Studijos „Devyni architektai“ archyvo fotografija

Modernus lietuviškumas interjere

Modernus lietuviškumas interjere

Nors lietuviai vis dar vengia tautinio identiteto motyvų gyvenamųjų namų interjeruose, sodybose suranda vietos iš kartos į kartą perduodamiems baldams ar dizaino objektams. Šiaudiniai sodai, mediniai baldai ir linas – tik keletas akcentų, kurie gali įsilieti į modernios sodybos interjerą.

Tradicinės medžiagos

Dažniausiai lietuviškas interjeras kuriamas naudojant tradicines, nuo senų laikų lietuviams įprastas medžiagas: medį, molį, šiaudus ar liną. Interjero dizaino ir architektūros studijos IDAS įkūrėjos Vaidos Kandratavičiūtės teigimu, taip yra dėl to, kad išskirtinių, tik mums būdingų, dizaino objektų turime nedaug, todėl dažniausiai kuriant lietuviškus interjerus pasitelkiamas medžiagiškumas.

Medis – viena mėgstamiausių lietuvių medžiagų. „Lietuvis labai mylėjo medį ir visą save apstatė juo. Tai diktavo ir ano meto sąlygos. Nei statybinių medžiagų buvo, nei valstietis galėjo jas įpirkti, todėl viskas imta iš nuosavo natūrinio ūkio, viską iš jo išsirinkdavo“, – pasakoja Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marytė Liugienė. Pasak jos, iš medžio gaminti ne tik baldai, bet ir stalo įrankiai, indai.

Studijos „Devyni architektai“ archyvo fotografija

M. Liugienė priduria, kad šiuolaikiniam žmogui mediniai įrankiai ar indai dažniausiai yra tik dekoratyvūs akcentai, o ne kasdienio naudojimo daiktai, tačiau kiekvienas, kiek tik leidžia kišenė ar sodybos plotas, stengiasi įsigyti kokį nors medžio gaminį. Dar geriau, jei jis perduodamas iš kartos į kartą. „Būtų nuostabu, jeigu šiuolaikinis žmogus galėtų ką nors tokio turėti. Kiekvienam linkėčiau turėti kokią nors relikviją – tai ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje labai vertinama“, – apie emociškai svarbias interjero detales kalba M. Liugienė. Jeigu žmogus namuose gali turėti tik vieną lietuvišką akcentą, jos nuomone, tai turi būti medinis stalas, nes mūsų krašte jis laikytas sakralia ir svarbia namų vieta.

Pastaruoju metu atgimsta ir kita seniau lietuvių dažnai naudota medžiaga – linas. „Šiais metais randasi ir drabužių, ir interjero tekstilės iš natūralaus lino. Jeigu anksčiau matydavome iš jo pasiūtų lovatiesių, tai dabar yra ir daug užuolaidų (sunkių arba net plonų dieninių)“, – pastebi V. Kandratavičiūtė. Skirtingai apdirbtas linas gali sukelti kontrastingą efektą – jis gali būti ir labai grubus, ir plonas.

„Native“ archyvo fotografija

Vis dėlto, kurdami sodybos interjerą, liną lietuviai naudoja dar gan nedrąsiai. Interjero dizainerės nuomone, taip gali būti dėl to, kad jo priežiūra nėra paprasta. „Skalbiant jis traukiasi, atrodo grubus, tačiau taip nutinka dėl žinių ir platesnio požiūrio trūkumo. Linas nėra pigus, todėl reikia žvelgti plačiau ir surasti skirtingų panaudojimo variacijų“, – sako V. Kandratavičiūtė.

Lietuviškuose interjeruose gali dominuoti ir tautiniai raštai, puošiantys audinius, kilimus, meno kūrinius ir kitus objektus. M. Liugienė pasakoja, kad jie dažnai būna ne tik piešti, bet ir drožinėti. Ypač tai būdinga langinėms. Tiesa, šiandien raštai ant jų dažniausiai piešiami, o ne drožinėjami. M. Liugienės nuomone, langinių atgimimo jau sulaukėme – Rokiškyje yra gatvė, kur visi namai jas turi. Interjero dizainerė V. Kandratavičiūtė sako, kad langinės šiandien yra ir baldų akcentas. Pavyzdžiui, jos gali būti dekoratyvios spintelės durelės.

Sodybų interjeruose, V. Kandratavičiūtės teigimu, naudojamos ir kitos šiltos medžiagos, pavyzdžiui, šiaudai ar molis, iš jų gaminami indai, šviestuvai ar kiti akcentai. Jos lemia ir spalvas – dominuoja ruda, gelsva, smėlio, samaninė ir kitos žemės spalvos.

Pamirštų objektų atgimimas

Ilgą laiką dalis tautinio identiteto objektų buvo pamiršti ir dažniausiai įsivaizduojami tik senose sodybose. Šiandien tradicinės lietuviškos detalės jau įtraukiamos ir į modernius interjerus.

Tiesa, V. Kandratavičiūtė priduria, kad tautinio identiteto simbolių interjere vis dar privengiama ir tik ieškantieji kūrybiškų sprendimų ar taupumo sumetimais randa jiems vietos. „Galvodami, kad taip bus pigiau, parsiveža kokį nors paveldėtą daiktą iš močiutės – fotelį, komodą, valgomojo stalą, skirtingų kėdžių, taip siekdami ir stilistikos eklektikos. Visiškai moderniame interjere atsiranda vienas kitas motyvas, ir po to palaipsniui, lyg dėl grandininės reakcijos atsiranda ir daugiau detalių“, – įžvalgomis dalijasi interjero dizainerė.

Atgimimą išgyvena ir lietuviški sodai. M. Liugienės teigimu, nors buvo istorijos laikotarpių, kai jų išlikimui kilo grėsmė, šiandien žmonės vėl suvokia jų grožį ir skleidžiamą energiją. Vilniaus etninės kultūros centro atstovė tvirtina, kad sodai – lietuviški objektai, kurie yra ypatingi dar ir dėl to, kad pagal savo formą neprimena nieko iš gamtos. Nors ir galime rasti šiek tiek pakitusių jų variacijų, forma yra tokia pat.

M. Liugienės archyvo fotografija

Šiuolaikiniam žmogui į akis pirmiausiai krenta sodų dekoratyvumas. Tačiau M. Liugienė atkreipia dėmesį, kad lietuviai nieko nedarydavo tik dėl dekoracijos, tikėjo ir sodo skleidžiama pozityvia energija. Būtent dėl to ir šiandien sodybose jie dažnai kabinami virš stalo – tikima, kad taip perduodama energija tiems, kurie prie jo sėdi.

V. Kandratavičiūtė ragina nebijoti tautinio identiteto elementų derinti prie šiuolaikinės aplinkos ir sako, kad tautinis stilius, kaip ir bet kuris kitas, tampa neskanus tik tada, kai metamasi į kraštutinumus ar derinama neskoningai. Renkantis tautinį identitetą atspindinčius akcentus, interjero dizainerė pataria ieškoti tų daiktų, kurie keliauja iš vienų metų į kitus, atsigręžti į senąsias tradicijas, įtraukti baltų simbolius ar kitus elementus.

Galerija

Komentarai

  • Propecia Ot Minoxidil Generic Viagra Uk Next Day Delivery levitra precio Achat Cialis Fr

  • Nepaprastai gražu !!!

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų