Gretos Skaraitienės/„Fotobankas“ fotografija

Žemiški interjero architekto L. Gadeikio namai

Žemiški interjero architekto L. Gadeikio namai

Vilniečio interjero architekto Luko Gadeikio ir jo žmonos Martos namuose dar tvyro įkurtuvių nuotaikos. Natūralumas, ryškūs akcentai, daug ateities planų ir pokyčių erdvė – tokios idėjos vedamas savo šeimos būstą kūrė naujovėms ir eksperimentams atviras specialistas.

– Lukai, pagaliau įsikėlėte į savo būstą. Papasakokite, ar buvo sunku tapti savo paties klientu.

– Jau esame turėję butą, kurio visą kapitalinį remontą darėme patys, tad savo paties klientu tapau antrą kartą. Šįkart viskas vyko sklandžiau, tačiau vis tiek kilo tam tikrų sunkumų. Juk kurti interjerą sau vienam yra viena, o gyvenant dviese tenka taikytis ir prie kito žmogaus pageidavimų. Aš, atsižvelgdamas tik į savo poreikius, galėčiau ilgai gyventi eksperimento sąlygomis.

Gretos Skaraitienės/„Fotobankas“ fotografija

– Ar daug norų turėjo jūsų antroji pusė? Gal buvo dalykų, dėl kurių kurdami bendrus namus nesutarėte?

– Man labai įdomu dirbti senuose butuose, juos atnaujinti, nes visada yra tam tikras atspirties taškas, kuris padeda išplėtoti interjero idėją, paliekant tam tikrus autentiškus bruožus. Tai gali būti plytinės sienos fragmentas, medinės sijos ir t. t. Tad apibendrindamas galiu pasakyti, kad žmona man buvo kūrybinis atspirties taškas. Galimybių ir variantų, kaip įrengti naują butą, yra tūkstančiai, tad pageidavimai sudarė lengvesnes sąlygas pasirinkti interjero kryptį. Mano vienintelis noras buvo palikti betonines lubas svetainėje, o visa kita derinome bendrai ir be pykčių.

– Ar prieš įsigydami būstą svajojote, kaip jis atrodys? Gal dauguma idėjų kilo tik pamačius būstą ir jo planą?

– Skirčiau dvi erdvės kategorijas – tūrių, sferų, formų santykį ir spalvų, dekoro, detalių visumą. Pirmąją erdvę matome jau tada, kai renkamės būstą ir žiūrime į jo planą. Tada galime galvoti, kokius funkcionalius sprendimus priimti, ką pakeisti ar transformuoti. Džiugu, kad mokomasi iš klaidų ir dabar statomų nekilnojamojo turto objektų planai daug logiškesni ir patogesni nei prieš dvidešimt metų. O spalvų ir detalių parinkimas yra jau nebe toks sunkus darbas, todėl galutinis variantas dažniausiai ateina netikėtai ir labai natūraliai, be jokių išankstinių idėjų.

Gretos Skaraitienės/„Fotobankas“ fotografija

 – Kodėl pasirinkote Naujamiestį? Ar interjero idėja susijusi su būsto lokacija?

– Po ilgos ir sunkios ankstesnio būsto renovacijos mes tiksliai žinojome, kad kitą nuosavą butą pirksime tik naujos statybos name. Norėjome įsikurti centrinėje miesto teritorijoje, tad apžiūrėjome visus variantus ir projektus, kokius tik galėjome rasti. Didelės įtakos turėjo ir tai, kad visai šalia gyvenau vaikystėje – ši miesto dalis kėlė nostalgiją ir malonius sentimentus. Be to, Naujamiesčio butų kainos tikrai geros, o netoliese yra ne tik ranka pasiekiamas centras, bet ir natūrali gamta, Vingio parkas.

Ir pats Naujamiestis vis labiau modernėja, gražėja. Mūsų buto interjeras taip pat atspindi urbanistinę dvasią, su šiuolaikiškomis detalėmis ir jaukumo elementais. Kai pirkome šį butą, kompiuteryje turėjau įvairių interjero stilių sąrašą. Tačiau čia niekas taip puikiai netiko kaip minimalizmas ir modernizmas.

– Tad kaip apibūdintumėte savo būsto filosofiją?

– Ją nusakyti galiu vienu žodžiu – natūralizmas. Man be galo svarbu natūralios ir kokybiškos medžiagos. Be to, interjero stilių įkvėpė vieta mieste ir naujos statybos namo architektūra. Neįsivaizduoju industriniame rajone esančio būsto, kurį norėčiau įrengti pagal klasikinį stilių. Tai būtų tiesiog svetima tokiai erdvei. Moderniame pastate puikiai dera žemės spalvos.

– Natūralizmas pasižymi įvairiomis savybėmis ir gausiais atspalviais. Kaip rinkotės medžiagas, tekstūras ir spalvas savo būstui?

– Grindis paklojome ąžuolines, alyvuotas. Jos ilgainiui įgaus vis daugiau natūralaus gelsvumo. Interjere vyrauja pilki atspalviai. Sakoma, kad juoda ir balta nėra spalvos, o pilka, mano manymu, yra tarpinis atspalvis, kuris gali būti derinamas prie bet ko. Kadangi ši spalva neįpareigojanti, mums teko nuspręsti, kokias derinsime prie medinių grindų. Pasirinkome turkio atspalvius, kurie kol kas nėra dažni interjere ir tikrai dar penkerius metus išliks madingi.

Nuo senų laikų brukama mintis, kad vyraujantis sienų ar baldų atspalvis turi būti apelsininis, kuris erdvei suteikia jaukumo ir šilumos. Tiesą sakant, šios nuomonės negaliu pakęsti. Norėdami sukelti jaukumo įspūdį, iš naudotų kavos indelių pasigaminome šviestuvus, kurių vidus yra bronzinės spalvos, o sienas nudažėme baltai. Vakare uždegus šviesą visas kambarys tampa… apelsininis!

Gretos Skaraitienės/„Fotobankas“ fotografija

– Minėjote, kad įrengdami būstą susidūrėte su tam tikrais sunkumais.

– Miegamajame turime atvirą plytų sieną. Ji buvo numatyta projekte, tačiau statybininkai nepaliko ir viską teko perdaryti iš naujo. Man pačiam sunkiausia buvo pabaigti interjero kūrimą. Jeigu galėčiau, nuolatos eksperimentuočiau, ir galutinio rezultato gal net nebūtų. Pavyzdžiui, kavos staliuką norėjau ne pirkti, bet pasidaryti pats. Gaila, pritrūkau laiko.

 – Kokie sąlygiškai pigūs, tačiau veiksmingi apdailos variantai jums atrodo modernūs ir verti dėmesio? Ar kurį nors iš jų pritaikėte savo būsto interjere?

– Yra tam tikrų dalykų, kurie tausoja pinigus, saugo gamtą ir atitinka tvarumo standartus. Aš gavau LEED akreditaciją, kad geriau suprasčiau ekologiją, kaip sumažinti CO2 kiekį statant namus. Patarčiau naudoti chemiškai neapdorotas medžiagas, vietoje gaminamus baldus. Pavyzdys – mūsų paliktos betoninės lubos. Daug kas klausia, kada jas sutvarkysime, tačiau aš matau daug privalumų. Tarkime, paprasta pakeisti nusibodusį šviestuvą ar pakabinti papildomų aksesuarų. Laukiame šeimos pagausėjimo, tad tikrai žinome, kad svetainėje mažyliui pakabinsime sūpynes. Įsukti varžtus į tokias lubas yra juokų darbas, o dėl betono tekstūros varžto skylės net nematyti. Be to, įtempiant ar kitaip dailinant lubas, jos pažemės bent dešimčia centimetrų. Tad jeigu norite aukšto kambario, tiesiog palikite nuvalytas betonines plokštes.

– Atkreipkite dėmesį į daiktus, kuriuos galite prikelti naujam gyvenimui. Mes išsaugojome popierinius šviestuvus, kuriais dekoravome savo vestuvių šventės vietą, ir juos naudojame miegamajam bei darbo kambariui apšviesti.

 – Kuo labiausiai džiaugiatės?

– Daugelis žmonių galvoja, jog vonios kambaryje nereikia nei dušo, nei vonios. Aš savo gyvenimo turėdamas tik vieną iš jų neįsivaizduoju. Vonios kambarį mums teko šiek tiek padidinti, įrengiant „šlapią zoną“, atskirtą stiklo sienele. Šį vonios-dušo variantą vis dažniau siūlau ir savo klientams. Jis ne tik atrodo subtiliau, bet ir lengviau sutvarkomas.

Be to, sugalvojome daiktus paslėpti gausybėje spintelių. Šiuo sprendimu ypač džiaugiasi žmona, kuriai svarbus tvarkingų namų įvaizdis.

Gretos Skaraitienės/„Fotobankas“ fotografija

– O kurią namų vietą laikote savo gyvenimo ašimi?

– Esame užkietėję darboholikai, tad visas mūsų gyvenimas vyksta darbo kambaryje. Dažnai žmonės daugiausiai pastangų įdeda kurdami svetainę, tačiau ten praleidžia mažiausiai laiko. Gyvendamas Londone pamėgau anglų vartojamą ne svetainės, o gyvenamojo kambario (living room) terminą. Vengiu žodžio svetainė, nes jis man asocijuojasi su tarybinių laikų kambariu, kuris visuomet uždarytas ir į kurį įeiti galima tik atvykus svečiams (juokiasi).

– Pakalbėkime apie baldus. Kiek jų atkeliavo iš ankstesnio būsto, kaip juos ir jų atspalvius derinote tarpusavyje?

– Iš buvusio buto su mumis atkeliavo tik pora senovinių butelių. Man be galo jaukūs tie daiktai, kurie turi savo istoriją, autentiški, seni ar tiesiog kažkur rasti. Žmonės jau beveik pamiršo, ką reiškia taupyti, kad turėtų mėgstamą ir išjaustą namų baldą. Dabar dėl gausios pasiūlos pirkimo džiaugsmas yra momentinis ir trumpas reiškinys, daiktai nebekelia sentimentų. Tad nusprendėme baldais namų neapkrauti. Norėjome turkio spalvos sofos. Minkštas baldas, mano nuomone, turi būti vienas ryškiausių interjero akcentų. Pirmenybę teikėme lietuvių gamintojų baldams.

Įsigiję sofą ieškojome papildomo objekto, kuris būtų linksmesnis ir stipriai kontrastuotų su mėlynais atspalviais. Taip svetainę papuošė žemės spalvų fotelis. Tai vienas iš lengvesnių, klasikinių spalvų derinimo būdų: vienas baldas dominuoja, o kitas kontrastuoja. Tik reikia nepamršti, kad kontrastą sukuriantis baldas ar akcentai turi būti mažesni už dominuojančios spalvos objektus.

– Ką patartumėte tiems žmonėms, kurie nori įsirengti ar suremontuoti savo būstą?

– Patarčiau pirmiausia atsisėsti ir ramiai pagalvoti, kokio norite būsto, kaip ketinate gyventi, kokie jūsų artimiausi planai ir poreikiai. Įsigilinkite į save ir nebijokite planuoti ateities. Tai viską apgalvoję suprasite, kokie baldai bus reikalingiausi ir kokios interjero idėjos geriausiai atitiks jūsų būsto viziją.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų