Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Grafikės I. Mekšrūnaitės namų laisvė

Grafikės I. Mekšrūnaitės namų laisvė

 

Erdvaus ir šviesaus grafikės Ievos Mekšrūnaitės ir architekto Vytauto Biekšos buto interjerą kūrė gyvenimas – šeimininkai prisipažįsta tam didelio dėmesio neskyrę. Vis dėlto kiekvienas daiktas turi ne tik savo vietą, bet ir istoriją.

Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Daiktai atsirado pamažu

Butas Pamėnkalnio gatvėje poros namais tapo dar studijų metais. Įsikėlę į naują vietą, jie išsaugojo grindis – pakeitė jas vos keliose vietose, paliko ir atidengtų seno sienų dekoro lopinėlių. Nuo tada šeimininkai radikalaus remonto nesiėmė, tik kartą atnaujino baltą sienų spalvą.

Ieva pasakoja, kad interjero specialiai nekūrė, daugelis daiktų savo vietą namuose surado patys. „Mūsų gyvenimo būdas toks, jog daiktų atsiranda, jeigu mums patinka. Niekada nebuvo taip, kad „dabar mums reikia staliuko ar suoliuko“ ir ieškome“, – kalba Ieva ir priduria, kad daug svarbesnis emocinis ryšys su daiktais nei noras įsigyti ką nors naują.

Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Grafikė prisimena, kad įsikėlę į butą jie turėjo stalą, keletą kėdžių, virtuvės spinteles ir čiužinį. Kiti daiktai atkeliavo pamažu. Galbūt dėl to apie beveik kiekvieną baldą ji gali papasakoti istoriją: prie sienos stovintys Valerijos Emos Cukermanienės sukurti foteliai – tėvų dovana vestuvių metinių proga; staliukas, įsigytas studijų metais sendaikčių parduotuvėje, ant sienos kabantys paveikslai – draugų ir artimųjų dovanos; miegamajame stovintis stalas priklausė Vytauto seneliui. Ievos įsitikinimu, istorijos daiktams suteikia pridėtinės vertės ir žavi.

Dar vienas išskirtinis daiktas – Le Corbusierio sofa. Šeimininkai ją labai vertina ir, atėjus laikui, žada perleisti vaikams, nes, pasak Ievos, kai kurie dalykai kuo senesni, tuo vertingesni, tereikia juos prižiūrėti ir saugoti.

Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Vis dėlto menininkė įsitikinusi, kad namuose tikrai ne daiktai svarbiausi. Paklausta, be ko neįsivaizduoja savo namų, ilgai negalvodama ji išvardija: „Be vaikų, be Vyto ir be kavos, – ir po pauzės juokdamasi priduria, – su cukrumi.“

Sukimasis aplink stalą

Namų centru grafikė vadina stalą. Aplink jį verda tikrasis gyvenimas: „Man patinka, kad čia gali sukurti skirtingų erdvių: mano gėlės netrukdo vaikams, arbata per toli, kad išsilietų, kompiuteriai irgi toliau. Čia toks kosmosas, veiksmas vyksta, bet niekas nesusitrenkia“, – dar kartą laisvės namų vardą pagrindžia Ieva.

Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Moteris įsitikinusi, kad namai neturėtų būti uždari, juose svarbu laisvai judėti. Tokiam požiūriui tikriausiai pritaria ir sūnūs – šešiametis Martynas ir devynmetis Jonas. Buto planas ir atviros erdvės suteikia jiems galimybę organizuoti dviračių ar riedlenčių lenktynes, nes iš vieno kambario į kitą galima patekti ratu. Pasak grafikės, galbūt dėl to čia nėra vazelių ar kitų dūžtančių dalykų. Jeigu labai jų norisi, atsiranda studijoje.

Erdvaus buto langų nedengia užuolaidos, todėl saulės šviesa dažniau glosto daiktų paviršius. Dar vienas dalykas, kuris čia nesureikšminamas – kilimai. Pasak Ievos, daiktai turi tarnauti žmogui, o ši danga reikalauja nemažos priežiūros. „Kilimai – kaip paveikslas ant grindų. Man malonu vaikščioti basai ir patinka plikos grindys. Porą kartų pagalvojau, gal mums reikia kilimo. Juk būna labai gražių, kaip tik vieni draugai sukūrė puikų. Bet po to pasakiau sau: „Vaikai, trupiniai… dar ne. Gal kai jie išvažiuos į savo namus“, – šypsosi grafikė. Vienintelis namuose esantis kilimas yra sukurtas dizainerio Walterio van Beirendoncko ir itin žavi I. Mekšrūnaitę.

Švarios erdvės poreikis

Nors butas neapkrautas daiktais, šeimininkai savęs minimalistais nevadina, tačiau sako, kad juos galima vadinti švarios erdvės fanais. Geriausiai švara atsiskleidžia virtuvėje, kur nėra kabančių spintelių, o visi būtini, bet jos apkraunantys atributai ir prieskonių indeliai slepiasi specialiame latake tarp sienos ir spintelės.

Interjerą papildo ir vaizdas už lango – žaliuojantis parkas sukuria iliuziją, kad esi visai kitoje vietoje. „Jeigu gyventum kitame bute ir matytum niūresnį vaizdą, norėtum sukurti malonesnius namus, ieškotum, kokiomis detalėmis galėtum pralinksminti save ar padaryti aplinką jaukią“, – sako grafikė.

Raimondo Urbakavičiaus fotografija

Tokie svarstymai tik hipotetiniai, nes šiame bute to nereikia: už lango žaliuoja medžiai ir plaukia debesys, kurie pro atviras balkono duris, rodos, įneša dar daugiau laisvės.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų