Būstas virš debesų

Būstas virš debesų

Pakyli į viršutinį, septintąjį aukštą ir pro plačius, išilgai gyvenamosios erdvės besitęsiančius langus atsiveria nepakartojama Vilniaus centro panorama. Gyvenant tokioje aplinkoje, nesunku prarasti realybės pojūtį.

(Leono Garbačausko fotografija)

„Reikėjo ir daiktus pro terasą su virve užtempti, ir liftu didžiulius paveikslus atgabenti, bet, kai labai nori, viskam atsiranda išeičių“, – pasakojimą apie keturių kambarių penthauzo įrengimą Vilniaus centre pradeda Vismantė Tubelytė, studijos „Redeco“ įkūrėja. Įrengiant butą padangėse, taisykles daugiausia diktavo vaizdas pro langą. „Jei aplinka – moderni, nerekomenduojame rinktis klasikos, ir atvirkščiai“, – patvirtina interjero dizainerė.

Vientisa penthauzo erdvė gali būti skiriama į dvi dalis – gyvenamąją, kurioje vyksta veiksmas, sutinkami ir vaišinami svečiai, ir ramesnę, skirtą keturių asmenų šeimos ir svečių poilsiui. Gyvenamoji erdvė sudaryta iš virtuvės, sujungtos su valgomuoju, ir svetainės, o ramiojoje įkurtas miegamasis, svečių ir darbo kambarys, dvi drabužinės ir vonia su tualetu. Stumdomosios durys ir korpusiniai baldai leidžia šį atskyrimą įgyvendinti praktiškai – užstumiamas įėjimas virsta siena, regis, sukuriančia dvi skirtingas erdves viename bute. Daiktai, reikalingi ne kasdieniam naudojimui, telpa į korpusines spintas, todėl butas atrodo tvarkingas ir neperkrautas.

(Leono Garbačausko fotografija)

Vaizdo pro langą pratęsimas

156 m² moderniame būste dominuoja klasikinės baltos ir inovatyvios juodos spalvos atspalviai, šviesaus ir tamsaus medžio detalės. „Raginu lietuvius nebijoti juodos. Daugelis įsitikinę, kad ši spalva depresyvi, bet ji gali veikti kaip jungiamoji detalių grandis ir praplėsti erdvę“, – pastebi V. Tubelytė.

Spalvų trio papildo ir jam gyvybės suteikia pasteliniai žali tonai. „Toks ir buvo tikslas. Kai už lango matai kone visą miestą, nenori šio vaizdo užgožti įmantriomis interjero detalėmis. Tada stengiesi, kad vidaus aplinka vaizdą pratęstų ir papildytų, su juo nekonkuruodama, – pasidomėjus akį nerėžiančių spalvų pasirinkimu paaiškina „Redeco“ interjero dizainerė. – Vis dėlto jei turėtume tik medį, juodą ir baltą, būtų nuobodu. Nusprendėme įpinti žalumos ir žaisti su medžiagiškumu – grublėtumu, švelnumu, šiurkštumu, minkštumu, tvirtumu.“

V. Tubelytės teigimu, juodi atspalviai ant sienų ir grindų gali pratęsti ir padidinti erdvę, o naktimis jie veikia magiškai – miesto šviesos „apsigyvena“ bute. (Leono Garbačausko fotografija)

Labiausiai pasiteisinusių buto detalių V. Tubelytė išskirti nesiryžta: „Dalis baldų atlieka savo funkcinę paskirtį, yra sukurti iš patvarių medžiagų, nepaliekančių įbrėžimų. Kiti išsiskiria dizainu, bet nebūtinai yra patogūs. Pavyzdžiui, svetainėje viena kėdė sukurta iš pagalvėlių. Ji – tikrai išskirtinė detalė, bet ne visiems patogi sėdėti.“

Vis dėlto tikrai sėkmingais sprendimais interjero dizainerė laiko valgomojo stalą, ant kurio blizgaus tamsaus paviršiaus atsispindi šviestuvų sistemos skleidžiamas šiltas švytėjimas, ir gartraukį su Vilniaus miesto refleksija. Miesto atspindžiai taip pat regimi vonios kambario veidrodyje. „Tik neseniai buvo pabaigta terasa su lauko baldais ir augalais, sukeliančiais gamtos pojūtį mieste“, – papildo V. Tubelytė. Vaizdais po atviru dangumi šeimininkai gali mėgautis šiltuoju sezonu – lauko erdvės nuo sniego ar lietaus neslepia stogas.

Penthauzas sukurtas taip, kad būtų kuo atviresnis judėti, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip viena didžiulė nesibaigianti patalpa. Esant poreikiui, erdvės sumažinamos ir atskiriamos stumdomosiomis durimis. (Leono Garbačausko fotografija)

Pokalbiai su visa šeima

Penthauzo kūrimą V. Tubelytė vadina išskirtiniu projektu savo praktikoje – tikromis savarankiškumo ir atsakomybės pamokomis. „Gavau visišką laisvę. Net kai atrodė, kad geriau pasikonsultuoti su šeimininkais, jie sakydavo: „Tu tai išmanai geriau už mus“, – prisimena pašnekovė.

Nepaisant suteiktos kūrybinės laisvės, interjero dizainerė įsitikinusi, kad pokalbiai su užsakovais – labai svarbi būsto įrengimo dalis. „Sėdi ir kalbiesi su visa šeima. Jie pasakoja apie savo vizijas ar tiesiog kasdienybę ir pomėgius, o tu bandai iš kūno kalbos įskaityti, kas jiems patinka, kuo kiekvienas iš jų gyvena, – taip V. Tubelytė apibūdina įprastą bendravimo su užsakovais procesą. – Galop imi atpažinti pasikartojančią užsakovų nuotaikų kaitą: iš pradžių jie būna užsidegę, o proceso eigoje tenka ir padrąsinti. Vis primeni, kad, net atsiradus sunkumams, nėra padėties be išeities. Viskas bus gerai.“

(Leono Garbačausko fotografija)

(Leono Garbačausko fotografija)

(Leono Garbačausko fotografija)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų