(Laimono Ciūnio fotografija)

Nakvynė tarp meno kūrinių

Nakvynė tarp meno kūrinių

Apie metus Vilniuje veikiančiame pirmajame Lietuvoje menų viešbutyje „Artagonist“ pagrindinis vaidmuo atitenka menui. Būtent – vaidmuo. Meno kūriniai čia ne tik dekoratyvūs elementai, bet ir svečius provokuojantys bei savo istoriją pasakojantys personažai.

(Laimono Ciūnio fotografija)

Per interviu-ekskursiją po viešbučio erdves su jo vadovu Viliumi Vaičekausku dažniausiai girdžiu apibūdinimą „kitoks“. Nuo jo prasideda ir pasakojimas apie viešbučio idėjos priešistorę, ieškant tinkamiausios funkcijos dviems, tiek architektūrine, tiek paveldosaugine verte skirtingiems, istoriniams pastatams Pilies gatvėje. „Viena iš pradinių minčių ir buvo sukurti kitokį, dizaino boutique stiliaus viešbutį. Kadangi dviejų pastatų, kuriuose numatėme jį įrengti, erdvės sąlyginai mažos (1608 kv. m.), reikėjo pasirinkti individualų, išskirtinį braižą. Juo ir tapo menas“, – pasakoja V. Vaičekauskas.

Galbūt dėl šios priežasties „Artagonist“ sulaukia kur kas įvairesnių svečių, nei kiti panašios klasės viešbučiai Lietuvoje: jį renkasi nuo išskirtinumo ieškančių advokatų iki hipiškų meno gerbėjų.

(Laimono Ciūnio fotografija)

Bendradarbiaujant su architektūros studijos „Plazma“ architektais Evelina Talandzevičiene, Ryčiu Mikulioniu, Dina Sargautiene ir Skirmante Deniušiene, visos naujojo viešbučio idėjos gimė „ne ant popieriaus“, o vietoje, svarstant apie unikalių pastatų rekonstrukciją bei kalbantis su menininkais. „Erdvių charakteristika gana komplikuota: dideli aukščių skirtumai, netaisyklinga patalpų geometrija, – vardija E. Talandzevičienė, – Visa tai sąlygojo stilistinį pasirinkimą ir atidumą istorinių pastatų ypatybėms – jei kreiva, tegul taip ir būna. Su pagarba senamiesčiui stengėmės sujungti sena ir nauja į vieną dermę.“

(Laimono Ciūnio fotografija)

Labiausiai pasiteisinę architektūriniai, dizaino ir svetingumo sprendimai:

1. Menas. Be jokios abejonės. Architektai ir viešbučio valdytojai kreipėsi į galerijos „The Rooster Gallery“ įkūrėją, kuratorę Jurgitą Juospaitytę-Bitinienę ir su jos pagalba atrinko šiuolaikinius lietuvių kūrėjus, kurių darbai galėtų tikti viešbučiui. Kiekvienas menininkas gavo po kambarį ir kūrė meno darbą specialiai jam. „Kūrėjai gavo absoliučią laisvę. Vienintelis jiems išsakytas pageidavimas: kad jie nepamirštų, jog tai viešbutis ir meno darbai būtų saugūs, patvarūs, nenulaužiami“, – pasakoja V. Vaičekauskas. Dabar po „Artagonist“ erdves išsibarstė Algirdo Kuzmos, Nerijaus Ermino, Jurgio Tarabildos, Lino Jusionio, Vytauto Viržbicko, Ievos Rojūtės, Rodiono Petrovo, Aisčio Kavaliausko, Vitos Opolskytės, Marijos Šnipaitės, Kristinos Ališauskaitės, Eglės Karpavičiūtės, Gabrielės Šermukšnytės, Vaivos Šimoliūnaitės, Rimos Šimoliūnienės, Auksės Miliukaitės darbai. „Dar nebuvo tokių atveju, kad dėl nepatikusio meno kūrinio svečias atsisakytų apsistoti kuriame nors kambaryje, – juokiasi V. Vaičekauskas, – Užtai, būna, net nusivilia, jei jų kambaryje vietoj meno kūrinio išvysta vien Vilniaus senamiesčio vaizdus pro langą ar atidengtas sienų freskas.“

(Laimono Ciūnio fotografija)

2. Išmaniosios technologijos. Jos įrengtos ir dėl svečių komforto, ir dėl energetinių resursų taupymo. Vos pravėrus kambario duris, svečiui nereikia dairytis, kur įdėti kortelę, kad įsijungtų šviesa: būvio daviklis „jaučia“ žmogų kambaryje ir užtikrina šviesos, šildymo bei vėdinimo tiekimą.  Kiekviename kambaryje  yra instaliuota išmanioji planšetė , kurioje galima valdyti kelis šviesos scenarijus („pasitinkantis“, „vakarinis“, „akcentinis“ ir pan.). Registratūroje dirbantis administratorius taip pat turi galimybę valdyti situaciją bei pasiruošti svečio atvykimui. Likus kelioms valandoms iki jo, kambaryje įjungiamas šildymas, kuris iki tol, taupant energiją, būna tik palaikomasis. Dėl šių išmaniųjų technologijų viešbučio kambarinės tampa „nematomomis“ ir tvarko kambarius tik tuomet, kai davikliai praneša apie tuščią numerį.

(Laimono Ciūno fotografija)

3. Stiklinis vidinio kiemelio stogas. Vidinio kiemelio uždengimas stikliniu stogu tapo ir dviejų pastatų jungtimi, ir natūralios šviesos šaltiniu.

(Laimono Ciūnio fotografija)

4. Spintos. Kiek jūs, atvykę į užsienio viešbutį kruopščiai išsipakuojate lagaminą ir susidedate savo drabužius ir asmeninius daiktus į spintas? Šį klausimą architektams uždavė V. Vaičekauskas, sureagavęs į jų suprojektuotą masyvų baldą. Jis pasiūlė  kitokį sprendimą – atviras, kompaktiškas, bet kartu ir talpias lentynas. Jos, be to, turėtų suretinti atvejus, kai svečiai, gerai neišnaršę gilesnių spintos užkaborių, palieka savo asmeninius daiktus kambaryje.

5. Kava ir vanduo. Aukštesnės klasės viešbučiai savo svečiams kambariuose dažniausiai siūlo pasigaminti espresso kavos. Ir tai V. Vaičekauskui tapo dar vienu originalumo galvosūkiu: jis ėmė svarstyti, ką, vėlgi, kitokio galėtų pasiūlyti „Artagonist“. Labiausiai jam patiko filtrinis „Chemex“ kavos ruošimo būdas. Pateikus išsamią instrukciją, kaip ruošti kavos gėrimą bei sugalvojus patikimą kavos pupelių vakuumavimo metodą, idant jos išliktų kuo ilgiau šviežios, rezultatu liko patenkinti tiek idėjos įgyvendintojai, tiek viešbučio svečiai. Teigiamą kavos ritualo emociją sustiprina žaismingi autoriniai puodeliai, kurie kiekviename kambaryje vis kitokie. „Pagrindinis visų mūsų idėjų sėkmės rodiklis – ar jomis naudojasi svečiai, ar ne“, – reziumuoja V. Vaičekauskas. Palankių svečių įvertinimų sulaukia ir geriamojo vandens filtrai kambariuose. Juose vanduo iš čiaupo valomas per japonišką anglį. „Tai amerikiečių sumanytas sprendimas, kuris ne tik gerai išvalo vandenį, bet ir atrodo labai estetiškai, – pastebi pašnekovas, – Šiuos filtrus žmonės ir perkasi, ir išsineša atminimui.“

(Laimono Ciūnio fotografija)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų