Paskui uoslę Paryžiuje

Paskui uoslę Paryžiuje

Vienas už kitą įspūdingesniais muziejais nusagstytame Paryžiuje lankytojus vilioja naujas traukos centras – Didysis parfumerijos muziejus (Le Grand Musée du Parfum), duris atvėręs praėjusių metų gruodį. Į stilingas baltas erdves patekę lankytojai turi galimybę leistis į nepakartojamą olfaktorinių atradimų kelionę, žadančią daug staigmenų ir netikėtumų.

(Irene de Rosen fotografija).

Kaip įrengti muziejų, kai pagrindiniai jo eksponatai yra nepavaldūs regai? Šis klausimas tapo pirmuoju Didžiojo parfumerijos muziejaus kūrėjų iššūkiu. Muziejaus direktorius Guillaume‘as de Maussionas pasakoja, kad jų tikslas buvo sukurti tokią erdvę, kuri panardintų lankytoją į unikalų jutiminį pasaulį ir atliktų ne tik mokslinę funkciją, bet ir primintų savotišką mokyklą, kurioje žaismingi ir interaktyvūs stendai išmokytų ko nors naujo. Į tris aukštus suskaidyta erdvė – tarsi išsami vizualinė kvepalų enciklopedija, kuriame kiekvienas skyrius pasakoja savo istoriją.

(Irene de Rosen fotografija)

Pirmasis aukštas skirtas išsamiai kvepalų istorijai – nuo laikų prieš mūsų erą iki moderniosios parfumerijos atsiradimo. Vaikščiojant po jaukioje prieblandoje skendinčias erdves, žvilgsnį kaipmat traukia dideli balti dubenys, virš kurių galima užuosti stenduose aprašomus kvapus. Įdomu tai, kad emocijos ir jausminės asociacijos čia gerokai svarbesnės negu istoriniai faktai – pavyzdžiui, didelio lankytojų dėmesio sulaukia kvepalų, kaip meilės ir aistros atributo, tema. ,,Kvepalai ir gundymas“ – taip vadinasi milžiniškų dekoratyvinių stendų, primenančių albumus, alėja, kurioje pateiktos žymiausių istorinių asmenybių iliustracijos ir pasakojama jų asmeninė kvepalų istorija (ar žinojote, kad Napoleonas per mėnesį sunaudodavo apie keturiasdešimt litrų kvepalų, iš kurių dalį gerdavo prieš žymiuosius savo mūšius?)

(Irene de Rosen fotografija)

Tikrasis institucijos žavesys atsiskleidžia antrame ir trečiame aukštuose – švari ir lengva jų estetika primena šiuolaikišką laboratoriją. Kvepalai iki šiol siejami su malonumais, tad ir muziejaus užduotis buvo tai atspindėti: interjero kūrėjai išsikėlė sau užduotį, jog lankytojai mėgautųsi vizitu ir neskubėtų išeiti, tad funkcionalumą buvo privalu derinti su aukščiausio lygio estetiniais sprendimais. Daugelis, vos tik įžengę į šviesos užlietus kambarius, atkreipia dėmesį į nepriekaištingą rožių kompoziciją ir kaipmat skuba ją nufotografuoti, tačiau mažai kas atranda, jog ši rožių puokštė iliustruoja sudėtingus aromatų mechanizmus. Visai šalia esanti vamzdelių ir nedidelių rezervuarų kompozicija skirta iliustruoti skirtingas kiekvieno iš mūsų galimybes atpažinti ar pajausti tam tikrus kvapus. Lankytojai kviečiami sukti rankenėles ir įsitikinti, ar jie priklauso žmonių grupei, galinčiai užuosti ne visiems juntamus aromatus. Šalia esančios hologramos paprastai ir aiškiai parodo, kaip smegenys apdoroja kvapus. Akivaizdu, kad muziejuje itin svarbi pažintinė ir žaidybinė dimensijos.

Vienas lankytojų mėgstamiausių muziejaus kambarių yra kvapų sodas, kuriame didžiules gėles primenančios instaliacijos prie jų priėjus įsižiebia tarsi šviestuvai – tai ženklas, kad jau galima užuosti iš jų sklindantį specifinį kvapą. Itin didelio ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų dėmesio sulaukia sofos su įtaisytais išmaniaisiais ekranais, kviečiančiais pažaisti ir pabandyti atspėti kvapus, o vėliau atlikti atminties testą.

(Muziejaus fotografija)

Paskutinė ekspozicijos dalis skirta parfumerijos menui ir jo kūrėjams. Turbūt daugiausia lankytojų fotoaparatų paspaudimų sulaukianti muziejaus instaliacija – lašelio formą primenančių dekoracijų eilė, kurioje bronzos spalvos kamuoliukai skleidžia įvairius kvapus, o pasirinkus norimą kalbą iš to paties kamuoliuko galima išgirsti ir kvapo apibūdinimą.

(Irene de Rosen fotografija)

Kvapų gausybė ir iššūkis viską atsiminti, atskleidžia žavią, tačiau ir nelengvą parfumerijos ekspertų, vadinamųjų „nosių“, darbą. Norintiems išgirsti daugiau apie tai, kaip dirba kvepalų kūrėjai, įrengti du specialūs kambariai, kuriuose, atsisėdus prie projekcijų, galima klausytis interviu. Ir šioje patalpoje siekiama, kad kiekvieno lankytojo patirtis būtų kuo asmeniškesnė ir intymesnė – dizaino kūrėjai nusprendė verčiau sukurti kelis atskirus ekranus, prie kurių lankytojai galėtų atsisėsti po vieną ir atsiriboti nuo aplinkos (priešingai tradiciniam susibūrimui prie vieno didelio ekrano). Išskirtinis sprendimas – muziejaus parduotuvę paversti integralia dalimi, kurioje net ir naujausi šiuolaikiniai kvepalai pateikti muziejine, o ne komercine maniera.

(Muziejaus fotografija)

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų