Mažas, spalvingas ir funkcionalus būstas Barselonoje

Mažas, spalvingas ir funkcionalus būstas Barselonoje

Moderniąja architektūra kvėpuojantiems Sandrai ir Alvaro namai yra ne vien jaukus prieglobstis – tai jų kūrybinė dirbtuvė, idėjų ir eksperimentų saugykla. Tačiau Barselonai būdingoje nedidelėje erdvėje vietos atsiranda ne bet kam.

 

Mėgstamai literatūrai ir vaizdajuostėms namuose vietos negaila. (Bernat Mahiques fotografija)

Jauni architektai ir interjero dizaineriai Sandra ir Alvaro į savo naujų namų paieškas leidosi ne skelbimų portaluose, bet automobiliu riedėdami Barselonos gatvėmis. Šimtmečius skaičiuojančiuose miesto kvartaluose pora būsto neieškojo: modernių idėjų autoriams norėjosi būti pirmaisiais savo namų gyventojais. Juodu pasuko vadinamosios 22@ zonos link, kur 200 ha plote, buvusiame industriniame rajone, išdygo pirmieji miesto dangoraižiai, buvo pradėtas kurti verslo ir moderniųjų technologijų kvartalas.

Sukdami ratus Poble Nou rajone, jie stabtelėjo apžiūrėti vieno pastato, ir, nors jame nerado tinkamo būsto, pastebėjo kaimynystėje kylantį naują namą. Poros dėmesį iškart patraukė įstrižainėmis klojami pamatai ir stiklinės sienos. Vos sužinoję architekto vardą, Sandra ir Alvaro nė nedvejojo: čia – jų vieta, būtent čia kurs savo namus.

(Bernat Mahiques fotografija)

Architekto Carloso Ferratero statiniai perbraižė Barselonos horizontą: netaisyklingų geometrinių formų pastatai tapo naujųjų miesto rajonų ženklu. Naujo namo statybos darbai buvo vos prasidėję, tačiau Sandra ir Alvaro nusprendė pasitikėti C. Ferratero projektu. Po ilgų mėnesių laukimo pora galiausiai įžengė į savo namus ir jų įsitikinimas tik pasitvirtino.

(Bernat Mahiques fotografija)

Mažos erdvės galvosūkiai

Dideli ir erdvūs būstai Barselonoje – retenybė. Pora teigia, jog mažoje erdvėje baldai turi būti itin gerai apgalvoti, lengvai perstumdomi ir daugiafunkciai. Svetainės lentynos, kuriose surikiuota šimtai architektūros knygų, suręstos iš lengvučių metalinių konstrukcijų, atkeliavusių iš pramoninio pastato, kuriame architektai anksčiau buvo įkūrę savo dirbtuves. Lengvutė sofa pavirsta į lovą svečiams, sėdmaišis keliauja iš kampo į kampą, stalai ir kėdės sulankstomi, lovadėžė tinka sudėti įvairiems daiktams. Architektai ankštame bute vietos surado ir savo pamėgtai transporto priemonei, kuria zuja po miestą: dviračius pasirinko sulankstomus, užimančius nedaug vietos ir tampančius interjero detale.

(Bernat Mahiques fotografija)

Daugiafunkcių baldų paieška paskatino Sandrą ir Alvaro savo namams suprojektuoti ir juos. „Valgomajam stalui vietos mūsų bute nebuvo, o taip norėjosi, kad šventėms galėtų atvykti ir susėsti visa šeima… Tad ėmiau ir nupiešiau mums tinkamo stalo eskizą“, – pasakoja Sandra. Stalas neturi nė vieno varžto, tad, per keletą minučių sulanksčius banglentės formos kojas, jis virsta išskirtine namų dizaino dalimi.

Banglentė-stalas – ne vienintelis architektų kūrinys. Virtuvės stalas, lova su talpia lovos dėže – irgi jų vaizduotės ir rankų darbas. Eskizuose formą įgauna ir nauja drabužių spinta. Buto sienas puošia šeimininkų aistros – moderniosios architektūros – pastatų nuotraukos. Jos taip pat darytos Sandros ir Alvaro.

Svetainėje, šalia žaliuojančios palmės, akį traukia turistinė kėdė, kuri čia atsidūrė ne šiaip sau. „Ten mūsų gamtos kampelis, primenantis stovyklavietę. Kur geriau ilsėtis, jei ne poilsiautojo kėdėje šalia žaliuojančios palmės?“ – juokiasi architektai.

Stalas be varžtų – pirmasis Sandros ir Alvaro rankų darbo baldas. (Bernat Mahiques fotografija)

Svarbiausi namų elementai

Architektai įsitikinę, kad namuose turi netrūkti spalvų. „Namai turi būti pozityvūs, spalvingi, linksmi. Neįprastos, truputį iš interjero iškrentančios detalės tik pagyvina aplinką“, – mano Alvaro. Dėl to ant virtuvės lempos supasi beždžionėlė, druskinė – vamzdžio alkūnės formos, šviestuvas padarytas iš automobilio lempos ir generatoriaus, o naktinės lemputės laidas susisuka lyg filmo juosta.

Vienas svarbiausių namų elementų abiem barseloniečiams – šviesa. „Šiame bute šviesu nuo pat ryto iki saulėlydžio, o tai irgi buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme įsikurti būtent čia“, – pasakoja Sandra ir atvėrusi langus kviečia pasigrožėti įspūdinga miesto panorama. Nuo pat šiuolaikinės Barselonos erą žyminčių dangoraižių iki visomis šviesomis žybsinčio Torre Agbar, Sagrados Familios bokštų ir Tibidabo kalno – visas miestas lyg ant delno. Įkvėpimo architektams tikrai netrūksta.

Panoraminis vaizdas pro buto langus. (Bernat Mahiques fotografija)

Profesinė liga

Alvaro ir Sandra susipažino Tarptautiniame Katalonijos universitete studijuodami architektūrą. „Universitete mus ragino būti savimi, išlaisvinti vaizduotę, atitrūkti nuo realybės. Turėjome visišką laisvę, tad kūrėme pačius keisčiausius, futuristinius projektus: skraidančius namus, pastatus, kybančius ant meteoritų… Mums viskas buvo leidžiama“, – šypsosi Sandra.

Idėjų kupinai porai, vos pabaigus universitetą, buvo patikėtas vyninės Ribera del Duero regione projektavimas ir statybos. Šis Sandros ir Alvaro kūrinys nominuotas daugeliui apdovanojimų, netgi architektūros „Oskarui“ prilygstančiam „Leaf Awards“, aprašytas ir įtrauktas į tuziną tarptautinių architektūros žurnalų ir katalogų.
Sandrai ir Alvaro profesinė „liga“ neleidžia tenkintis bet kuo. Nusprendę keisti biurą, jiedu aplakstė visą miestą, tačiau nerado nieko, kas atitiktų jų viziją. Po ilgų paieškų architektai galop aptiko patalpas viename pramoniniame pastate. „Mums svarbi kiekviena detalė, linija, apdailos medžiaga, tad su tais, kam visa tai nė motais, pešėmės dėl kiekvieno centimetro ar kad oro kondicionieriai bei šviestuvai būtų pakabinti tinkamame aukštyje ir vietoje“, – prisimena Alvaro.

Toliau gilindama žinias, dalyvaudama įvairiuose konkursuose, nuolat generuodama idėjas, pora po truputį ruošiasi kitam dideliam projektui. „Statysime savo svajonių namą“, – paslaptį išduoda Alvaro.

(Bernat Mahiques fotografija)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų