rūšys. Produkciją buvo uždrausta realizuoti.

Vienas stambesnių 2017 metų „radinių“ buvo padirbtas pieno miltelių mišinys kūdikiams. Paaiškėjo, kad produktas mažesnės maistinės vertės – turėjo mažiau vitaminų, kalcio, fosforo, nustatytas mikrobiologinis užterštumas. Taip pat nenurodyta produkto kilmė.

Ankstesniais metais buvo byla, kai VMVT šaldymo patalpose aptiko apie 170 tonų šaldytos mėsos, kurios kilmės šalis nežinoma, trūko ženklinimo informacijos. Tokiu atveju mes taip pat perduodame bylą per Maisto klastočių sistemą, kad išsiaiškintume produkto kilmę ir atsekamumą.

Būna maisto klastojimo atvejų, kuomet padirbti produktai mūsų šalies net nepasiekia – arba bent pas mus tų produktų neaptikta, – tačiau skandalas nuvilnija per visą pasaulį. Kas populiaru klastoti kitose šalyse?

– Pastaruoju metu Europoje buvo atvejų kaip ir pas mus – dėl aliejaus, kai pigesni aliejų mišiniai parduodami kaip aukštos kokybės. Taip pat produktai parduodami kaip ekologiški, nors iš tikrųjų tokie nėra – neatitinka reikalavimų. Tai galbūt dažniausiai besikartojantys atvejai.

Kaip Lietuvoje užsibaigė liūdnai pagarsėjęs arklienos skandalas? Juk tyrimai dėl galimų klastojimo atvejų buvo vykdomi daugelyje ES šalių.

– Didelį maisto produktų klastojimo tyrimą visoje ES paskatino pradėti keliose šalyse nustatyti atvejai, kai įvairiuose šaldytuose maisto produktuose ir pusgaminiuose buvo nustatyta arklienos DNR. Jų ženklinime buvo nurodyta, kad šie produktai pagaminti tik iš jautienos.

Informacija apie suklastotą jautieną 2013 metais buvo gauta Europos Komisijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema. Patikrinus Latvijos kompanijos UAB „Kursu zeme“ mėsos konservus, platinamus Lietuvos rinkoje, patvirtintas mėsos klastojimo atvejis. DNR tyrimai parodė, kad konservuose dalis jautienos pakeista arkliena, o informacijos ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo. Produkcija buvo išplatinta Lietuvoje, Vokietijoje, Latvijoje. Lietuvoje paruoštą produkciją gavo UAB „Rivona“ ir UAB „Palink“. Tarnyba nurodė surinkti iš rinkos minėto gamintojo produkciją ir ji buvo grąžinta gamintojui.

Kaip paprastai vyksta klastojimas? Ar tiesiog paprastai pigesnis produktas parduodamas kaip brangesnis, ar nevengiama pridėti cheminių, gal net pavojingų medžiagų, tad vartojant tokį maistą galima rimtai sutrikdyti sveikatą?

– Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Būna tiesiog paimamas paprastas aliejus ir paženklinamas kaip aukščiausios kokybės itin tyras. Arba tie neva ekologiški produktai, kurie tokie nėra. Bet didelio pavojaus sveikatai jie nekelia. Tai labiau žmonių apgaudinėjimas. Tačiau pasitaiko ir pridėtinių medžiagų arba dažiklių.

Kaip mes atrodome bendrame Europos Sąjungos kontekste?

– Nustatytų maisto klastojimo atvejų tikrai nėra daug. Per paskutinius metus turbūt buvo 5–6 atvejai, kai mes patys pranešėme per sistemą, Kitur būna gerokai daugiau. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, klastočių nustatome išties labai nedaug. Labai sunku pasakyti, su kuo tai susiję. Gal kad maža rinka Lietuvoje?

 

Faktai

Tarptautinės OPSON operacijos (OPSON senovės graikų kalba reiškia maistą), skirtos kovai su maisto produktų ir gėrimų klastojimu, vykdomos nuo 2011 metų. Jose dalyvauja kelios dešimtys ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalių.

Operacijos metu įvairių tarnybų pareigūnai vieną mėnesį tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius.

Operacijų rezultatai rodo, kad maisto klastojimo mastai dideli. Vien 2017 metais buvo sunaikinta kone 10 000 tonų, beveik 26,5 mln. litrų, suklastotų ir maisto standartų neatitinkančių produktų (alkoholinių gėrimų, ikrų, jūros gėrybių, alyvuogių aliejaus, saldumynų ir kitų). Jų vertė buvo apie 230 mln. eurų.

Tais metais – 2017-aisiais – Lietuvoje buvo sulaikyta daugiau nei 360 000 vienetų suklastotų saldainių ir žaislų. Pareigūnai aptiko 6 084 vienetus saldainių plastikiniuose kiaušiniuose ir beveik 355 000 vaikiškų apyrankių su saldainiais. Viskas buvo pagaminta pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Be to, ištyrus gaminiai pripažinti nesaugiais, nes ženklinime nebuvo deklaruoti alergenai, neatitiko žaislų direktyvos reikalavimų – žaisliukai, buvę saldainių viduje, buvo per smulkūs ir kėlė grėsmę vaikams.

Komentarai

  • Kodel sasisku gamintojos be pirstiniu? Plikom rankom negalima liest maisto!

  • Koks grindų skuduras voliojasi prie sosiskų?

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų