Kitokiu režimu

Kitokiu režimu

Darbui skirtas kambarys yra įprasta namų dalis, tačiau namai-biuras – naujas iššūkis, kuris teko dizainerei ir architektei Justei Žibūdienei. Iš asmeninės intymios aplinkos atskira erdvė tapo tikra susikaupimo ir darbo oaze.

(Leono Garbačausko fotografija)

Reikšminis žodis – namai

Šio projekto istorija prasidėjo tuomet, kai J. Žibūdienės klientas įsigytą antrą būstą nusprendė paversti nuosavu biuru. Dizainerė jį pusiau juokais vadina „hobių butu“, mat čia sumaniai derinamos darbo ir pomėgių veiklos. Šiuo tikslu bute buvo suprojektuoti du atskiri šeimininkų kabinetai ir bendra neįpareigojanti erdvė, kurioje dieną vyksta susitikimai su klientais. Vakare šią vietą, kurioje yra nedidelė virtuvėlė, kino projektorius ir žaidimų zona, galima naudoti poilsiui. „Klientai nuo pat pradžių žinojo savo poreikius, tačiau kūrybos procese man suteikė nemažai laisvės. Reikšminis žodis šiuo atveju yra namai – namuose tu neprivalai būti toks pasitempęs kaip oficialiame biure, patalpos neturi būti perspaustos ar itin sterilios: jos jaukesnės ir daugeliu atvejų funkcionalesnės. Vakarais, po darbo ar savaitgaliais vaikai čia gali žaisti, žiūrėti televizorių, nukloti stalus „Lego“ kaladėlėmis – patalpa transformuojasi į vietą, skirtą šeimai“, – pasakoja dizainerė.

(Leono Garbačausko fotografija)

60 m2 ploto bute galima pastebėti tiek senamiesčio dvasios, tiek industrinio stiliaus elementų, inovatyvių ir konceptualių sprendimų. „Stilistiniu požiūriu pasirinkome labai konkretų kelią, suteikusį mums nemažai laisvės – mažiau precizikos, daugiau grubių medžiagų. Kadangi butas senamiestyje, palikome senas sijas, kolonas, nesiekėme jų išpuoselėti ar pakeisti. Kita vertus, esminiai akcentai turi šiek tiek industrinio skonio: pavyzdžiui, naujai įrengtos, tačiau pasendintos grindys, iš vamzdžių sukurtas apšvietimas“, – vardija J. Žibūdienė. Iš specifinių sprendimų galima paminėti projektoriaus įkomponavimą, grūdinto stiklo naudojimą ar juodus langų rėmus. „Kadangi namai nėra tradiciniai, galima priimti ir drąsesnius sprendimus“, – paaiškina dizainerė. Jos teigimu, buto koncepcija išties pasiteisino: šeimininkams čia malonu leisti laiką ir dirbti. Be to, namų-biuro idėja intriguoja ir aplinkinius: „Žmonės juo domisi, nori pamatyti ir aplankyti patys.“

(Leono Garbačausko fotografija)

Ateities biuras

Poreikis turėti atskirą, ne namuose esančią darbo erdvę, anot J. Žibūdienės, yra labai suprantamas ir natūralus, tad ateityje panašių sprendimų tik daugės. Nors šiuo metu dauguma žmonių dar neturi galimybių, tačiau pamažu ieškoma vis daugiau alternatyvų, kaip išspręsti buitinės ir darbo sferų susidūrimus. „Įprastai žmonės darbui skiria konkretų kambarį savo namuose, bet jei jame reikia priimti klientus, juos turi pravesti pro privačiąją namų dalį, o tai nėra labai smagu. Namiškiai ilgainiui irgi gali pradėti vargti nuo nuolatinių svetimų žmonių apsilankymų. Šio biuro savininkui labai patogu, nes iš namų į biurą jis gali pereiti su šlepetėmis, mat butai toje pačioje laiptinėje, tačiau dvi erdvės daugiau niekuo nesusijusios. Be to, daug lengviau peržengti psichologinį barjerą, suvokiant, jog ateini į atskirą erdvę, kuri skirta konkrečiai darbui.“

(Leono Garbačausko fotografija)

Kokie elementai padeda sukurti įtampos nekeliantį ir maloniai nuteikiantį biurą? „Pirmas ir pats svarbiausias veiksnys yra izoliacija – tai turi būti vieta, kurioje lengvai pavyksta persijungti į darbo režimą, o girdint, kaip šeimos nariai žiūri televizorių, to padaryti nepavyks“, – pastebi ji. Svarbus ir tinkamas apšvietimas, neblaškantis, įkvepiantis vaizdas pro langą, baldai, kuriuose galima patogiai įsitaisyti. „Namų biuras yra galimybė sukurti asmeniškai tau pačias patogiausias sąlygas dirbti, reikia tik jas atrasti“, – pataria dizainerė. Tai puikus atskaitos taškas, nuo kurio galima pradėti apmąstymus apie individualų svajonių biurą.

(Leono Garbačausko fotografija)

(Leono Garbačausko fotografija)

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų