Racionalus paprastumas

Racionalus paprastumas

Daugelis savo naują būstą pradeda projektuoti nuo to, kiek ir ko jame norėtų turėti. Kauniškis Saulius Dumbliauskas ir architektas Laurynas Avyžius apie naują namą pradėjo galvoti kitaip – atsisakydami visko, kas nebūtina.

(Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka)

Kai S. Dumbliauskas kartu su žmona nutarė keltis į namą, jiedu turėjo du reikalavimus – kad šis būtų vieno aukšto ir patogiai suplanuotas. Architektas L. Avyžius iš studijos „Nebrau“ šį nepretenzingą kliento pageidavimą išpildė be priekaištų. „Pradžioje atsisakėme visų nebūtinų dalykų, ir taip išryškėjo pagrindinė namo idėja. Nusprendėme, kad prioritetą reikia teikti racionalumui, tad mano pagrindinė užduotis buvo sukurti maksimaliai patogią erdvę gyventi“, – pasakoja L. Avyžius.

Taip Kauno miesto prieigose iškilo maždaug 160 m² dydžio griežtų kontūrų, tamsių ir natūralių atspalvių namas. Jis padalintas į dvi dalis. Pirmoje yra virtuvė, valgomasis ir svetainė, antroje – miegamasis, vaikų kambariai, nedidelė biblioteka bei vonios kambarys. Šios erdvės sujungtos plačiu koridoriumi, kuris užbaigia pastato U formą ir palieka vietos nedideliam alpinariumui lauke.

L. Avyžiaus teigimu, koridorius padeda atskirti dvi funkcines namo dalis ir apsaugo poilsio zoną nuo triukšmo, kuris gali sklisti iš virtuvės. Namo gyventojai gali užsiimti norimomis veiklomis per daug netrukdydami vieni kitiems arba leisti laiką kartu erdvioje svetainėje su terasa.

(Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka)

Vienaukščio privalumai

Posakis, kad pirmasis namas statomas parduoti, o antrasis – gyventi, šiuo atveju netinka. Prieš tai išbandęs gyvenimą trijuose skirtinguose nuomojamuose būstuose, S. Dumbliauskas su žmona siekė pasistatyti tokį, kuris būtų patogus tiek gyventi, tiek prižiūrėti.

„Visų pirma, nemėgstu kaupti daiktų. Laikausi požiūrio, kad jei kokio daikto nenaudoji metus, turi su juo atsisveikinti“, – sako šeimininkas. Dėl tokios jo nuomonės ir namo viduje vyrauja minimalistinis paprastumas – atsisakyta papildomų patalpų ar spintų nišose, kur būtų galima kaupti įvairius rakandus. Kiekviena erdvė atlieka jai numatytą funkciją ir yra suprojektuota pagal dabartinius savininkų poreikius: čia nėra kambarių „avansu“ bandant nuspėti, ko gali prireikti ateityje. „Esu pastebėjęs, kad butuose užaugę ir gyvenę žmonės vėliau ima svajoti apie dideles erdves ir pasistato masyvius, kelių aukštų namus. Mes su žmona užaugome dideliuose namuose ir žinojome, kad jie gali kelti rūpesčių. Dabar galiu patvirtinti, kad nėra nieko patogiau už vieno aukšto namą“, – teigia kauniškis.
Pasirinkus statyti vienaukštį, šeimininkams nereikėjo galvoti, kur įrengti laiptus. Tai leido sutaupyti vietos ir išvengti sunkiai panaudojamų erdvių. Jame taip pat nėra sandėliuko ir garažo: automobiliams statyti numatyta vietos po stogine.

Namo grindys yra viename lygyje, skiriasi tik lubų aukštis: laisvalaikio zonoje jos aukštesnės. Taip ne tik sustiprėjo didesnės erdvės įspūdis, bet ir atsirado galimybė įkomponuoti didžiulius varstomus svetainės langus. Šiltuoju metų sezonu plačiai juos atvėrus, svetainės ir valgomojo erdvė pratęsiama į terasą ir šalia jos žaliuojančią veją. Į namą įsileidus daugiau natūralumo iš lauko, įgyvendinamas dar vienas šeimininkų tikslas – būti arčiau gamtos.  S. Dumbliauskas juokaudamas pasakoja, kad iš savo namo su šlepetėmis per kelias akimirkas galįs atsidurti ne tik ant vejos, bet ir darbe – kitoje sklypo dalyje įrengtos aukštos kokybės spaudinių dirbtuvės, kur dirba abu sutuoktiniai.

Namas suskirstytas į dvi funkcines erdves – laisvalaikio ir poilsio. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka)

Judėjimo arterija

Toks namo ir jo erdvių paprastumas pasiteisino ir dar keliais aspektais. Šeimininkai džiaugiasi, kad reguliarų grindų valymą gali patikėti robotui-siurbliui, kuris be jokių sunkumų apvažiuoja visą namo plotą. Savų būdų, kaip panaudoti patogiai suprojektuotas erdves, rado ir jaunesnieji namo gyventojai. Iš vienų patalpų į kitas šie mėgsta keliauti paspirtukais.

Pagrindinė judėjimo arterija name – koridorius – atlieka ir dar vieną funkciją. Ant jo sienų ateityje turėtų atsirasti vis daugiau fotografijų ir kitų meno darbų, tad, bėgant laikui, šis transformuosis į nedidelę asmeninę galeriją.

Namo grindys ir terasa yra vienodame lygyje, todėl plačiau pravėrus svetainės duris, ribos tarp vidaus ir išorės tarytum pranyksta. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka)

Netikėta fasado apdaila

Namo apdailai ir interjerui pasirinktos ilgaamžės nestandartinės medžiagos. Pasak L. Avyžiaus, didžiąją fasado dalį dengiančios tamsaus atspalvio betono čerpės įprastai naudojamos tik kaip stogo danga. Kloti jas ant vertikalaus paviršiaus buvo novatoriškas sprendimas, gerokai nustebinęs statybinių medžiagų pardavėjus.

Čerpių kuriamą sunkumo įspūdį atsveria įvairiose fasado vietose įkomponuotas maumedis. Neapdirbtomis lentomis, kurios sendamos įgis daugiau pilkšvumo, padengtas ir terasos paviršius.

Vidaus grindims pasirinkta labiau pietinėms Europos šalims būdinga medžiaga – plytelės su medžio rašto atspalviu. Tai dar viena šio namo savininkų racionalumo iliustracija. Pasak S. Dumbliausko, šiltuoju sezonu, kai svetainės langai atverti, gyventojai gali laisvai vaikščioti iš vidaus į lauką ir atgal, nesibaimindami prinešti purvo ar subraižyti grindų. Be to, namui apšildyti naudojamas geoterminis šildymas, o šilumnešio kanalai įrengti grindyse, tad plytelės, skirtingai nei medžio danga, geriau perduoda šilumą.

(Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka)

Kintantis namo kontekstas

Visgi namo aplinkai ir sklypo vaizdui suformuoti šeimininkams teko skirti daugiau dėmesio, nei jie galvojo iš pradžių. Siekiant suderinti architektūrą ir aplinką, pasirinkta dolomito skalda ir granito akmenys. Nemažai vietos skirta žaliuojančiai vejai, o dairantis po kiemą į akis krenta dar vienas akcentas – šalia miegamojo lango augantis bonsas.
Priešingai nei pats būstas, jo aplinka pastaruosius kelerius metus keitėsi, o šeimininkai jau yra sumanę, kuria kryptimi ją puoselėti toliau. „Nuosavas namas visai atvejais yra užsiėmimas visam gyvenimui“, – apibendrina S. Dumbliauskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų