Akmenyje – 30 tūkst. deimantų

Akmenyje – 30 tūkst. deimantų

Milžiniškoje Rusijos deimantų kasykloje Udačnaja iškastas žalių ir raudonų atspalvių, maždaug 3 cm dydžio akmuo, kuriame – net 30 000 mažutėlaičių deimantų. Jis paaukotas moksliniams tyrimams – kai deimantai yra tokio dydžio, papuošalams jie yra netinkami. Ir nors juvelyrams akmuo būtų bevertis, mokslininkams jis – labai brangus radinys, mat taip deimantų prisėtas akmuo visomis prasmėmis yra retenybė, rašo livescience.com.

Akmuo, kuriame - 30 000 deimantų (L. Tayloro nuotr.)

 

„Mane labiausiai žavi tai, kad akmenyje yra 30 000 mažyčių, idealių oktaedrų ir nė vieno stambesnio deimanto. Atrodo taip, tarsi visi jie būtų susidarę tą pačią akimirką“, – pristatydamas akmenį kasmetiniame Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavime sakė Tenesio universiteto (JAV) geologas Larry Tayloras.

Deimantų koncentracija šioje uolienoje yra milijonus kartų didesnė nei įprastinėje deimantų rūdoje (vidurkis – 1-6 karatai deimanto iš tonos menkavertės žemės). Karatas yra svorio (ne dydžio) vienetas, atitinkantis maždaug 0,2 gramo.

Neįtikėtinas deimantų tankumas akmenyje ir jo neįprastas kalėdinis spalvingumas mokslininkams pateiks svarbių duomenų apie Žemės geologinę praeitį ir apie pačių brangakmenių kilmę, sakė L. Tayloras. „Mineralų asociacijos mums kažką papasakos apie šio iš tiesų keisto akmens kilmę“.

Mokslininkai mano, jog šie skaidrūs akmenėliai gimsta giliai po Žemės paviršiumi, sluoksnyje tarp plutos ir mantijos. Sprogstamieji ugnikalnių išsiveržimai mantijos, kurioje gausu deimantų dalį gali iškelti arčiau Žemės paviršiaus. Tačiau kelionės į paviršių metu didžioji dalis mantijos uolienų suyra, todėl paviršių pasiekia tik palaidi kristalai. Todėl Udačnaja kasykloje surastas akmuo – vienas iš tų retų grynuolių, kuris sugebėjo pasiekti paviršių nesuardytas.

 

„DELFI“ INF.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų