Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

Gyvybe pripildytas baseinas: ko nežinome apie ekobaseinus?

Gyvybe pripildytas baseinas: ko nežinome apie ekobaseinus?

Vanduo – tai atgaiva, natūrali puošmena ir pramoga. Jis suteikia sodybai gyvybingumo ir yra traukos centras. Jei gamta neapdovanojo natūraliu šaltiniu, bent mažą vandens telkinį stengiamės įsirengti patys. Viena iš alternatyvų – ekobaseinas, tampantis patrauklia gamtos oaze ir suteikiantis galimybę maudytis natūraliai skaidriame vandenyje.

Sudėtingas statinys

Trumpai ekobaseiną galima apibūdinti kaip tvenkinį-baseiną, tačiau viskas nėra taip paprasta. Beveik dešimtmetį prie baseinų kūrimo prisidedanti kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Dubakienė sako, jie yra sudėtingi ir architektūrine, ir biologine, ir inžinerine prasme: „Tai visiškai uždara ekosistema. Išskirtinis bruožas – vanduo jame išlieka absoliučiai skaidrus nenaudojant jokių cheminių preparatų. Vanduo juda uždaru ciklu, todėl čia gali patekti nebent atmosferos krituliai, o į baseiną nutekėjęs gruntinis vanduo gali stipriai suardyti jo pusiausvyrą.“

Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

Kad sistema funkcionuotų sklandžiai, specialistai iš pradžių ištiria į baseiną pateksiančio vandens mėginius ir pagal gautus rodiklius pritaiko įrangą.

Ekobaseinas susideda iš dviejų zonų – plaukimo ir regeneracinės. „Vanduo tam tikrais būdais juda per regeneracinę zoną ir techninę patalpą su įvairaus tipo filtrais. Paprastai ši statoma po terasa, šalia baseino“, – apie šio vandens telkinio veikimo principus pasakoja specialistė.

Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

Plaukimo zona užima 30–50 proc. viso ploto, likusi – regeneracinė – dalis apsodinama augalais, kurie maitinasi į vandenį patenkančiais nitratais ir jį valo. Skaidraus vandens garantas yra povandeninių augalų gaminamas deguonis. Didesniam jo kiekiui pagaminti įrengiami įvairūs fontanėliai ir krentančio vandens kaskados, kurie sukelia ir malonų estetinį įspūdį.

Taupumas gali brangiai kainuoti

G. Kaluškevičiūtė-Dubakienė sako, kad, jei įrengiant baseiną bus padaryta klaidų ir į vandenį pateks, pavyzdžiui, vejos trąšų, augalai su gausiu nitratų kiekiu nesusitvarkys ir kils ekologinė katastrofa. Todėl jis įrengiamas taip, kad nepatektų paviršinio vandens.

Dizainerė taip pat nepataria tokio baseino kasti ten, kur aukšti gruntiniai vandenys. Tai apsunkina statybos procesą, jį pabrangina ir negarantuoja kokybiško rezultato. „Tokiu atveju paprasčiau iškasti gražią kūdrą“, – pataria ji.

Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

Paklausta, kokios kitos priežastys gali kliudyti tokį baseiną įrengti, G. Kaluškevičiūtė-Dubakienė nusišypso: „Tik finansai. Ekobaseinas kur kas brangesnis nei įprastas baseinas. Jis statomas kaip paprastas plaukimo baseinas, betonuojamas, abiejose zonose dengiamas plėvele, įrengiama techninė patalpa… Visa tai padidina kaštus, bet eksploatacija atsieina pigiau nei kitų baseinų“, – kalba aplinkos dizainerė.

Specialistė sako, kad profesionalus standartinio dydžio (10×5 m) baseino įrengimas kainuoja mažiausiai 20 000 eurų, o darbai trunka apie metus. Ji pataria atsargiai žiūrėti į itin pigius pasiūlymus, nes ekobaseinas neilgai pasidžiaugus gali pavirsti paprasta bala: „Pigus baseinas ir bus pigus. Esu mačiusi savadarbių. Graudu žiūrėti, nes žmogus įdėjo ir laiko, ir pinigų, o baseinas nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šito daryti tikrai nepatariu“, – kalba G. Kaluškevičiūtė-Dubakienė ir sako, kad norint sutaupyti patiems galima imtis nebent kasimo ir statybos darbų.

Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

Skeptikams, galvojantiems, kad viską galima atlikti savarankiškai, pasimokius iš knygų ar interneto, dizainerė persako kadaise šveicarų specialisto jai išsakytą mintį: nors knygose pateikiama labai daug informacijos, joks gamintojas jos neatskleis 100 procentų. 30 procentų svarbių niuansų lieka nepasakyta, nes gamintojams tai tiesiog neapsimoka.

Lietuviai – natūralumo gerbėjai

Dešimtmetį šia sritimi besidominti kraštovaizdžio dizainerė Lietuvoje dažnai bendradarbiauja su bendrove „Okeana“. Ji gerai išmano pagrindinius baseinų kūrimo principus, tačiau sako, kad jos darbas – sukurti prie aplinkos derantį dizainą, parinkti tinkamus augalus ir prižiūrėti jų plėtimąsi. Kas puoš ekobaseiną, priklauso nuo dizainerio fantazijos ir išmanymo. „Aš sodinu tuos augalus, kurie dažniausiai randami gamtoje. Didesniame vandens telkinyje galima pasodinti nendrių, nes jos sparčiai plečiasi. Jeigu baseinas mažesnis, reikia ieškoti ne taip greitai želiančių augalų“, – aiškina dizainerė. Vienu puikiausių vandenį valančių augalų ji laiko ajerą. Visų mėgstamas vandens lelijas G. Kaluškevičiūtė-Dubakienė renkasi ne tik dėl valomosios funkcijos, bet ir dėl to, kad jos dengia vandens paviršių ir patraukliai atrodo.

Šio telkinio dizainas ir aplinka priklauso nuo architektūros ir gamtos. „Ekobaseinas gali būti ir labai natūralus, lakoniškas, ir labai modernus, bet Lietuvoje žmonės vertina natūralumą, plastiškas, švelnias formas, nesirenka griežto modernaus stiliaus, kuris populiarus Olandijoje, Vokietijoje“, – sako kraštovaizdžio dizainerė.

Traukia ir gyvūnus, ir žmones

Kadangi ekobaseinas funkcionuoja kaip natūralus telkinys, vandens turi visus 12 mėnesių. Didesnės priežiūros jis reikalauja porą kartų per metus – pavasarį ir rudenį. Pavasarį baseiną reikia išvalyti: nušveisti sieneles ir išsiurbti šiukšles. „Rudenį darbo šiek tiek daugiau, nes būtina augalus nukarpyti, kad liktų kuo mažiau pūvančios organinės medžiagos“, – sako ekobaseinus kurianti ir prižiūrinti specialistė.

Žmogaus sukurtas vandens telkinys ilgainiui virsta natūralia gamtos dalimi, todėl natūralu, kad čia susiformuoja nauja gyvybės oazė. „Vanduo visada traukia gyvybę. Nereikia manyti, kad čia niekas neatskris, neatplauks, ar turėti iliuzijų, jog čia nebus varlių. Jos ateina, išperi ir išeina“, – kalba specialistė. Tiesa, planų auginti žuvis dizainerė pataria atsisakyti – joms apsigyvenus susidarytų nitratų perteklius ir būtų sunku užtikrinti vandens skaidrumą.

Studijos „Kitas vaizdas“ archyvo fotografija

G. Kaluškevičiūtės-Dubakienės nuomone, ekobaseinas tinka ir mieste, ir kaime. Vis dėlto daugiau užsakovų tokios atgaivos vietos pageidauja prie sodybos, kur vanduo išlieka traukos centras ir vasarą, ir žiemą, baseinui virtus čiuožykla. „Man ypač smagu, kai ekobaseinas, kurį įrengiant įdėta daug darbo, yra taip naudojamas“, – vertinamu darbu džiaugiasi ji.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų