„Garliavos medelyno“ fotografija

Lietuviški sodai – tik prisiminimuose

Lietuviški sodai – tik prisiminimuose

Rūtos, diemedžiai, razetos, bijūnai… Tradicinių močiučių darželių augalų tiek daug, kad vien iš jų galima suformuoti visą sodą. Visi jie daugeliui iš mūsų dar kelia nostalgiją, bet retas ryžtasi sodinti prie savo namų.

Rūtas keičia smilgos

„Anksčiau sodyba be gėlių darželio buvo neįsivaizduojama. Be jo atrodė, kad niekas tuose namuose negyvena, nėra žmogaus“, – knygoje „Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Kvapnūs, puošnūs, gydantys“ rašo etnologė Gražina Žumbakienė.

Šios knygos pavadinime nurodytos bene svarbiausios darželių auginimo priežastys: dėl grožio, malonaus kvapo ir praktiniais sumetimais ­– vaistams ar prieskoniams.

Kaip rašo autorė, šalia lietuvių trobų dažniausiai augo jazmino, putino, alyvos krūmas, lysvelėse – skaisteniai, pakalnutės, astrai, dailieji auskarėliai ir kiti, dažniausiai daugiamečiai augalai.

„Garliavos medelyno“ fotografija

„Garliavos medelyno“ kraštovaizdžio architektė Lidija Mineikytė-Balčiūnienė sako, kad prašymų įrengti tautinį, lietuvių tradicijas atspindintį gėlyną ji ir kolegos sulaukia retai. „Dažniausiai išgirstame prašymų įkomponuoti vieną ar kitą tradicinę lietuviškų darželių gėlę, krūmą ar medelį. Dažnai tie prašymai pagrįsti nostalgiškais prisiminimais apie atostogas pas močiutę, tėvų ar senelių dovanoti augalai. Tai gali būti bijūnas, piliarožė, rūta“, – kalba ji. Lietuviai prie savo namo nori matyti ir kvepiantį jazminą, sumedėjusį bijūną, diemedį, „senovinę“ alyvą. Tačiau dažniau, pasak architektės, lietuviškame gėlyne įsikuria įvairios smilgos, daugiametės gėlės, kurios naudojamos ir kuriant „olandiškąją bangą“.

Senovinių augalų – pas močiutes

L. Mineikytė-Balčiūnienė pastebi, kad „senovinių“ augalų dažniausiai prašo restauruotų ar naudojant lietuviškos architektūros elementus kurtų sodybų šeimininkai. Tokie sodai susilieja su aplinka ir papildo, paryškina tam tikrus struktūrinius ir tūrinius elementus. „Astrai, flioksai, lelijos, baltgalvės, rūtos, kai kada itin branginamas rožės krūmelis – tai vis tie daugiamečiai augalai, kurie puošė mūsų sodybas ir kuriuos derinant galima sodinti ir šiandieniniame gėlyne“, – kalba aplinkos tvarkymo specialistė.

Tiesa, visos minėtos gėlės ir krūmai šiandien jau turi naujų veislių, kurios yra kompaktiškesnės ir galbūt įdomesnės. Tikrų senovinių augalų, kaip pastebi L. Mineikytė-Balčiūnienė, šiandien įsigyti gali būti sudėtinga. Kiekvienoje sodyboje auginto diemedžio ar debesylo ji pataria ieškoti turgeliuose arba pas sodininkus mėgėjus.

Fotobanko/Andriaus Ufarto fotografija

Į kuriamą lietuvišką gėlyną, pašnekovės nuomone, drąsiai gali „persikraustyti“ prieskoniniai ir vaistiniai augalai: įvairių rūšių mėtos, juozažolė, raudonėlis, peletrūnas, mairūnas, gelteklė, kietis ir kt. „Jie tikrai gali labai sėkmingai augti tarp gėlių, harmoningai įsiliedami į gėlyną ir puikiai papildydami kompozicijas“, – teigia kraštovaizdžio architektė.

Kad gėlynas atrodytų išbaigtas ir harmoningai įsilietų į aplinką, ji pataria sukurti tinkamą foną ir užnugarį. Puikiai tinka įvairūs krūmai ir puskrūmiai: diemedis, jazminas, alyvos, lanksvos, sidabrakrūmiai, putinai. Kraštovaizdžio architektė kviečia į kai kuriuos žinomus augalus pažvelgti netradiciškai ir suteikti jiems naują vaidmenį: „Turbūt visi puikiai žino vaikų mėgstamą rabarbarą. Jis tikrai gražiai įsikomponuos ir pagyvins sodą įspūdingais lapais bei aukštais žiedynais.“

Akmenukai nepageidaujami

Tiesa, net ir lietuviškais laikomi augalai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į regiono ypatumus. Pasak L. Mineikytės-Balčiūnienės, kiekvienas Lietuvos kraštas pasižymi savitu mikroklimatu, skirtingomis dirvožemio ypatybėmis. „Tai, kas gerai auga ir žiemoja pajūryje, Dzūkijos ar Aukštaitijos regione žiemas ištvers sunkiau, o gali ir išvis neaugti“, – atkreipia dėmesį ji.

Be to, vieni augalai esą geriau auga lengvame priesmėlyje, kiti mėgsta gan sunkoką, bet derlingą dirvožemį. Tokiu atveju ji siūlo esamą gruntą pakeisti, įmaišant smėlio, neutralių durpių substrato, humuso.

„Garliavos medelyno“ fotografija

Kalbėdama apie tradicinių lietuviškų darželių formas ir dekoravimo elementus, „Garliavos medelyno“ atstovė sako, kad lietuviai nuo senų laikų savo darželius mėgo įrėminti lauko riedulių akmenukų juostomis. Tokio dekoro elementų ji pastebi ir dabar. „Tikrai patartume to nedaryti, neapsunkinti savo gėlyno ar kitų augalų kompozicijos ir neakcentuoti akmenukų – kaip paties gražiausio objekto. Tikrai galima sukomponuoti nuostabias kompozicijas, derinius, kuriem nereikės tokių papildymų kaip akmenų girliandos“, – šypsosi specialistė.

Tokį dekorą L. Mineikytė-Balčiūnienė pateisina tik, jei kuriama moderni, išgryninta augalų kompozija. Tuomet keletą įdomios faktūros, išskirtinės spalvos ar formos akmenų galima naudoti kaip mažosios architektūros elementus.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų