Geros savijautos namai

Geros savijautos namai

Sportas, sveika mityba ir ir pozityvus požiūris smarkiai veikia mūsų savijautą. Tačiau sutelkę dėmesį į savo fizinę formą dažnai pamirštame mus supančią aplinką, kuri taip pat svarbi.

Pagrindinis mus supantis veiksnys – oras. Specialistai sako, kad puikiai savijautai palaikyti namų vidaus patalpų temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinis oro drėgnis – 40–60 proc. Energijos taupymui tampant vis aktualesniam ir įsigaliojus naujiems pastatų energetinio efektyvumo reikalavimams itin didelis dėmesys skiriamas šilumos izoliacijai ir sandarumui. Energetiškai taupūs namai leidžia sutaupyti lėšų šildymui, mažiau teršia aplinką. Jie energetiškai efektyvesni, tačiau ir sandaresni, todėl patalpose susikaupia daugiau teršalų nei sankryžose per spūstis. Prastas oras gali sukelti galvos skausmus, alergijas, nuovargį, miego sutrikimus, dirginti kvėpavimo takus.

 Iškalbingi skaičiai

 Nutarėme pasiaiškinti, ar verta investuoti į sveikų namų statybą, ir pasidomėti, ką siūlo jai skirtus produktus kuriančios bendrovės.

„Baumit“ – sveikos statybos inovatoriai – pirmieji suprato, kokį poveikį mikroklimatas daro mūsų gyvenamajai aplinkai ir savijautai. „Mes norime, kad žmonės savo namuose jaustųsi sveiki ir gyvybingi. Tiriame viską, ko reikia, siekiant šio tikslo“, – sako „Baumit“ savininkas, didžiausio Europos statybinių medžiagų tyrimo parko „Viva“ įkūrėjas Robertas Schmidas. Matavimai tyrimų centre atliekami esant ekstremalioms temperatūroms: tropiniame karštyje ir Sibirą primenančiame šaltyje. Pirmieji gauti duomenys pranoko lūkesčius: parke „Viva“ padaryti atradimai atskleidžia įdomius rezultatus ir ilgam taps „Baumit“ produktų kūrimo pagrindu.

Terminė izoliacija – svarbiausias veiksnys, apsaugantis nuo vasarinio perkaitimo. 2015-aisiais, „karščiausią amžiaus vasarą“, atlikti tyrimai parodė, kad temperatūrai lauke pasiekus 36 °C, tinkamai apšiltintų namų patalpų temperatūra buvo 5 °C žemesnė nei tokios izoliacijos neturinčiuose pastatuose. Kalbant tiksliau, neizoliuotuose namuose, pastatytuose iš 25 cm storio plytų, fiksuota 30 °C viršijanti temperatūra. Mūriniuose izoliuotuose ji buvo apie 26 °C, tačiau pietiniai langai nebuvo uždangstyti užuolaidomis.

Nustatyta, kad patalpos temperatūrą lemia du veiksniai: sienų apšiltinimas ir gebėjimas kaupti šilumą. Matavimai rodo, jog storos, masyvios sienos sukauptą saulės šilumą skleisdavo vėsesniais vakarais ir naktimis. Šis efektas nulemia pastovesnę vidaus temperatūrą, o taip pat vėsesnę ir malonesnę aplinką vasarą.

Išvada: kuo „lengvesnė“ sienos konstrukcija, tuo aukštesnė temperature viduje, nors visos sienos turi tą patį U faktorių ir vienodą termoizoliacinį efektyvumą.

Tyrimai parodė, kad priklausomai nuo konstrukcijos, tinkamai izoliavę namus, žmonės gali 2,5 karto sumažinti energijos sąnaudas ir palaikyti malonią 21 °C temperatūrą.

Nauji nelygu saugūs

 Nemalonius pojūčius (galvos skausmą, akių paraudimą, nuolatinį nuovargį) dažnai sukelia lakūs cheminiai junginiai, kuriuos skleidžia švieži dažai, įvairūs lakai, dengiantys medienos paviršių, kiliminių dangų sudėtinės dalys. Jeigu šių cheminių medžiagų koncentracija ore itin didelė, jos gali kelti pavojų sveikatai.

Tyrimų parke „Viva“ užfiksuoti rezultatai rodo, kad žalingų medžiagų neskleidė vidaus tinku iš mineralinių medžiagų padengtos mūro sienos. Tiriant kitas dangas rezultatai nebuvo tokie geri.

„Ką tik apdailintos plytų ir betono sienos išskiria labai mažai lakiųjų cheminių junginių (< 500 μg/m3), – pasakoja aplinkos tyrimų specialistas Bernhardas Dambergas. – Kur kas daugiau cheminių medžiagų rasta pastatuose su mediniais karkasais (per 1000 μg/m3) arba rąstiniuose namuose (daugiau nei 3000 μg/m3).“

Po statybų praėjus 5 mėnesiams atlikti tyrimai parodė, kad lakiųjų organinių junginių sumažėjo visuose konstrukcinių tipų namuose. Vis dėlto rąstiniuose visuomet buvo didesnė cheminių junginių terpenų koncentracija.

 

Kompleksinis rūpinimasis

Įsivaizduokime, kad pastatų sienos yra lyg mūsų oda. Norint, kad oda efektyviai saugotų nuo neigiamo aplinkos poveikio, ja reikia rūpintis: tinkamai maitintis, naudoti tik natūralią kosmetiką. Panašiai ir pastatų atveju. „Baumit“ atlikti tyrimai apibendrina tris žingsnius, kuriuos reikia žengti norint gyventi energetiškai efektyviuose ir sveikuose namuose.

  1. Svarbiausia – šiltinimas

 Fasadas turi būti gerai termiškai izoliuotas. Kitaip tariant, jis turi saugoti nuo šilumos nuostolių ir neleisti į sienas įsigerti vandeniui. Gera termoizoliacija ne tik reikšmingai prisideda prie pastato energetinio naudingumo, bet ir užtikrina šiltas sienas žiemą bei atitinkamai malonią vėsą vasarą. Tokiu būdu gyvenamoji erdvė tampa skersvėjų nevarstoma erdve. Gyvenimas tampa patogesnis ir sveikesnis.

  1. Sienų masyvumas ir tvirtumas

 Tvirtas sienas, kaip ir lubas bei grindis, galima iš išorės apsaugoti kokybiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis, kad žiemą patalpose laikytųsi šiluma, o vasarą – vėsa. Kuo masyvesnės pastato sienos, tuo geriau laikosi šiluma ir vėsa, tuo stabilesnis, malonesnis ir sveikatai palankesnis klimatas tvyro patalpose. Sienų gebėjimas akumuliuoti šilumą užtikrina stabilesnę temperatūrą. Ši mažiau priklauso nuo lauko temperatūros svyravimų ir ekstremumų, mažina komforto priklausomybę nuo šildymo sistemos. Taip įrengtuose pastatuose karštą vasaros dieną bus vėsu ir be kondicionieriaus, o žiemą šilta, net jei dėl kokių nors priežasčių kelioms dienoms nutrūks šildymas.

  1. Vidaus klimato savybės

Kokybiškas mineralinis tinkas apsaugo nuo per didelio drėgnio, absorbuodamas perteklinę drėgmę į pirmuosius kelis sienos centimetrus ir išskirdama absorbuotąją į aplinką, kai patalpoje ima jos trūkti. Taip palaikomas pastovus santykinis oro drėgnis ir užtikrinamas sveikatai palankus mikroklimatas.

Sveikos namų aplinkos pionierius „Baumit“ siūlo įvairių produktų, kurie išskiria minimalų kiekį lakiųjų dalelių ir reguliuoja patalpų oro drėgnį. Ši savybė didelio energetinio efektyvumo namuose įgauna papildomą prasmę.

Vidaus apdailos priemonės „Baumit Klima“, sukurtos kalkių ir specialaus mikroporų užpildo pagrindu, natūraliai reguliuoja oro kokybę. Šiais produktais padengtos sienos „kvėpuoja“ – sugeria dalį drėgmės, kai patalpoje jos būna per daug, ir palaipsniui grąžina, kai per sausa.

Dėl aukšto kalkių šarmingumo „Klima“ apsaugo nuo grybelio ir pelėsio. Ji puikiai veikia net ir tose patalpose, kur vandens garų kiekis yra didesnis – vonios kambaryje ar virtuvėje.

Gyventojų savijautą lemia daugybė veiksnių: pastato konstrukcija ir sienų apšiltinimas, išorės ir vidaus sienų tinkas, dažai ir kitos apdailos medžiagos. Tik darniai tarpusavyje suderinus visus komponentus ir parinkus tinkamas statybines medžiagas, jūsų vaikai augs sveikesni, o jūs po sunkios darbo dienos ir nuo beprotiško gyvenimo tempo galėsite pailsėti ir atgauti jėgas savo namuose.

www.baumit.lt

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų