(Marco Craigo fotografija)

Patricia Urquiola – žmogaus tęsinių kūrėja

Patricia Urquiola – žmogaus tęsinių kūrėja

Vienos ryškiausių šiuolaikinių Europos dizainerių ir architekčių Patricios Urquiolos darbai sukelia daug prieštaringų įspūdžių. Jie stebina įmantriomis formomis ir spalvingumu, bet kartu yra subtilūs ir organiški. Apie buvimą moterimi vyrų dominuojamoje srityje, spalvų ir erdvės pojūčius ispanų kilmės kūrėja pasakoja išskirtiniame interviu žurnalui „Namas ir aš“.

P. Urquiola

Architektai ir dizaineriai šiais galutinių terminų ir minutėmis planuojamos dienotvarkės laikais tarsi nebeturi ramesnio ankstyvojo kūrybos etapo, kai galima gryninti savo idėjas, ieškoti savo braižo. Regis, jūs dar turėjote šią privilegiją?

Mano kūrybos startas buvo iš tiesų labai lėtas: kaip dizainerė turėjau galimybių augti palaipsniui, natūraliai. Daug metų praleidau mokydamasi Madride, vėliau Milane. Buvau smalsi, entuziastinga, ir man iš tiesų labai sekėsi. Turėjau galimybę dirbti su Vico Magistretti ir Achille Castiglioni, kurie yra puikūs mentoriai ir labai svarbios asmenybės mano profesinio augimo ir karjeros istorijoje. Vėliau tapau Piero Lissoni studijos dizaino grupės kuratore, o savo studiją atidariau būdama beveik keturiasdešimties, šio dizainerio paskatinta. Tuomet jau išties buvau pakankamai brandi, kad galėčiau išreikšti savo pačios stilių.

Baldų dizaino namams „Cassina“ sukurtas fotelis „Gender“

Esate ispanų kilmės, bet jūsų karjera suklestėjo Italijoje. Kodėl pasirinkote dirbti ne savo šalyje?

Apie architektės profesiją svajojau nuo vaikystės. Pradėjau studijuoti architektūrą Madride, kur gavau stiprų, bet tradicinį žinių bagažą. Tuomet nutariau tęsti mokslus Milane ir netrukau suprasti, kad tai – geras pasirinkimas. Šis miestas patikėjo manimi ir atvėrė daugybę galimybių. Gavau progą mokytis iš neįtikėtinų savo srities meistrų, jau minėtų V. Magistretti ir A. Castiglioni. Po viso to sprendimas likti čia gyventi ir dirbti atrodė labai natūralus.

Firmai „Cc-Tapis“ išaustas kilimas „Visioni“.

Jūsų gera bičiulė ir partnerė, italų dizainerė Patrizia Moroso viename interviu yra išreiškusi nuostabą, jog tarp dizainerių ir architektų yra tiek mažai moterų, nors, anot jos, veiklos labai moteriškos. Ji pasakojo, kaip nudžiugo susipažinusi su jumis ir pajutusi bendrystę. O jūs esate sakiusi, jog Patrizia buvo tas žmogus, kuris suteikė jums profesinio pasitikėjimo savimi. Ar vienos lyties persvara jūsų veikloje aktuali iki šiol?

Ši tema labai įdomi. Ypač šiandien, kai visuomenėje lyčių vaidmenys yra stipriai susipynę. Aš didžiuojuosi būdama moterimi ir dirbdama vyrų dominuojamoje industrijoje. Manau, kad moterys gali suteikti tam tikros kokybės, pavyzdžiui, daugiau lankstumo ir gebėjimo adaptuotis. Visgi šios savybės nėra sietinos vien su lytimi ir tai labai svarbu pabrėžti kalbant apie lyčių stereotipus tam tikroje srityje. Apskritai mane domina tiek vyrų, tiek moterų dizainerių kūryba: svarbu, kad kontekstui ji suteiktų naują perspektyvą.

Sofa „Floe Insel“, sukurta baldų dizaino namams „Cassina“

Kas yra jūsų kūrybos atspirties taškai?

Labai daug įkvėpimo gaunu iš kasdienybės, iš darbo ir asmeninio gyvenimo simbiozės – abi šios pusės viena kitą tiesiog maitina. Taigi įkvėpimo semiuosi iš visko, ką veikiu. Man pasisekė, jog turiu galimybę keliauti po pasaulį ir sutikti įdomių žmonių. Patyriau, kaip svarbu yra susieti save su klientais ir kompanijomis, su kuriomis dirbu, nuolat tarpusavyje mainytis empatija ir ją auginti. Mano gyvenimas ir darbas – tai nuolatinis dialogas, įvairiausių atradimų sluoksniai ir nuolatiniai išmėginimai. Esu labai atvira šiam organiškam procesui ir nuolat mokausi iš klaidų.

Lauko tekstilės kolekcija „Garden Layers“.

Jūsų kūryba pasižymi plačiu spalvų spektru. Koks būtų jūsų esminis patarimas, kaip išlavinti spalvų pojūtį kuriant interjerą?

Per savo praktiką labai daug eksperimentavau su spalvomis, jų deriniai mano darbuose išties nestandartiniai. Manau, kad spalvos yra puikus įrankis, stipriai priklausomas nuo konteksto ir vietos. Jos yra išties labai lokalios. Be to, jei būsto projekto ašis – spalva, tai pastebima iškart. Labiau nei spalvų dermės mane domina sunkiai apibūdinimas įspūdis, kurį sukelia daug sudedamųjų dalių: erdvės, laiko, proporcijų, empatijos, nūdienos pojūčiai.

Viešbučio „Room Mate Hotel Giulia“ interjeras Milane.

Ar šių dienų architektūroje ir dizaine nejuntate per daug skubos, vienadieniškumo?

Man labiau patinka svarstyti ne apie šiandienos skubėjimą, o apie ateitį, kurios vienas iš raktažodžių bus dalijomosi ekonomika. Mes visi būsime susiję vieni su kitais, susijungę, kooperuosime, informacija suksis ratu, visos sritys bus tarpdisciplininės. Dizaino sritis, jos etika ir tvarumas keisis, o dizainerio profesija, atliepdama visuomenės poreikius, dar labiau išsiplės.

Danų dizaineris ir architektas Knudas Holscheris yra pasakęs, jog sukurti arbatos puodelį gali būti sudėtingiau nei suprojektuoti namą. Namas – sudėtingesnis konstruktas, tačiau jis kuriamas konkrečioje aplinkoje. O arbatos puodelis naudojamas pačiose įvairiausiose aplinkose, todėl reikia pasistengti, norint, kad jis išskirtų, būtų originalus kūrinys. Kas jums dizaino srityje atrodo sudėtingiausia ir kartu įdomiausia?

Man ypač įdomūs nauji, sofistikuotesni gyveni(Mamo būdai. Man rūpi kvestionuoti tradicinį lovos, sofos ar vonios suvokimą. Mane taip pat nepaprastai domina, kaip daiktai gali tapti mūsų tęsiniais ir šioje nuolat besikeičiančioje aplinkoje padėti mums gyventi kuo geriau Bet aš nevadinu šių klausimų sudėtingais – veikiau keliančiais labai įdomius ir jaudinančius iššūkius.

Restoranas „Igniv“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų