Leono Garbačausko fotografija

Prabangos blyksniai interjere

Prabangos blyksniai interjere

Architektė-dizainerė Ieva Prunskaitė šį pusmečio pareikalavusį projektą pavadino „Plačiai atmerktomis akimis“. Dėl didžiulių langų, pro kuriuos atsiveria spindintys bažnyčių bokštai ir Vilniaus panorama, esanti interjero dalimi.

„Projektavimas visuomet prasideda nuo poreikių“, – sako architektūros ir statybos studijos „Prusta“ architektė-dizainerė I. Prunskaitė. Šio buto šeimininkams reikėjo erdvios virtuvės, didelio valgomojo stalo, dviejų kambarių vaikams, patogaus miegamojo su drabužine bei vietos daiktams pasidėti. Architektė prisipažįsta, kad funkcionaliai viską sutalpinti buvo nelengva. Juk reikėjo galvoti ne tik apie talpumą, bet ir apie gražią, funkcionalią, nesuspaustą erdvę.

Leono Garbačausko fotografija

Ąžuolinės parketlentės „Chevron“ architektė išrinko salone „Nagoja

Aktyviai darbų procese dalyvavę savininkai prašė sukurti prabangius namus su industrinio stiliaus elementais. Kai kurias pasikartojančias detales, pavyzdžiui, žalvario intarpus, pasufleravo čia pat, už lango, kyšantys cerkvės bokštai.

Naujos statybos butas buvo suplanuotas visiškai kitaip, nei matome dabar. „Antresolę statytojai buvo numatę kur kas mažesnę, laiptus suprojektavę visai kitoje vietoje, be to, anga netiko jiems įtalpinti. Vaikų kambarių sąskaita padidėjo vonios kambarys“, – atliktus pakeitimus vardija I. Prunskaitė.

Pagal naują projektą minėta antresolė padidėjo maždaug 1,5 metro. Kad monolitinė perdanga pernelyg neįsirėžtų į svetainę per du aukštus, architektė nusprendė jos kraštą nusklembti, todėl vizualiai briauna atrodo lengvesnė.

Tik užėjus į apartamentus, dešinėje, – vaikų kambariai, vonia ir pagalbinės patalpos. Kairėje yra virtuvės zona, valgomasis ir gyvenamoji erdvė. Patalpas skiria simbolinis koridorius, kurio viena siena – ažūriniai žalvario elementai su įdėtinėmis marmuro detalėmis. Šitaip zonos funkciškai padalintos, bet erdvės ir šviesos pojūtis neprarandamas. Koridoriaus link vaikų kambarių sienos suapvalintos. Pasak projekto autorės, užlenkus kampus erdvė optiškai išsiplečia.

Buto lubos paliktos tokios, kokios jau buvo – monolitinė perdanga, kurią nuspręsta išsaugoti kaip vertingą industrinę detalę. I. Prunskaitė sako, kad ją švarią padaryti nebuvo paprasta, nes reikėjo paslėpti išvedžiotus elektros laidus ir suprojektuoti tiek funkcionalų, tiek estetiškai lakonišką apšvietimą.

Leono Garbačausko fotografija

Spalvinis interjero kodas – kontrasto ir harmonijos pusiausvyra. Beveik balto medžio grindys – atsvara juodo akmens sienai, inkrustuotai žalvario ir šviečiančių juostų detalėmis. Šiuo atveju pilkas monolitas – tik neutralus fonas, išryškinantis kitus interjero elementus.

Ryškių spalvų yra detalės karališko mėlynumo sofoje ir lovoje, kėdėse, vonios kambario balduose. Nespalvotą koloritą paįvairina žalvario elementai. Žalvaris blyksteli antresolės rėme, sienelėje su marmuro inkliuzais prie virtuvės, šviestuve virš sofos, sodraus sendinto metalo atsiranda ir virtuvės balduose bei persikelia į lauko virtuvę.

„Daug įdirbio, daug pastangų, daug detalių. Kiekvienas kampas apgalvotas, profilis apskaičiuotas, suderintas, daug netradicinių sprendimų“, – kalbėdama apie detales reziumuoja I. Prunskaitė.

Virš marmurinio valgomojo stalo kabantys skulptūriški šviestuvai – dar viena kruopščiai įkomponuota detalė. „Kadangi kabo tokioje didelėje erdvėje priešais vitrininius langus, jie turi būti skulptūriški, dideli ir išraiškingo dizaino, bet ir neužgožti vaizdo pro langą, žiūrint iš miegamojo“, – kalba architektė. Šie skulptūriški ažūrinio metalo tinklo šviestuvai puikiai atitinka visus reikalavimus.

Konsoliški balinto ąžuolo pakopų laiptai veda į privačią šeimininkų erdvę antresolėje.

I. Prunskaitės teigimu, miegamasis įrengtas taupant kiekvieną centimetrą. Centrinė ašis – į miesto panoramą atsukta lova. Miegamąjį nuo bendros svetainės erdvės skiria skaidraus laminuoto stiklo pertvara, iš išorės pridengta vertikaliais žalvariniais elementais, kurie sukelia privatumo įspūdį būnant viduje, bet ir neuždengia erdvės bei vaizdo į miestą. Iš vidinės pusės įrengtos aklinos vaizdą ir garsą dar labiau slopinančios minkšto aksomo užuolaidos, prireikus užtikrinančios šeimininkų privatumą.

Leono Garbačausko fotografija

Per abi miegamojo sienas architektė suprojektavo talpias spintas. Į medines grindis įsiliejančios plytelės simboliškai įveda į vonios zoną. Stiklinėje dušo sienoje pasikartoja interjerą vienijantys žalvario motyvai, tarytum pratęsiantys tokio pat metalo lubų šviestuvus. Prie lango – baltas kosmetinis stalelis, virš jo, ant grindų raštą atkartojančios sienos, kabo veidrodis su spintele. Tualeto ir dušo erdvę skiria baldinė spinta, sukurta apsvarsčius praktinį daiktų padėjimo klausimą. Iš miegamojo patenkama į terasą, kur architektė įgyvendino dar vieną šeimininkų pageidavimą – turėti pirtį ir sūkurinę vonią.

„Kiekvienas architektūrinis sprendimas sužadino naują iššūkį, nes viskas buvo nestandartiška. Su visais iššūkiais susidorota, ir dabar plačiai atmerktose akyse atsispindi harmoningas interjeras“, – daug kūrybinių pastangų pareikalavusį darbą apibendrina I. Prunskaitė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų