Pensininkams žadami turtingesni metai.

2018-ieji – pensininkų metai

2018-ieji – pensininkų metai

Keičiantis pensijų skaičiavimo tvarkai, šie metai senjorams turėtų būti turtingesni. Pensininkai sako, kad viskas paaiškės tik gavus pirmąsias pensijas, tačiau mano, kad naujoji reforma visgi yra didelis žingsnis į priekį.

Nuo šių metų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas apskaitos vienetais (taškais).

Dėl to daugiau nei 30 metų stažą turintys senjorai sulauks didesnės pensijos. Dėl indeksavimo pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiesiems didelį stažą vidutiniškai 9 eurais.

Tačiau visais atvejais pensijos didės individualiai: daugiau socialinio draudimo stažo įgijusiems asmenims didėjimas bus ryškesnis, mažiau – mažesnis.

Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo, tai yra visų dirbančiųjų uždirbtos darbo užmokesčio vertės pokyčio aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, indeksuojant pensijas 2018 metų pradžioje, vidurkiui apskaičiuoti naudojami 2014 – 2020 metų rodikliai arba jų prognozės.

Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo. Visi apie tai bus informuoti laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios. Pensijoms indeksuoti „Sodros“ kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms – dar 59 mln. eurų.

Blogiau nebus

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tarybos ir valdybos pirmininkas Petras Ruzgus mano, kad šis nutarimas vis tiek yra pliusas.

„Dabar kol kas reikia būti patenkintiems tuo, ką mums duoda“, – jis sako, kad iki šiol senjorai buvo skriaudžiami.

Kiek nauja tvarka bus geresnė, anot P. Ruzgaus, dar sunku pasakyti. Pirmiausia reikia gauti pensijas. Jis tvirtino dar ir pats nežinantis, kiek gausiantis.

„Kol kas dar anksti kalbėti. Kai gausime tą vadinamą padidintą pensiją, tada galėsime kalbėti plačiau“, – sako pirmininkas.

Jei situacija neatrodys geresnė, pensininkai nusiteikę vėl mitinguoti. P. Ruzgaus teigimu, pernai buvo surengti trys mitingai, o jei šiemet niekas nepasikeis, vėl išeis į gatves.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Panevėžio bendrijos pirmininkas Kęstutis Šeškus sako galintis kol kas pasakyti tik savo nuomonę. Jo teigimu, gerai pagalvojus, tai bene vienintelė Vyriausybė, kuri pradėjo kažką daryti.

„Žinoma, nėra ko tikėtis, kad keltų šimtais. Iš kur jų paimti? Štai vis po truputį ir čia, ir čia didės, ko iki šiol nebūdavo. Mano nuomonė tokia, kad blogiau nebus – eisime truputį į geresnę pusę“, – teigė K.Šeškus.

Jo darbo stažas – 32 metai. Be to, reikalavimai stažui dar kils. Senjoras svarsto, ar didesnės pensijos „nesuvalgys“ kylančios kainos.

„Kainos sparčiai kyla. Tai didžiulė blogybė. Pagalvokime, kiek kainavo sviestas litais ir kiek dabar kainuoja? Jau peržengė du eurus. Kur tai matyta?“ – K. Šeškus viliasi, kad augančias kainas kiek atsvers ir šiek tiek kylančios pensijos.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad šie metai – pensininkų metai, nes jiems situacija gerėja bene labiausiai, palyginti su bet kuria kita socialine grupe.

Pavojus – politikai

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pokyčius vertina teigiamai. Žinoma, jei bus laikomasi įstatymo ir toliau, nes pagal dabartinę tvarką pensijų kėlimas priklausytų ne nuo politikų valios, o nuo ekonomikos veiksnių. Tačiau vertėtų nustatyti ir tam tikrus saugiklius. Kitas teigiamas dalykas, ekonomisto manymu, kad bus užtikrintas pensijų sistemos tvarumas.

„Tai dar nėra šiuo metu taip suvokiama, bet jeigu įstatymo bus laikomasi, kiek pinigų surinks, tiek ir išmokės. Nebegalės daugiau didinti, nei kad surenka“, – sako Ž. Mauricas.

Jo teigimu, infliacija didesnių pensijų „nesuvalgys“. Viena priežastis ta, kad pensijų augimas bus nemenkas, ypač įvertinus ir prieš tai dar buvusįjį. Kita priežastis – infliacija dažniausiai būna paslaugų sektoriuje, o jomis senjorai arba nesinaudoja, arba naudojasi labai ribotai.

Pasak Ž. Maurico, pensinio amžiaus žmonės daugiausia perka būtiniausius maisto produktus, vaistus, sumoka komunalinius mokesčius. Jų kainos, kaip prognozuojama, nekils taip sparčiai, kaip pensijos.

„Manau, kad pensininkams tai išeis į naudą. Jiems gal net sunku tuo patikėti. Pensijos ilgai buvo įšaldytos. Galima sakyti, kad 2018-ieji – pensininkų metai, nes jų padėtis gerėja labiausiai, palyginti su bet kuria kita socialine grupe Lietuvoje“, – mano banko vyriausiasis ekonomistas.

Tačiau laukia ir dar vienas iššūkis. Mat pensijos labiau augs ne visiems, o tik tiems, kurie turi tam tikrą darbo stažą. Pasak Ž. Maurico, dėl to sistema yra neišbaigta.

„Stažas yra sovietmečio atgyvena. Diskredituoja visą sistemą ir pasitikėjimą ja“, – įsitikinęs ekonomistas.

Pavyzdžiui, anglosaksų šalyse stažas yra labiau simbolinis – norint gauti pensiją, reikia turėti 10 metų darbo stažą.

„Bent kažkiek šalyje turėtum išdirbti, kad gautum pensiją, o ne 35 metus, dėl to mes turime milžinišką problemą. Praktiškai „Gyvulių ūkis“ padarytas pensijų sistemoje, kai vieni, kuriems trūksta kelių mėnesių, gauna daug mažesnę pensiją negu tie, kurie turi sukaupę visą stažą. Tokių dalykų tikrai neturėtų būti, nes žmonės ir vaikus augino, ir galbūt buvo iškritę iš darbo rinkos“, – aiškino Ž. Mauricas.

Sovietmečio atgyvena

Ž. Mauricas tikisi, kad ilgainiui stažas liks daugiau simbolinis. Pasak jo, tų, kurie nesukaupia darbo stažo, pensija yra mažesnė ir jau būna už skurdo rizikos ribos. Tokie senjorai automatiškai patenka į skurstančiųjų gretas, jeigu neturi išorinės paramos.

„Pensija neatlieka tos socialinės funkcijos, nors žmogus ir mokėjo kažkiek metų tai pensijai. Keistas toks Lietuvos fenomenas“, – stebisi pašnekovas.

Ekonomisto teigimu, 1990 metais stažas buvo vienas pagrindinių matų vertinant, kokio dydžio pensiją reikėtų mokėti. Tiesa, buvo galima rinktis ir kitokių būdų, tačiau pasirinktas būtent toks. Dabar, kai jau daugiau nei ketvirtį amžiaus žmonės dirbo nepriklausomoje Lietuvoje, galima elgtis ir kitaip. Vienas būdų galėtų būti toks: tie, kurie sumokėtų daugiau, gautų didesnę pensiją, o bazinė pensija būtų visiems vienoda, nesvarbu, turi žmogus stažo ar ne.

„Dabar, jei uždirbi minimalų ar vidutinį darbo užmokestį, stažas vis tiek eina. Tad apsimoka sumokėti tik minimumą. Ta sistema turi būti toliau tobulinama“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Pasak jo, galėtų būti taip, kad nebūtinai turi mokėti „Sodrai“ 35 metus. Gal žmogus nori dirbti tik 20 ar 30 metų, tačiau „Sodrai“ per tą laiką sumokėtų daug, o vėliau nuspręstų pailsėti.

„Gal jis yra aukšto lygio specialistas, medikas ir bėgant metams pavargsta, nebenori dirbti. Tad nejaugi 30 metų dirbusio chirurgo, uždirbusio po 2000–3000 eurų, tačiau pritrūkus 3 metų stažo, pensija nesieks 200 eurų? Tokia sistema visiška nesąmonė. Šį dalyką, manau, reikėtų tvarkyti“, – pabrėžė Ž. Mauricas .

Geriau mokėti dabar

Nuo sausio beveik 7 procentais augs ir našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti nebeketinama. Turima planų ją pakeisti vienišų žmonių išmoka, kuri galbūt būtų siejama su minimalių poreikių krepšeliu. Prognozuojama, kad ji galėtų būti mokama nuo 2020 metų.

„Sodros“ duomenimis, 2016 metų gruodį buvo per 219 tūkst. našlių pensijų gavėjų. 2016 metais našlių pensijoms išmokėta apie 59 mln. eurų. 2017 metų planas – 58 mln. eurų.

Ž. Mauricas įsitikinęs, kad našlių pensijos – nesąmonė ir jų negali būti. Pasak jo, turi būti kažkoks neapmokestinamas dydis šeimai, kuris gyvenančiam vienam asmeniui būtų didesnis, o dviem – mažesnis ir pensija atitinkamai augtų tam tikru koeficientu.

„Tai didelė nelaimė, tačiau netekusiajam artimo žmogaus yra speciali pagalba. Kuo ilgainiui skiriasi našlys nuo žmogaus, kuris šiaip visą laiką gyvena vienas? Realiai jo skurdo rizika tokia pati, kaip ir našlio. Jis gyvena vienas, reikia išlaikyti būstą ir visa kita. Aš manau, kad viskas turėtų būti kaip įmanoma suvienodinta“, – tvirtina ekonomistas.

Lietuvoje daug ką nusprendžia ir prižada politikai. Ž. Maurico manymu, turėtų būti draudžiama kurti įvairių rūšių pensijas, nes ateityje galima sulaukti ir tokių dalykų, kaip patriotų, ūkininkų, statybininkų ar dirbusiųjų regionuose bei kitokių pensijų rūšių.

„Aš sutinku, kad labai gražiai skamba, bet tai sistemą daro neskaidrią ir nestabilią, nes bet koks politikas bet kada gali prišnekėti“, – jis sako, kad politikai, ypač prieš rinkimus, prižada visko.

Pavyzdžiui, jie gali kalbėti ir apie sportininkų, menininkų pensijas. Ekonomisto teigimu, žmogui reikia mokėti didesnį atlyginimą dabar, kai jis sportuoja, kuria. Vėliau, atėjus pensiniam amžiui, pensija būtų mokama, kaip ir visiems kitiems – daugiau sumokėjai „Sodrai“, daugiau ir gauni, mažiau sumokėjai – mažiau gauni.

Tas pats kalbant ir apie pareigūnus. Pasak Ž. Maurico, jeigu žmogui pažadi mokėti didesnę pensiją, mokės ateities kartos. Geriau būtų mokėti didesnį atlyginimą, o ne kažką žadėti ateityje.

Jo įsitikinimu, vieninteliu kriterijumi turėtų tapti sumokėti „Sodrai“ mokesčiai ir nesvarbu, kuo žmogus dirbo. Tuomet būtų aiški tvarka.

„Bazinė pensija būtų visiems vienoda ir galėtų būti gana nemaža, kad žmogus išgyventų, o visa kita gautų papildomai. Tada gyventojai daugiau mokėtų „Sodrai“, sumažėtų šešėlis, nes mokėtų sau, o ne kažkam. O ne kaip Andrius Kubilius sugalvojo per krizę – sumažino didžiausias pensijas. Idėja gera, ar ne? Lygybė atrodė, bet tada žmonėms neapsimoka mokėti „Sodrai“. Kitu galu kaip gavo, biudžete atsirado milžiniška skylė. Jeigu bet kada gali atimti pensiją, kokia motyvacija mokėti „Sodrai“?“ – sako Ž.Mauricas.

Faktai

Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą.

Dabar ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.

Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus, bet nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.

Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas.

Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus. (60 vidutinių darbo užmokesčių, apie 3,3 tūkst. eurų į rankas per mėnesį).

Komentarai

  • Sveiki!Man labai keista skaityti,kad našlių pensija yra nesamonė.O kur jus dedat pinigus,kurie buvo sumokėti ir jais nespėta pasinaudoti.Kiek tokių atvejų,kai žmogus visą gyvenimą mokėjo visus mokesčius ir sulaukes pensijinio amžiaus numirė.Jau daug metų man kyla toks klausimas!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų