Projekto autorių fotografija

Dizainas iš atliekų

Dizainas iš atliekų

Klimato pokyčiai ir aplinkos tarša kūrėjus skatina žinias ir kūrybinę išmonę investuoti į aplinkai draugiškus antrinio dizaino objektus. Išskirtinius juos daro ne tik itin ribotas kiekis.

 Spinta virtęs kompiuteris

 Ar kada galvojote, kas nutinka su senu kompiuteriu, spausdintuvu ar telefonu? Nyderlanduose įsikūrusios studijos „Formafantasma“ dizaineriai italai Andrea Trimarchi ir Simone Farresin pristatė projektą „Ore Streams“, kuriuo atkreipia dėmesį į galimybę naujam gyvenimui prikelti nebenaudojamą techniką. Biuras, kūrėjų teigimu, puikiai tam tinka.

Idėja siūlyti iš kompiuterių, spausdintuvų, išmaniųjų įrenginių sukurtus biuro baldus (sienines spintas, stalus, kėdes ir jų komplektus) A. Trimarchi ir S. Farresinui kilo kaip atsakas į mokslininkų perspėjimą: tik 30 proc. Vakarų valstybėse nebenaudojamos technikos perdirbama. Likusi dalis iškeliauja į mažiau ekonomiškai pajėgias valstybes ir virsta aplinkai bei vietos gyventojams pavojingomis atliekomis. Teigiama, kad iki 2080 m. didžiausi naudingųjų iškasenų klodai bus ne po žeme, o jos paviršiuje.

Vienas įdomiausių kolekcijos pavyzdžių – sieninė spinta, pagaminta iš stiklo ir nenaudojamų kompiuterių aliuminio korpusų. Joje susijungia modernumas, minimalizmas ir funkcionalumas – principai, reikšmingai gerinantys biuro darbuotojų darbo kokybę. Geriausiu atveju naujam gyvenimui prikelta ar perdaryta biuro technika gali reikšmingai prisidėti prie aplinkos taršos dažnai pavojingomis atliekomis. Įspūdžiui sustiprinti ir problemai dėl neatsakingo žemės gelmių alinimo pabrėžti kūrėjai naudoja JAV kosmoso agentūros NASA paviešintas kraterių išmarginto Marso paviršiaus nuotraukas.

Projektas „Ore Streams“ (2017)

Kūrėjai – „Formafantasma“, dizaineriai Andrea Trimarchi ir Simone Farresin.

 

Projekto autorių fotografija

Nevalgomi šviestuvai

 Savo norą ieškoti ir surasti naujų medienos panaudojimo būdų dizaineris Sebastianas Coxas vadina apsėdimu. 2017 m. jis kartu su mokslininke Ninela Ivanova pristatė kėdžių ir šviestuvų kolekciją „Mycelium + Timber“, pagamintą iš grybienos. Ši kurį laiką jau buvo plačiai naudojama kuriant įvairius architektūros ir dizaino elementus, tačiau kasdienybėje – retai.

Gamtoje medžio ir grybienos ryšys yra natūralus – sako S. Coxas ir N. Ivanova, todėl pritaikyti juos interjero dizaine kūrėjams pasirodė itin vertinga. Kita vertus, eksperimentuodami su skirtingų rūšių mediena jie atrado, kad itin gerą rezultatą galima pasiekti naudojant Didžiosios Britanijos pramonėje mažareikšme laikomą alksnio ir gluosnio medieną. Grybiena objektų kolekcijai auginama šviežios medienos liekanose nuo 4 iki 12 savaičių.

S. Coxui ši technika itin įdomi, nes galima kurti interjero baldus be klijų, tvirta, ilgaamžė ir visiškai perdirbama. Negana to, ji skatina ieškoti, kaip interjere iš pažiūros sunkiai pritaikomų medžiagų sukurti tai, kas yra estetiška ir praktiška. Paklausta apie grybienos panaudojimą dizaino elementams gaminti, N. Ivanova sako nelaikanti to sprendimu, priimtu siekiant tvarumo: „Mums toks būdas atrodo natūralus.“

Projektas „Mycelium + Timber“ (2017)

KūrėjaiSebastianas Coxas ir Ninela Ivanova.

Projekto autorių fotografija

Vandenynų mozaika

 Vandenynų pakrantėse besikaupiančios plastiko šiukšlės jau kurį laiką neramina mokslininkus ir aplinkosaugininkus. Klausimų, kaip sumažinti šią taršą, galima rasti kone kiekvienos tarptautinę bendruomenę vienijančios organizacijos politinėje darbotvarkėje. Australų dizaineris Brodie’as Neillas sako, kad vertėtų keisti požiūrį ir plastiką laikyti ne atlieka, o nepanaudota medžiaga ir padaryti jį žmonių ūkinės veiklos dalimi.

Iliustruodamas savo mintis dizaineris pristatė Gyro stalą. Jo paviršius – plastiko atliekų, rastų Tanzanijos, Havajų ir kitų salų pakrantėse, mozaika. Iš įvairių atspalvių mėlynos, baltos, juodos, rudos ir žalios spalvos plastiko gabalėlių sukurtas stalas atspindi pagrindines vandenyno spalvas, išdėstytas banguojančia linija, primena vandens alsavimą. Stalo kūrimas neapsiėjo be mokslininkų ir aplinkosaugininkų pagalbos: plastiką reikėjo ne tik surinkti, bet ir sterilizuoti. Tačiau, B. Neillo teigimu, turi būti užkurti visi mechanizmai, kad tarša pasaulyje būtų sustabdyta.

Projektas „Gyro table“ (2016)

Kūrėjas – Brodie’as Neillas.

Projekto autorių fotografija

 Prikeltas naujam gyvenimui

 Perdirbtas stiklas – svarbiausias indų kolekcijos „Canopy“ elementas. Kartu su Didžiosios Britanijos labdaros organizacija „The Eden Project“, besirūpinančia gamtos ir augalų išsaugojimu, sukurtos linijos tikslas yra skatinti žmones buityje naudoti aplinkai nekenksmingus stiklinius indus.

Kiekvienas indas rankomis pagamintas iš visiškai perdirbto stiklo. Oro burbuliukai susidaro natūraliai, meistrui pučiant stiklą. Kartu su kai kuriais indais naudojamos kamštinės detalės klijuojamos iš nepanaudoto kamščio atliekų arba iš kas 7–10 metų nuo kamštinio ąžuolo nuimamos žievės. Tai visiškai atsinaujinanti ir perdirbama medžiaga.

Projektas „Canopy“ (2019)

Kūrėjas – „LSA International“.

Projekto autorių fotografija

Rausvas perlas

 Jūrų šukutės – visame pasaulyje pripažįstamas ir vertinamas delikatesas. Tačiau jas dengiančios kriauklės maistui nevartojamos ir paprastai išmetamos. Bendradarbiaudama su kompanija „Nature Squared“, dizainą kuriančia iš natūralių ir perdirbtų medžiagų, dizainerės Bethan Gray studija Didžiojoje Britanijoje pristatė iš šukučių, austrių ir kitų moliuskų kriauklių, perlų ir kitų natūralių medžiagų, naudojamų maisto ir žemės ūkio pramonėje, atliekų sukurtą baldų kolekciją „The Exploring Eden Collection“.

Vienas įdomiausių kolekcijos elementų – iš šukučių kriauklių pagamintas kavos stalas. Šviesia rausva spalva švytinčios kriauklės, dizainerių teigimu, buvo pasirinktos dėl dirbtinai sunkiai išgaunamos paviršiaus tekstūros. Prieš naudojimą kriauklės supjaustytos taip, kad būtų aiškiai matyti dryžuotumas.

Patys kūrėjai šį projektą laiko eksperimentiniu, leidžiančiu surasti naujų natūralių išteklių naudojimo būdų ir atkreipti dėmesį į su jų švaistymu susijusias problemas. Šukučių kriauklės, naudojamos kolekcijoje, perkamos iš Filipinų salų pakrantėse žvejojančių žvejų, šitaip prisidedant prie vietos gyventojų ūkinės veiklos žalos mažinimo.

Projektas „The Exploring Eden Collection“ (2019)

Kūrėjai – Bethan Gray ir „Nature Squared“.

Projekto autorių fotografija

Nulio mylių politika

 1967 m. Italijoje įkurta bendrovė „Tacchini“ garsi tuo, kad laikosi „nulio mylių politikos“. Kitaip tariant, visi jos kuriami baldai yra gaminami kaimiškoje Briancos teritorijoje tarp Milano ir Komo miestų, o jiems medžiagų ieškoma ne didesniu kaip 50 km spinduliu. Taip siekiama kiek įmanoma sumažinti oro taršą ir kuro naudojimą.

Pastaruoju metu „Tacchini“ ėmė naudoti daugiau perdirbamų arba atsinaujinančių medžiagų. Vienas iš pavyzdžių – kartu su dizaineriu Giorgio Bonaguro sukurta kavos stalų kolekcija „Joaquim“. Kiekvienas baldas yra gaminamas iš perdirbto arba kitų pramonės šakų nepanaudoto marmuro.

Projektas „Joaquim“ (2019)

Kūrėjai – „Tacchini“ ir Giorgio Bonaguro.

Projekto autorių fotografija

Kovai su priklausomybėmis

 Kiekvienais metais išmetama 6 mln. tonų kavos nuosėdų. Jos kenkia aplinkai: irdamos išskiria metano dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Tad viso pasaulio mokslininkai jau kurį laiką ieško efektyvių antrinių kavos nuosėdų panaudojimo būdų. Nuo jų neatsilieka ir dizaineriai.

Tokie yra italai Giulia Casaro ir Johannesas Kinigeris. Išsikėlę tikslą plėsti žinias apie šiukšles kaip pirminius gamybos išteklius, dizaineriai ėmė ieškoti būdų, kaip naujam gyvenimui prikelti kavos ir alaus nuosėdas. Taip gimė ilgų netaisyklingų šviestuvų kolekcija „Senilia“. Kone visi elementai biologiškai skaidūs ir perdirbami. Kavos ir alaus liekanos yra džiovinamos ir smulkinamos, išlydytos dideliame karštyje įgauna netaisyklingą, vėliau rankomis sukuriamą pavidalą. Išdžiūvusi šviestuvo forma atrodo švelni ir lanksti, tačiau yra tvirta ir itin patvari. Lempa keraminė, laido izoliacija – tekstilinė. Tai aplinkai draugiškos medžiagos, ateityje galinčios būti perdirbtos.

Dizaineriai pabrėžia: turime apie kiekvieną kasdienybėje naudojamą medžiagą žinoti daugiau ir nuolat ieškoti būdų, kaip išnaudoti jos privalumus. Tik tuomet galima tikėtis sėkmingos kovos ne tik su klimato kaita, bet ir įvairiomis priklausomybėmis. Dalį už šviestuvų kolekciją gautų pajamų G. Casaro ir J. Kinigeris skiria Bolcano mieste, Italijoje, įsikūrusiai organizacijai „Forum Prävention“, padedančiai kovoti su priklausomybe nuo narkotikų.

Netobula ir iš pirmo žvilgsnio švelni – tokiais žodžiais norisi apibūdinti šviestuvų kolekcijos „Senilia“ tekstūrą. Neapsigaukite – italų dizainerių studijos „High Society“ pristatytos interjero detalės gaminamos iš džiovintų kavos ir alaus pramonės liekanų, tvirtos ir patvarios.

Alaus ir kavos gamybos atliekoms, derinant mechaninį ekstruzijos metodą ir rankų darbo gaminius, suteikiamas naujas gyvenimas. Ilgos vamzdžio formos virsta netaisyklingo apšvietimo elementais, kurie yra visiškai biologiškai skaidūs ir perdirbami.

Projektas „Senilia“ (2019)

Kūrėjas – „High Society Studio“.

Projekto autorių fotografija

Geros savijautos stalelis

 Kambariniai augalai kai kurių interjero kūrėjų ir gyventojų laikomi neatsiejama namų dalimi. Pastaruoju metu, didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos poveikio žmogui ir ypač didžiuosiuose Vakarų šalių miestuose mažėjančios gyvenamosios erdvės, emociją keičia būtinybė.

2019 m. Didžiosios Britanijos sostinėje veikianti kompanija „Hackney Botanical“ pristatė septynių kavos stalelių kolekciją, kurią kuriant puikiai suderinti patogumas, rūpestis sveikata ir aplinka. Baldo karkasą sudaro plaukų smeigtukus primenančios metalinės kojos, stačiakampė perdirbtos medienos dėžė, pripildyta smėlio, smulkių akmenukų, molio, komposto. Joje pasodinti įvairūs vandenį kaupiantys ir deguonį išskiriantys sausų klimato zonų augalai. Stiklinis stalviršis pagamintas iš karalienės Viktorijos laikų statinių langų. Jie, „Hackney Botanical“ vadovės Rose Worell teigimu, nors ir nebetinkami naudoti pagal pirminę paskirtį, gana kokybiški ir gali tapti patogių ilgaamžių baldų dalimi.

Kiekvienas kavos stalelis yra unikalus, tačiau atliekantis tą pačią misiją: nedidelės priežiūros reikalaujantys augalai patalpoje palaiko drėgmę ir oro cirkuliaciją. Apskritai, R. Worell teigimu, didesnis dėmesys gamtos elementams namuose yra tiesiogiai susijęs su geresne savijauta.

Projektas MESA (2019)

Kūrėjas – „Hackney Botanical“.

Projekto autorių fotografija

Projekto autorių fotografija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų